Estai įvertino kokybišką architektūrą

 

Prieš porą mėnesių vykusioje apdovanojimų ceremonijoje, kurią organizavo Estijos kultūros paramos ir labdaros fondas, Estijos architektūros asociacija, Estijos interjero architektūros asociacija ir Estijos kraštovaizdžio architektų sąjunga, buvo atskleisti geriausi šalies 2018-ųjų architektūros objektai. Pagrindinis prizas atiteko Estijos filmų muziejaus realizacijai, taip pat pasižymėjo A.M. Lutherio baldų fabriko Mašinų salės rekonstrukcija ir Piligrimo namas. Kraštovaizdžio kategorijoje nugalėjo Tartu Vaksali aikštės projektas. Pagarba gamtiniam ir istoriniam kontekstui, lakoniškos ir struktūros, šiuolaikiškos architektūrinių naratyvų interpretacijos yra šiuos kūrinius lydintys bruožai. Ar tokios pat tarptautiniame lygmenyje  vertinamos architektūros savybės? Kas yra šiuolaikinė estiška architektūra? Analizuodami architektų darbus, gvildename kokybės, šiuolaikiškumo ir identiteto klausimus.

 


Tekstas: architekto Tomo Milkamanavičiaus 

 

Grand Prix: Film Museum

Architektai: BOA Architects
Nuotraukų autoriai: Jyri Seljamaa, Vahur Lohmus, Martin Lumiste


2012 m. Estijos istorijos muziejus paskelbė architektūrinį konkursą, skirtą Estijos filmų muziejaus pastatui. Konkursą laimėjo vietiniai projektuotojai BOA Architects. Pagrindinis projekto pasiūlymas buvo darniai įpinti naują struktūrą į esamą istorinį urbanistinį audinį ir papildyti teritoriją nauju, moderniu sluoksniu.

Estijos filmų muziejus įsikūręs Taline, Marjamejės (Maarjamäe) rajone, kultūros paveldo teritorijoje. Kartu su kaupimo ir saugojimo funkcijomis, muziejus turi edukacinę paskirtį. Kino menas pristatomas ir atskleidžiamas organizuojant temines parodas bei renginius.

Žvelgiant į urbanistinį Marjamejės kontekstą, galima lengvai pastebėti, kaip naujas statinys darniai įsilieja į esamą teritoriją. Iš išorės kaip trijų atskirų tūrių linijinė kompozicija suvokiamas muziejaus pastatas „panardintas“ į reljefą, o požeminiame aukšte susijungia į vieną darnią struktūrą. Filmų muziejaus architektūra labiausiai įkvėpta egzistuojančių istorinių pastatų, jų tūrių ir ritmikos.

 

 

 

Pagarbiai nuo sklypo centro atsitraukę, rytinėje pusėje išilgai išdėlioti statiniai veikia išvien su vakaruose esančiais tokios pačios konfigūracijos istoriniais Marjamejės rūmų ir arklidžių pastatais. Taip pabaigiamas teritorijos perimetrinis užstatymas, centre paliekant rekreaciniams tikslams skirtą kiemą. Jame suprojektuotas „raudonas kilimas“ – takas, vedantis tiesiai pro pagrindinį įėjimą. Nors nauji pastatai įsilieja į teritorija tvarkinga ir aiškia ortogonalia geometrija, vidinis kiemas kurtas laisvai.

Filmų muziejaus planinė konfigūracija aiški ir griežta. „Raudonu kilimu“ atėję lankytojai laiptais leidžiasi į požeminiame aukšte esantį įėjimą, kuris kerta struktūrą pačiame jos centre, kartu padalindamas korpusus. Centre esančiame hole paskirstomas lankytojų srautas. Tiesiai – kavinė, kairėje išdėstyta rūbinė ir techninės patalpos, dešinėje suprojektuoti sanitariniai mazgai, laiptinė ir liftai. Pakilę į antžeminį aukštą, randame ekspozicijų erdvę ir kino salę. Viršutiniame aukšte įsikūrusi administracija ir auditorija.

 

 

 

Pastato fasadas minimalus ir santūrus. Dauguma angų paslėptos, tik įėjimo vieta „pažymėta“ langų vitrinomis. Fasadų skaidymo ritmiką, kaip ir pačią tūrių kompoziciją, padiktavo aplinkiniai istoriniai pastatai. Užsakovui buvo labai svarbu, kad fasadas reikalautų kuo mažiau priežiūros. Inspiruotas šių sąlygų, pastatas buvo padengtas rūdinto plieno plokštėmis. Iš esmės muziejus yra monolitinio betono struktūra, tai atvirai eksponuojama viduje. Saugyklos patalpa suprojektuota naudojant plienines konstrukcijas.

Estijos filmų muziejaus pastatas yra racionali ir lakoniška struktūra, pasižyminti estišku santūrumu ir pagarba istoriniam kontekstui, jautrumu ir atidumu kino menui. Statinys pretenduoja į „EUmiesaward19“ tarptautinį apdovanojimą.

Daugiau nuotraukų:

        

Kitus apdovanoti projektai:

Žurnalas „Centras“