Kažkur tarp juodos ir baltos tarpsta begalė pilkų piano ir pianissimo
pustonių, kurie leidžia kurti kontrastingą šviesotamsą, išvengiant
„juoda-balta“ koncepcijos tiesmukumo.
Pravėręs buto duris atsiduri „šešėlinėje“ jo pusėje – pilkas koridorius, vonios
kambarys, miegamasis. Jautiesi tarsi per siestą, kai uždarius langines, pasklinda
jauki dienos prietema, kažką kalbanti apie poilsį, tylą, ramybę. Ir priešingai,
kitoje buto dalyje „langinės“ visada atviros, ji pripildyta šviesos. Norisi būdrauti,
veikti, mėgautis diena. Į šią baltą svetainės – valgomojo erdvę kartu su
šviesos srautais prasmuko ir keli spalvoti objektai: sofa, kėdžiųkojos,
paveikslas – linksmi, draugiškai ateiviai, padedantys išsklaidyti koncepcijos
sterilų rimtumą. Ilgainiui, kai pasitrins dažytos ąžuolinės grindys, atsiras
daugiau daiktų, vonioje apsigyvens dantų šepetėliai, nutūps pora auksinių kandžių
ant pilkos, banguotos drabužinės užuolaidos, butas įgaus gyvybės, o šviesotamsa
dar daugiau minkštumo ir natūralumo.