49 m2 buto interjeras Vilniuje.

Sena ir nauja, kaip juoda ir balta. Seno paversti nauju neįmanoma, kaip ir juoda netaps balta. Tačiau sename galima sukurti naują kokybę, o juodą ir baltą panaudoti kaip priemonę tai kokybei išreikšti. Užėjus į seną, sovietmečiu statyto blokinio namo butą, kuriame, regis nuo įrengimo laikų niekas nedarė remonto, tarsi laiko mašina grįžtame į praeitį. Tačiau šiame buvo kai kas, kas nederėjo prie šios „dvasios“, tai pro langus atsiveriantis vaizdas į vadinamąją „architektūrinę kalvą“. Ji aiškiai bylojo, jog viduje užsilikusią dvasią reikia pakeisti nauja, o iš praėjusio laiko norėjosi išsaugoti vienintelę detalę, tai šeštojo dešimtmečio supamasis krėslas. Taip, nedarant sudėtingos rekonstrukcijos, tarp baltų, nepakeistų buto sienų “nutūpė” naujas san. mazgo blokas, kuris iš išorės nusidažė juoda spalva, bylojančia apie pokyčius. Atvėrus san. mazgo duris, tiesiai priešais jas lyg atspindys suprojektuotas langas, kurio dėka vonios patalpoje atsiranda natūrali šviesa. Buto palangės išplatėja ir virsta patogiais stalais: virtuvėje pusryčių stalu, o svetainėje - darbo vieta. Baldams pasirenkama viena medžiaga – beržo fanera – keliauja po visą butą. Šviesa projektuojama labai neutrali, visi apšvietimo sprendimai dieną beveik nepastebimi: tai paslėptas apšvietimas paryškinantis juodą san. mazgo bloką ir koridorių vizualiai padidinantį veidrodį. Centriniai šviestuvai kambariuose, formuojami iš įtempiamų lubų, kurių dienos metu beveik neišskiri iš bendros lubų plokštumos. Bute įsivyrauja ramus vientisumas, o vaizdas už lango susilieja su vidumi, kuriame smagiai supasi senasis krėslas.

Nuotraukos: Leonas Garbačauskas