Privatus gyvenamasis Nr. 159 2014

Šiame name gyvenusios kelios kartos paliko ryškų pėdsaką ir turtingus prisiminimus. Šiuo metu iš gausios šeimos liko tik keli žmonės, kuriems gyvenamajam plotui pakanka tik pirmojo namo aukšto. Reikėjo išspręsti dilemą - kaip elgtis su antruoju namo aukštu, kokia liks jo paskirtis ir ką jame reikėtų pakeisti? Taip gimė idėja sukurti prisiminimų ir poilsio erdvę, kurioje galėtų susirinkti visi šiame name gyvenę žmonės, pasidalinti prisiminimais, ar pasėdėti vienumoje, pavartyti albumą ar knygą. Šiame namo aukšte anksčiau buvę keturi kambariai virto erdvia poilsio zona, kuriai sukurtas daiktų interjeras. Suderintos senos ir naujos detalės. Dekoracijoms panaudoti senelių ir prosenelių indai, šviestuvai, paveikslai, tekstilės gaminiai, ilgus metus paslėpti palėpėje ir pamiršti, dabar atgimė naujam gyvenimui. Žaisminga detalė - senovinis telefonas, pagamintas Anglijoje. Ypatinga vieta skirta daugelį metų kauptoms knygoms, kurios kasdien įgyja vis didesnę vertę. Restauruoti 60-ųjų metų gamybos baldai, parsivežti iš Sibiro, puikiai suderėjo su naujais. Poilsio zonos akcentas - Sovietinių laikų serijinės gamybos stalas tapo unikalia žmonių, kurie gyveno šiuose namuose, žinute ateities kartoms. Įdomiems prisiminimams ant sienos dedikuotas užrašas “Gyveno kartą, bet laimingai” tarsi išnyksta sienos fone. Suformuotas daygialypis stilius - 60/70-ųjų vintažinis, persipynęs su skandinaviškuoju, šiltas, patrauklus, kviečiantis sustoti ir prisėsti valandėlei, prisimininti visus, kurių jau nebėra ir pasidžiaugti tais, kurie dar tik bus...
Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas.