Irena Argent

Moderniojo neoklasicizmo butas.

Klientei patiko klasika. Man tai buvo galimybė pabandyti padaryti jaukiu šiuolaikinį superstandartinį naujausios statybos butuką ir paversti jį į paslaptingą damos buveinę. Tai būtent tas projektas, kuriame neliko nė vienos architekto suplanuotos pertvaros ir nė vienos numatytos erdvės. Beveik tolygus klasikos ir moderno miksas su tam tikromis archainėmis detalėmis... gal tai naujas stilius? Manau, didžiausias laimėjimas yra tai, kad keturiasdešimt penkiuose kvadratiniuose metruose atsirado tiek erdvės.

Projektinis išplanavimas nepatiko nei man, nei klientei. Nejauki, pereinama poilsio – tv zona, neliko vietos pastatyti pianinui. Visiškai nesijautė erdvės. Jautėsi projektuotojo noras bet kuria kaina šiame plote trūks-plyš įkomponuoti dviejų kambarių butą.

Iškilo užduotis padaryti jaukų butuką damai, užsiimančiai renginių organizavimu, kuriančiai muziką namie ir dirbančiai kompiuteriu. Beje, mėgstančiai žvakių šviesoje pamirkti kvepiančioje vonioje, mėgstančiai gaminti, bet ne visada randančiai tam laiko, turinčiai daug draugų, bet norinčiai turėti savo ir tik savo jaukų kampelį...

Pradėjau nuo rokiruočių. Pamaniau, kad per daug garbės tokiame plote voniai su langu. Į tą vietą nukeliavo virtuvė. Nedidukė, sumąstyta kaip lakūno darbo vieta, kad „nepakėlus užpakalio galėtum viską pasiekti“. (Tai klientės komentaras, ir man jis labai patiko.) Miegamasis nukeliavo į buvusią virtuvę. „Labai gerai, grįžti, ir nudrimbi“ (ir toliau visi komentarai cituojami klientę). Jis gavosi tikrai mažas, vietos liko tik didelei lovai ir nedidelei spintai. Lova darėme pagal užsakymą su talpia dėže-sandėliu po ja. Vonios patalpa nustumta link įėjimo, atskiriant prieškambario ir virtuvės erdves. Ir paliekant visą kitą erdvę gyvenamajai-poilsio-darbo-kūrybos-draugų priėmimo zonai.

Svarbiausia, kad iš nežinia kur atsirado erdvė. Ir dar svarbiau, kad užsakovė liko iš tikrųjų patenkinta.

Nuotraukos: Renata Česnavičienė