Palėpė, kuriai leidome išlikti savimi

Negyvenamas, Klaipėdos senamiestyje esančios palėpės erdves, kurių daugelis sienų yra laikančios  ir neardomos, pritaikyti gyvenamajai erdvei buvo įdomi užduotis. Ilgi it traukinio vagonas kambariai, nefunkcionalaus aukščio sienos, sienų atsikišimai ir nišos, šlaitinės, vis kitu kampu pasvirusios lubos ir stoglangiai,  žiūrintys į dangų, reikalavo individualaus  sprendimo.
Siekdama harmonizuoti erdves, nišose įkurdinau lentynas bei sienines spintas iki lubų, tokiu būdu šiek tiek „apramindama“ pernelyg dinamišką interjerą. Svetainėje prie vienintelio esančio lango suprojektavau darbo zoną su paaukštintu darbo stalu, kad nors retkarčiais būtų galima pasidžiaugti vaizdu. Darbo zoną neaukšta lentyna atskyriau nuo poilsio erdvės. Nedidelėje virtuvėje baldus išdėsčiau palei ilgąsias sienas, o mobilų baro stalą – po stoglangiu. Vonios patalpoje suprojektuota gilesnė, per visą sienos ilgį, spintelė su pastatomais praustuvais išsprendžia du uždavinius: „paslepia“ vandens  šildymo įrenginį ir atitraukia praustuvus nuo pernelyg žemos sienos. Miegamajame bei paauglio kambaryje iš gipso kartono suformuotos rūbinės. Visi korpusiniai baldai yra projektuoti specialiai šiam butui.

Apdailos medžiagos ir spalvinis sprendimas: balta, juoda ir truputis žalios.

 Siekdami vientisumo, pagrindinių erdvių grindis išklojome šviesiai pilkos spalvos linoleumu, o sienas ir lubas nudažėme baltai. Norėdami išryškinti  neįprastą erdvių geometriją, galines pagrindinių erdvių sienas nudažėme juodai. Truputis gaiviai žalios vonios kambaryje atsikartoja kitose erdvėse esančiuose balduose ir interjero dekoro elementuose.
Daugelis korpusinių baldų pagaminti iš palengvintos faneros. Ją palikome natūralios spalvos, kuri suteikia interjerui jaukumo.

Publikacija: