Agnė Andriukaitienė
Povilas Konkulevičius

Apie projektą:

Šalis: Lietuva
Plotas: 301 m2

Šeimos vila po ąžuolais

Jaunos šeimos vila šimtamečių ąžuolų, tvenkinio ir pievų apsuptyje – pastatyta toliau nuo miesto, atsiskyrėliškai ramios gyvenimo tėkmės ieškančiam žmogui. Du į vandenį atgręžti gyvenamosios ir poilsio zonos tūriai, sujungti perregima stiklo galerija, neužstojančia pagrindiniu taku ateinančiojo žvilgsnio. Deginta mediena, naturalus akmuo, molio plytos, dažytas plienas ir žemiški jų tonai – pagrindinė jungtis tarp pastato lauko ir vidaus stilistikos. Ramybė lytėti, užuosti, nužvelgti. Stiklinės vitrinos interjere sujungia lauko ir vidaus erdves, atveria kelių planų vaizdą ir natūralios šviesos skvarbą, kuri atsispindi juodų, auksinių, sidabrinių detalių paviršiuose. Galerinė baltos spalvos tyla ir švara leidžia suskambėti grosteskiškiems ir fantasmagoriškiems šiuolaikinių Lietuvos menininkų peveikslų siužetams. Ąžuoliniai kelmai pagrindinėse erdvėse pasakoja žmogui senojo neišsaugoto ąžuolo legendą. Juk svarbiausias čia žmogaus buvimas!

English

Villa for a young family surrounded by centuries-old oaks, the pond and meadows - built far away from the city, for a hermit person looking for a quiet flow of life. Two volumes dedicated for the living and recreation areas facing the water are connected by a transparent glass gallery that does not interfere with the gaze of the person that enters the building. Burnt wood, natural stone, clay bricks, painted steel and their earthy tones are the main connection between the building's exterior and interior style. Intended to touch, to smell, to look at. Glass walls in the interior combine outdoor and indoor spaces, open the multi-landscape view and allow the penetration of natural light, which is reflected on the surfaces of black, gold, silver details. The silence and cleanliness of gallery-white create a space to sound grostesque and phantasmagoric pieces of contemporary Lithuanian artists. Oak stumps tell the legend of an old not saved oak to a man that enters the main spaces. Human presence here is of the utmost importance!

Nuotraukos: Algirdas Bakas

142