Žemiškų spalvų modernumas su dalele istorijos 

Bute vyrauja žemiškų spalvų paletė, derinami rudi, žali ir pilki atspalviai bei juodos modernios detalės.

Visame bute parinkta ta pati grindų danga, kas suteikia interjerui vientisumo ir papildomai neatskiria erdvių. Vonios kambarys – ne išimtis. Vonios kambaryje esanti vinilinė medžio imitacijos danga suteikia patalpai daugiau jaukumo ir tuo pačiu padeda išlaikyti stilistinį vientisumą visame bute. Su ta pačia mintimi vonios akcentinei sienai pasirinktos tos pačios kaip ir virtuvės sienelei išraiškingos gyslotos marmuro rašto plytelės.

Svarbus akcentas bei dalelė istorijos: vonios kambaryje nespalvota nuotrauka iš plaukimo pamokos – brangus šeimininkams prisiminimas.

Svetainės erdvė neperkrauta. Joje lakoniškų formų išraiškingo rudo atspalvio moderni trivietė sofa. Sodri rudai spalva dera prie interjere parinktų spalvų. Stilinga natūralaus medžio TV spintelė su vertikaliomis linijomis bei elegantiškomis kojelėmis derančiomis prie sofos kojelių, atkartoje kitas bute esančias vertikalias linijas.

Svetainėje dar viena šeimos istorija – močiutės stalas, perdažytas juodai, gal kiek aukštesnis, nei įprasti šių dienos kavos staliukai, bet puikiai įsiliejantis šiuolaikiniame interjere.

Koridoriaus zonoje išskirtinumo suteikia nematomos durys su viršduriu. Tokios durys sukuria aukštesnių, nei standartinės durų efektą, taip vizualiai paaukštinančios patalpą. O tuo pačiu atitraukiančios dėmesį nuo dviejų viena šalia kitos išsidėsčiusių durų.

Durys į vonios kambarį paslėptos baldiniame skyde, kuris pereina į ažūrinę medžio tašų sienelę. Ji vizualiai skiria koridorių nuo svetainės, įrėmina valgomąjį, tačiau aklinai neuždaro nei koridoriaus zonos nei valgomojo. Tarp miegamojo ir drabužinės durų įterpti veidrodžiai – vizualiai didinantys koridoriaus zoną ir tuo pačiu atspindintys šviesą. Atėjus drabužiai kabinami į šalia esančią talpią drabužinę. Taip išlaikoma „švari“ ir estetiška įėjimo erdvė. Patogumui šalia drabužinės kabanti mini spintelė/stalčiukas, skirtas smulkiems daiktams, ar raktams laikyti.

Dalelė istorijos sutinkame ir čia: atrasta vieta šeimininko senelio tapytam paveikslui – dar vienas brangus prisiminimas.

Virtuvėje baldų išdėstymo planas gerokai pasikeitė nuo pirminio plano kurį siūlė statytojas. Visų pirma, perorganizuotos funkcinės zonos, norint nors ir mažoje patalpoje turėti labiau išreikštą valgomojo zoną. Sąmoningai vengta L formos virtuvės. Todėl virtuvė išsidėstė pagal vieną ilgąją sieną.

Kadangi virtuvė neišvengiamai tapo svetainės dalimi, norėta ją daryti kiek įmanoma vizualiai patrauklesne. Vietoj standartinės virtuvės sienelės čia panaudotos didelio formato išraiškingos ir ryškios marmuro rašto plytelės, talpinančios visą buto spalvų paletę. Jos ir tapo atspirties tašku, inspiracija spalviniams interjero sprendimams…

Valgomojo vietoje perorganizavus funkcines zonas, atsirado daugiau vietos. Šią zoną nuo koridoriaus skirianti tašų pertvara tarsi ir įrėmina valgomąjį, tačiau jo aklinai neužstoja.

Miegamajame dalis sienos dengta baldine plokšte, o likusi dalis- niša išnaudota talpiai drabužinei. Baldinės plokštes panaudojimas sienos dekorui sukuria vizualiai vientisos sienos vaizdą. Atsiradus poreikiui turėti darbo vietą namuose, miegamajame įkurtas darbo kampelis, kuris puikiai įsilieja ir papildo miegamojo interjerą.

 

Butas saulės gauna tik pirmoje dienos pusėje. Atsižvelgiant į tai čia sukurta nemažai apšvietimo scenarijų, kas leidžia pagal nuotaiką ir metų laiką rinktis tinkamiausią šviesą. Miegamajame esanti užuolaidų niša pereinanti ir virš lovos, šioje zonoje įrengtas apšvietimas. Taip sukuriamas dar vienas jaukaus apšvietimo scenarijus. Nepamiršta ir papildomų šviestuvų ties spinta, skaitymo šviestuvėlių prie lovos bei centrinio šviestuvo, kuris miegamajame tarnauja ir kaip vėjelis karštą vasaros dieną.

Nuotraukos: Benas Šileika

221