„Norėčiau, kad mano vyninėje klegetų, ragautų, mėgautusi. Kaip ji turi atrodyti – nežinau. Man svarbiausia žmonės – aš nepastebiu interjero...” – tarstelėjo klientas. „Vienintelis prašymas – panaudokite mano močiutės koklius ir dovanotą vyno statinę.” Juk ne kiekvieną dieną užklysta žmogus, prašantis „aprengti” jo svajonę ir tuo pačiu metu dar tik ieškantis atsakymų. Intymumas – kai šurmulys tirpsta ramioje prieblandoje, pažįstamų pokalbiai atsispindi tapytuose veidrodžiuose, gaminami patiekalai priverčia žvilgčioti į virtuvę, vyno taurių kojelės skimbčioja marmuriniu stalviršiu, kiekvienas vakaras parašo publikai naują scenografiją. O virš pokalbių driekiasi lubos…

Nuotraukos: Leonas Garbačauskas