Visuomeninis Nr. 50 2008

Restoranas, kurio plotas 141,50 m², yra XIX a. pilyje su didžiuliais arkiniais langais, nukreiptais į vidinį pilies kiemelį ir Vilniaus Senamiestį. Pagal pastato projektą restorano patalpą dalina gan masyvios kolonos, kurios turėjo įtakos skirstant erdves. Kuriant interjero projektą norėjosi kažko stipraus, moteriško, sodraus ir drąsaus, todėl pasirinktas trijų spalvų – juodos, raudonos ir baltos – derinys. Turint galvoje moters nuotaikos nepastovumą, buvo stengtasi įrengti kuo įvairesnius staliukus, pagal nuotaiką. Apšvietimas dienos metu ir vakare taip pat skirtingas. Kadangi restoranas šeimos verslas, pagrindinė užduotis, kad svečiai jaustųsi kaip namie. Todėl interjere daug detalių, vazelių, knygų, gėlių, žvakidžių, paveiksliukų, padedančių sukurti jaukią, neįpareigojančią atmosferą. Šiame restorane susigyvenę senoviniai, rytietiški baldai su lengvais moderniais. Taip pat kaip senasis pastatas „susidraugavo“ su kur kas modernesniu restoranu. Gan statūs restorano laiptai atitverti drožinėta ažūrine širma, kad butų jaukiau sėdėti viduje. Pagrindinis restorano akcentas – juodas senas pianinas „Smolensk“. Dalis restorano sienų dekoruotos tapetais su moterų veidais, dalis – gėlėtais, dalis dažyta, vėlgi, kad nebūtų nuobodu. WC restorane ne vyrų ir moterų, o rožių ir aguonų. Šalia restorano patalpų yra pilies salės, dekoruotos XIX a. dvasia, derinant aukso, prabangią žalią ir sodrią rudą spalvas.