Apie projektą:

Architektūriniai sprendiniai ir bendrųjų erdvių interjeras: DO ARCHITECTS

Gilma Teodora Gylytė, Justina Jauniškytė, Dovilė Skrupskelienė, Sabina Daugėlienė, Andrė Baldišiūtė, Paulius Paskačimas, Dorotėja Žiugždatė, Milda Grabauskaitė, Emilija Staškutė

Tvarkybos sprendiniai: ATODANGOS

Robertas Zilinskas, Vytenis Zilinskas, Sigitas Kasteckas, Gražina Zilinskienė

Sieninės tapybos konservavimas, restauravimas: ARCHEODOMUS

Audronė Kaušinienė

Šalis: Lietuva

„Senatorių pasažo“ keturių laiptinių interjeras

Objektas yra susijęs su svarbiomis buvusios Lietuvos ir Lenkijos jungtinės valstybės (XVI a. – XVIII a.) istorijos asmenybėmis, tiesiogiai susijusiomis su Vilniaus miestu. Buvę rūmų valdytojai atspindi daugiatautę, kosmopolitinę, daugiakultūrę, daugiakonfesinę regiono gyventojų struktūrą, kuri šiam regionui yra būdinga nuo ankstyviausių viduramžių. Dabartinis projektas, lygiagrečiai su sukurta nauja atvira miesto erdve kuri apjungia eksterjerą ir interjerą, atskleidė ir vizualizavo visą margą šio komplekso istoriją.

Vidaus erdvių ašis tampa laiptinės, kurios atskleidžia pastato statybos laikotarpių daugiasluoksniškumą: sienos atskleidžia istorinius sluoksnius, o šiuolaikiški nauji laiptų maršai – ateitį ir dabartį. Lietuvos konservavimo praktikos kontekste yra panaudotas netipiškas ir naujoviškas metodas: yra atidengtos, konservuotos ir eksponuotos visos vertingos autentiškos pastato dalys ir jų puošybos elementai – tiek, kiek jų yra išlikę ir nepriklausomai nuo laikotarpio. Jokios autentiškų elementų trūkstamos dalys nėra rekonstruotos, išskyrus suirusias konstrukcijų dalis (daugiausiai arkas), kurios buvo būtinos pastato fiziniam stabilumui išsaugoti. Tai gali būti pavyzdžiu kitiems objektams, kaip jie galėtų būti tvarkomi.

Vyraujantis medžiagų tipas buvo tradicinės įvairios kalkinės technologijos. Konservavimui buvo naudojamas vietoje gaminamas kalkinis vanduo, arkų ir kitų angų restauravimui naudotos originalių gabaritų molinės plytos, dedamos į mūrą tokia tvarka, kaip yra išlikusiose dalyse. Spalvinės puošybos konservavimui naudotas kalkinis skiedinys, kalkių vanduo, kazeinas, natūralūs mineraliniai pigmentai. Konservavimo ir restauravimo darbams buvo naudojami tradiciniai metodai, darbus vykdė aukščiausios kvalifikacijos restauratoriai.

Istoriniame karkase suprojektuotos minimalistinės, metalo konstrukcijų laiptinės su terrazzo pakopomis pabrėžia pastato istorinį autentiškumą. Aukštuose, kurie susijungia su gatvės ir vidinio kiemo lygiu, grindų danga – klinkerio plytos, kurios naudojamos ir eksterjero dangose.

Nuo pat pradžių ypatingas dėmesys buvo skirtas apšvietimo ir valdymo elementų dizainui bei funkcionalumui. Naujos interjero detalės neturėjo užgožti istorinių erdvių, todėl projektuojant apšvietimo sprendinius buvo pasirinkti nuosaikaus dizaino, tiesioginės ir netiesioginės šviesos šviestuvai.

Pritaikyti sprendiniai leidžia lanksčiai ir nesunkiai naudotis pastato erdvėmis, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius, pastatas, išsaugodamas savo autentiškumą, atitinka universaliojo dizaino principus, t.y. pritaikytas naudoti judėjimo negalią turintiems žmonėms ir kitiems žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Pritaikymo struktūra yra pritaikyta lengvam orientavimuisi.

English

The palace is linked to important personalities in the history of the former Lithuanian-Polish state (16th – 18th centuries), directly related to the city of Vilnius. The former managers of the palace reflect the multinational, cosmopolitan, multicultural, multi-denominational structure of the region’s population, which has been characteristic of the area since the earliest Middle Ages. The current project, in parallel with the creation of the new open urban space, revealed and visualised the entire diverse history of this complex.

The four common staircases becomes the axis of public interior spaces. In the context of Lithuanian conservation practice, an atypical and innovative method has been used: all valuable authentic parts of the building and their decorative elements were uncovered, preserved and exhibited – to the extent they have survived and regardless of the period. No missing parts of the authentic elements have been rebuild, except for the degraded parts of the structures (primarily the arches), which were necessary to preserve the physical stability of the building. This can serve as an example to other objects of how they could be handled.

The predominant type of material was the traditional various lime technologies. On-site prepared lime water was used for conservation, and original-sized clay bricks were used to restore the arches and other openings, placed in the masonry in the order in which they are in the surviving parts. Lime mortar, lime water, casein, natural mineral pigments were used to preserve the colour decor. Traditional methods were used for conservation and restoration works, the works were performed by highly qualified restorers.

Designed in a historic framework, the minimalist, metal staircases with terrazzo threads emphasizes the building’s historic authenticity. On the floors, which connect to the street and courtyard level, the floor is clinker bricks, which are also used for exterior coverings.

From the very beginning, special attention has been paid to the design and functionality of the lighting elements. New interior details, were chosen to be modest and minimal in it’s design to complement the historic background.

Nuotraukos: Laimonas Ciunys, DO ARCHITECTS: Gilma Teodora Gylytė