Visuomeninis Nr. 43 2005

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių klientų pageidavimų būna- “padaryk pigiai ir gerai”.
Šiame objekte užduotis architektėms buvo dar sudėtingesnė: “padaryk labai pigiai, nesudėtingai įgyvendinamai, išnaudojant kiekvieną kvadratinį metrą ir, kad būtų gražu”.
Taip architektės ir kūrė pastarojo ekonominės klasės viešbučio interjerą (bendra kvadratūra 370 m2).
Šio interjero kredo: negali pakeisti ar paslėpti- akcentuok. Taip konferencijų salėje atsirado ventiliavimo sistemos vamzdžių raisgalynė, epoksidiniais dažais buvo padengtos senos, nutrupėjusios teracinės laiptų pakopos, kambariuose ir koridoriuose grindų raštai sukloti iš ruloninės PVC dangos atraižų.
Pagrindinė akcentinė medžiaga- klijuotas, berėmis stiklas. Iš jo pagamintas priimamojo baldas, grindjuostės, bendrų erdvių durys; uždengtos nišos viešbučio svečių atvežamiems suvenyrams (daryti nišas užsakovus pavyko įkalbinti tik pateikus argumentus, kad tai bus pigiau, nei gaminti baldus suvenyrams laikyti).
Dar vienas tokio sprendimo pliusas- sutaupoma ervė.
Duoklė vietai, kurioje įsikūręs viešbutis- senų raudonų plytų pertvara priimamąjame.
Aliuzija į pavadinimą- toje pačioje patalpoje žaliais obuoliais nusėtos PVC grindys.
Kaip minėta- viena iš užduočių buvo taupyti kiekvieną kvadratinį metrą.
Tad dušai įrengti, logiškai mąstant, neįmanomose vietose: palėpinių langų įgilinimuose.
Kadangi dažniausi šio ekonominės klasės viešbučio svečiai- autostopu keliaujantis jaunimas, interjero stilistika pasiteisino- jauni žmonės mėgsta kiek “įžūlią” aplinką.


Interjero autorės architektės: Rasa Kamarauskaitė, Inga Korytė- Stanionienė, Jurgita Vitkuvienė