Barzdaskučių salono interjeras – tikriems džentelmenams

 

Tikra atgaiva šioje barzdotų vyrų vešėjimo šiandienoje – architekto Eugenijaus Juozapavičiaus projektuotas barzdaskučių (ang. „barber shop“) salonas tikriems džentelmenams, vertinantiems klasikinį barzdos skutimo bei priežiūros ritualą.

 

 

Šis 60 kv. m salonas, skirtas barzdų auginimo atgimusios mados ideologijos gynėjams, atidarytas Vilniaus ir Islandijos gatvių kryžkelės kampino namo dengtame kieme. Pagrindinis šio prabangaus salono savininko pageidavimas buvo sukurti stilingą, solidumu alsuojančią šiuolaikinių džentelmenų oazę.

 

 

Architektas salono erdvę padalino į dvi funkcines zonas – darbinę, kurioje ir vyksta magiškasis barzdaskutystės ritualas, gražinamos džentelmenų barzdos ir laukiamojo-klubinę, joje susirinkę barzdočiai vaišinasi tauriaisiais gėrimais, traukia gardžius cigarus ir maloniai bendrauja.

Pasak architekto E. Juozapavičiaus, pagrindinė interjero koncepcija buvo sukurti erdvę vyrams, ypač vertinantiems tradicinius džentelmeno gyvenimo būdo malonumus, tačiau neužmirštantiems, ką reiškia „vaikščioti skustuvo ašmenimis”.   Idėją interjere pavyko atskleisti interpretuojant „didžiųjų atradimų ir nuotykių” epochos estetiką.

 

 

 

Nuotaikai sustiprinti architektas darbo zonoje esančių stalų bei reikmenų spintų formas parinko, kaip pats teigia, artimas nautikos pasauliui. Iš už Atlanto atkeliavę barzdaskučių krėslai, kuriuose, architekto spėjimu, per šimtmetį papasakota ne viena Hemingvėjaus verta istorija, vilioja savo autentiška ir išraiškinga forma.

Poilsio-laukiamojo zonoje išdidžiai stovintis pokerio stalas – mėgstamo džentelmenų sporto atributas – bendravimo zonos centras. Aplink jį – akį traukiantys, aštrūs, griežti, bet tuo pačiu ir viliojantys aeronautikos dvasios aliuminio lakštais kniedyti krėslai. Prabangių gėrimų baras pagamintas iš XX a. pradžios vokiško elektros prietaiso. Interjero autorius neabejoja, jog šis atitarnavo 20000 mylių po vandeniu. E. Juozapavičius kruopščiai apgalvojo kiekvieną smulkmeną: jaukiai apšviestos tekstūrinio medžio ekspozicijos lentynos dažytuose rėmuose, dengtos patina, primena praviras kelionines skrynias, su ekspedicijų trofėjais, užjūrio prekėmis.

 

 

 

Pasak architekto, interjero idėja, paslėpta spalviniame kontraste – šilta, jauki gyvenimo mačiusio medžio tekstūra kontrastuoja su pilka skustuvo ašmenų šaltumo spalva.

 

 

 

Žurnalas: „Centras“