Projekto autoriai: Flores & Prats Architects
Vieta: Barselona, Ispanija
Įgyvendinta: 2016 m.
Plotas: 2 923 m²
Nuotraukos: Adrià Goulos
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės


Projektas Sala Beckett skirtas teatrui, eksperimentams, ugdymui. Dizaino tematikos autoriai – architektai Ricardo Floresas ir Eva Prats. Pagrindinė jų idėja buvo išsaugoti, atskleisti kultūrinį pastato palikimą ir, pritaikius modernios estetikos elementus, sukurti įkvepiančią, dinamišką atmosferą, tinkančią kūrybiškiems žmonėms. Meninę erdvę, kurią sukūrė architektūros studija Flores & Prats Architects, galima apibūdinti kaip gyvybingą, spalvingą ir išsaugojusią stebėtinai tvirtą ryšį su istorija, atsiskleidžiančia per pastato restauravimo būdą. 2011 m. Flores & Prats Architects laimėjo viešą dizaino konkursą ir pradėjo ilgas stilistines derybas su užsakovais.

Architektams teko gerokai pasigilinti į įstaigos ugdymo modelį, mokomuosius dalykus, teatrinius eksperimentus, diskutuoti apie tai, kokiai veiklai bus skirtos vienos ar kitos patalpos. Užsakovai drauge su architektais aplankė keletą kitų restauruotų, ugdymo įstaigoms pritaikytų pastatų, juos tyrinėjo, rinko informaciją, kas galėtų būti sėkmingai taikoma Sala Beckett projektui, o ką reikėtų daryti kitaip. Jų tikslas buvo suformuoti užsakovų taip geidžiamą dialogą tarp didelį praeities bagažą turinčių erdvių bei norimos kurti teatro istorijos.


Projekto autoriai nusprendė restauruoti pastatą tiek, kiek reikalavo saugumas ir patogumas, o jo byrančias sienas bei senovinius elementus įtraukti į interjero scenarijų. Taip atviras ir polemiškas architektūrinis charakteris paskatino teatro mėgėjus veikti aplinką pagal save ir puoselėti kiekvienos asmenybės potencialą, būti nevaržomiems griežtai apibrėžtos stilistikos. Taigi pagrindinis tikslas buvo prikelti griuvėsius gyvenimui, neišvaikant jame besislapstančių praeities vaiduoklių. Būtent todėl aptrupėjusias sienas, nusilupusius dažus, gipsinius lipdinius ir kitas detales nuspręsta palikti kaip unikalų identitetą, vietai suteikiančius dekoro elementus.

Siekiant šią mokslo įstaigą paversti kūrybiškai nuteikiančia bei įkvepiančia, buvo kruopščiai renkama kiekviena interjero smulkmena: nuo durų staktų, pačių durų, plytelių, apvalių langų, dekoratyvinių glaistų, gobelenų, tinko apdailos. Dizaino procesas apėmė ne tik estetikos kūrimą, bet ir aplinkos charakteristikos, identiteto analizę, tad reikėjo nupiešti daugybę eskizų, parengti galybę maketų. Šis darbas skiriamas ne eiliniam vartotojui, ne materialinei gerovei ar pasitenkinimui užtikrinti, o tikram, atviram žmogui, kuris ta ideologija kvėpuoja, ją supranta, jaučia – tai ne industrinis projektas, o kūrybinio žmonijos potencialo atspindys.

Pastatas yra dviejų gatvių sankirtoje, todėl iš pirmojo aukšto visuomeninės erdvės gali persikelti ir į išorę. Taip kuriamas ryšys tarp pastato lauko ir vidaus, praeiviai intriguojami domėtis šia vieta, kultūra. Pirmajame aukšte esančiame bare ir restorane svečiai gali išgerti ar užkąsti, mėgautis išskirtine atmosfera. Didžiulės erdvės apipavidalinimas stebina gyvybingumu, aštriu charakteriu, savitu akiplėšiškumu, polėkiu. Dalyje pirmojo aukšto įrengtos administracinės patalpos, o aktorių persirengimo kambariai sujungti su pasirodymų salėmis koridoriumi, leidžiančiu ant scenos patekti iš atskirų patalpų. Prieš planuojant šią zoną teko atlikti kruopščią analizę, mat reikėjo pasirūpinti, kad spektaklių metu ant scenos galėtų patogiai patekti ne tik aktoriai, bet ir aptarnaujantis personalas (per vieną pasirodymą gali dalyvauti net 200 žmonių). Judėjimo srautų paskirstymas per šalutinius koridorius buvo puiki idėja, tad dabar pasirodymai gali vykti sklandžiai. Repeticijų, renginių salės, kurias galima naudoti ir kaip kūrybinių dirbtuvių erdves, taip pat yra pirmame aukšte. Visos papildomos repeticijų patalpos bei persirengimo kambariai nukelti į antrąjį aukštą, nes svarbiausią veiksmą norėta sutelkti apačioje.

Teatro akademijoje drąsiai naudotos ryškios spalvos – vos užėjus pasitinka raudoni koridoriai, juos papildo sodriai žali langų rėmai, vedantys į gaiviai žalsvą kavinę-restoraną. Grynų spalvų naudojama nedaug kur, tačiau jos labai išskiria administracines ar poilsio zonas. Kadangi erdvės didelės ir atviros, persidengiančios viena su kita, daugiausia naudotos pastelinės spalvos, subtiliai derančios prie aptrupėjusių sienų ar lipdinių. Melsvos antrojo aukšto lubos, kreminiai persirengimo kambariai – visa tai suteikia švaros pojūtį ir papildo aptrupėjusių palubių estetiką. Baltų tonų gausa dar labiau praplečia erdves, tačiau tai ne plokščios, o veikiau trimatės struktūros, nes jų paviršiai nebuvo glotninami, glaistomi – buvo palikti nelygūs, sukuriantys tikrumo, natūralumo įspūdį.

Jauniems žmonėms, siekiantiems kūrybinio polėkio, energijos proveržio ir charizmos, tokia teatro eksperimentams skirta įstaiga – tikra išsilaisvinimo ir asmeninio potencialo tobulinimo galimybė. Flores & Prats Architects nuoširdžiai įsigilino į tai, ko reikia būsimiems lankytojams, ir suformavo unikalią vietą jaunimo kūrybinėms galioms puoselėti, nes čia moderni estetika susipina su energetiškai įkrauta, istorija pulsuojančia praeitimi.

Daugiau nuotraukų:

Žurnalas: „Centras“