|
|
|
- Svirnas virtęs vasarnamiu
- Kultūros centras, iškilęs iš pelenų
- Gatvinis kaimas šlaite
- Firminis Red Bull biuras
- Viešbutis šiuolaikiniam aristokratui
- Viešbutis viršukalnėje
- Interjero dekoro tendencijos 2016
- Paroda Tendence’2015: copy, paste, cut & print
- Svečiuose pas švedų tinklaraštininką S.Nilsson
- Muzika, šokis, nuotykis
- Grafinio dizaino elito susitikimas Bilyje
- NAPA – lietuviškos pakuotės dizaino turnyras
- What's Next? – kūrybos mokykla per dvi dienas
|
|
|
|
Šiuolaikinė vikingų architektūra
Fotografijos: Adam Mørk
Vieta: Stavangeris, Norvegija
Realizacija: 2014 – 2015 m.
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės
AART architects bei Kraftværk projektas ne tik pakeitė industrinės miesto dalies įvaizdį, bet ir priminė apie visiems gerai žinomą, bet nedrąsiai dideliems objektams naudojamą technologiją. Stavangeris pasižymi būtent medinės architektūros gausa, kurios didžioji dalis pastatyta XVIII – XIX a., o pats miestas tokių pastatų turi bene daugiausiai visoje Šiaurės Europoje. Šiandien į šią tradiciją žvelgiama ne tik kaip į architektūrinį, konstrukcinį sprendimą, tačiau taip pat kaip į kultūrinį palikimą, kurį reikia puoselėti ir plėtoti, perduoti ateities kartoms bei pritaikyti šiandienos reikmėms. Didelio mastelio daugiabučio projektavimas šia metodika buvo paremtas vietinio identiteto bei visuotinės vizijos pagrindu.
|
|
|
|
Kai susipina tradicijos ir brutalizmas
Fotografijos: Amit Geron, Hufton Crow
Vieta: Tel Avivas, Izraelis
Realizacija: 2011 m.
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės
Autorių išreikštas naujas požiūris į architektūrą buvo visai kitoks nei įprasta 9-ajame dešimtmetyje, kai tokios kultūrinės vietos, pavyzdžiui, muziejai, patys buvo veikiau skulptūriniai objektai. Kūrėjai perteikė naują sampratą ir muziejus buvo suprojektuotas kaip choreografiška, interjerui reikšmę suteikianti erdvė, kupina gyvybės, linijiškumo, lūžtančios saulės šviesos, cirkuliacijos. Pagal savo koncepciją šis pastatas turi panašumų į brutalistine architektūra pasižymintį buvusį pagrindinį muziejaus pastatą, tačiau taip pat siejasi ir su tradicine modernizmo – Mendelsono, Bauhaus ir „Baltojo miesto” – architektūra, vyraujančia Tel Avive.
|
|
|
|
Pieno parduotuvė tapo namais
Fotografijos: Lluís Corbella, Eva Cotman
Vieta: Barselona, Ispanija
Realizacija: 2015 m.
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės
Sunku patikėti, tačiau šis elegantiškas, lofto stiliaus būstas, esantis pačiame žaviausiame Barselonos rajone, vadinamame Gracia, anksčiau buvo ne kas kitas, o pieno krautuvė. Čia būdavo pardavinėjami pieno produktai – jogurtas, įvairūs kremai – dalis patalpų atliko svirno paskirtį, tam tikru metu viduje netgi buvo laikomos karvės. Vėliau pastatas buvo visiškai apleistas, o fasadas bei stogas – kritinės būklės, todėl buvo reikalinga rimta renovacinė rekonstrukcija. Projektas virto unikaliu, kai prancūzų architektas Marc Mazeres pradėjo bendradarbiauti su katalonų architektu Lluís Corbella, ir taip prasidėjo jo išskirtinė istorija.
|
|
|
|
Skype biuras iš geometrinių figūrų
Fotografijos: Jason Strong
Vieta: Stokholmas, Švedija
Realizacija: 2011 m.
Kompanijos ,,Skype“ biuras yra įsikūręs pačioje Stokholmo miesto širdyje. Fabrikas pastatytas 1846 m., seniau jame buvo drabužių siuvykla, o nuo 1857 m. – didžiausia Švedijos alaus darykla, gyvavusi iki 1971 m. Kadangi šios gamyklinės patalpos buvo didžiulės, erdvios, aukštomis lubomis, dideliais langais – tikras lofto pavyzdys, todėl jos puikiai tiko jaunai, veržliai ir interaktyviai kompanijai, tokiai kaip ,,Skype“. Palanki architektūra leido projekte numatyti ne tik biurams įprastas patalpas, tačiau garso bei vaizdo studijas ir kelias poilsio zonas, kuriose galėtų ilsėtis iki 100 darbuotojų.
|
|
|
|
Nauja viešbučio koncepcija Zoku
Fotografijos: Ewout Huibers
Vieta: Amsterdamas, Nyderlandai
Realizacija: 2015 m.
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės
Siekiant palengvinti gyvenimo ir darbo keliaujant pobūdį, Zoku (iš japonų kalbos išvertus tai reiškia „šeima“, „gentis“, „klanas“) samprata suardys nusistovėjusį požiūrį į viešbučio kambarius ir sukurs naują kategoriją šioje industrijoje. Namų biuras, tinkamas ilgiems apsistojimams, tačiau turintis aptarnavimo privalumus, be to, socialinį ūžiančio miesto gyvenimą. Zoku – tai vieta, skirta atsipalaiduoti, dirbti, socializuotis su bendraminčiais ir įsitraukti į miesto gyvenimą. Tokio pobūdžio kambariai yra skirti šiuolaikinei kartai – jauniesiems keliaujantiems verslininkams, kurie mėgsta apjungti darbą, laisvalaikį bei gyvenamąją aplinką. O nauji poreikiai reikalauja naujų sprendimų – vienu iš jų taps Zoku.
|
|
|
|
Restoranas, kuriame Rytai susilieja su Vakarais
Fotografijos: Ed Reeve
Vieta: Londonas, Didžioji Britanija
Realizacija: 2015 m.
Tekstas: Giedrė Lindens
Soho rajone, greta Berviko gatvės turgaus, duris atvėrė dviejų aukštų restoranas „Duck + Rice“ (liet. „Antis + Ryžiai“). Tai – naujausia įžymaus kinų kilmės restoranų savininko Alano Yau dovana gero maisto mėgėjams. A. Yau jau turi ne vieną sėkmingą restoraną, tarp jų – rafinuotus „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotus „Yauatcha“ ir „Hakkasan“. Jam priklauso ir puikiai Didžiojoje Britanijoje žinomas maitinimo tinklas „Wagamama“. Dabar jis nusprendė atsidaryti alinę ir kiniško ragu restoraną viename pastate, tad pasamdė Stambule veikiančią dizaino studiją „Autoban“, kurios dizaineriai sugebėjo įgyvendinti A. Yau vizijas ir sukurti tokią įstaigą, kurioje kinų miestas susilieja su karalienės Viktorijos laikų prabanga.
|
|
|
Stiklo ir ledo dainius
Tekstas: Jono Malinausko
Skirtingai nei daugelyje Europos šalių, Suomijos dizaino fenomenas XX a. viduryje išgarsėjo ne dėl gilių kultūrinių tradicijų ar palankių ekonominių sąlygų, o dėl unikalių asmenybių, prie kurių neabejotinai galime priskirti Tapio Wirkkalą (1915 – 1985) – iškilų dizainerį, savo kūryboje apjungusį aukščiausius pramoninio dizaino ir taikomosios dailės pasiekimus. Anuomet Suomijos dailės ir dizaino įtaka sovietinės Lietuvos kultūriniam procesui buvo labai didelė. Iš vienos pusės daugelį metų žiūrėjome į Suomiją kaip galimos mūsų šalies „alternatyvios istorijos“ pavyzdį. Iš kitos pusės, aplinkiniais keliais Lietuvą pasiekdavusios skandinavų meninės inspiracijos buvo gera paspirtis, siekiant išlaikyti kultūrinį identitetą ir atsispirti prievarta brukamam „socialistiniam“ realizmui. T. Wirkkalos 1981 m. paroda tapo vienu iš liudijimų, kad esame teisingame kūrybinių paieškų kelyje.
|
