Unikalūs apartamentai golfo aikštyne

Kvadratūra: 340 kv. m
Vieta: Curitiba, Brazilija
Realizacija: 2013 m.
Fotografijos: Denilson Machado


Išskirtiniams 340 kv. m apartamentams įrengti buvo pasitelkta architekto Guilherme Torres komanda. Apartamentų interjeras buvo kuriamas siekiant pateisinti jaunos šeimos lūkesčius bei poreikius. Ryžtingos, aiškios formos, derinamos su minimalistinėmis detalėmis ir turtinga medžiagų spalvine gama charakterizuoja visus būsto gyventojus.

 

     Paradoksas, jog harmoningą vidaus tvarką padiktavo nuolat prižiūrėtas, už lango plytintis golfo aikštynas, todėl būsto erdvės neperkrautos detalių ar kontrastingų spalvų. Apartamentų dydis taip pat nukreipė projektą tam tikra linkme, nes nemažai sprendimų buvo priimta atsižvelgiant į estetinę patalpų išvaizdą, susijusią būtent su plotu. Architektas Guilherme Torres pasižymi perfekcionizmu, kruopščia darbo etika bei atidumu kiekvienai smulkmenai. Ne veltui gero dizaino mylėtojai Brazilijoje kreipiasi į šį profesionalą, norėdami savo namus paversti įdomiu bei estetišku būstu, derančiu prie gyvenimo būdo bei atskleidžiančiu asmenybę.

 

 
     

     Apartamentų projektas yra unikalus tuo, kad visi 340 kv. m  yra viename aukšte. Patalpos išdėstytos tarsi grandinė, todėl jų stilistika turėjo sietis bent iš dalies. Kadangi kambariai suprojektuoti dideli, buvo atsisakyta atvirų perėjimų iš vieno į kitą, o durys maskuojamos tam, kad jų neatrodytų itin daug ir nebūtų griaunama vizuali interjero pusiausvyra. Didžiausias dėmesys skirtas plokštumoms, formoms, taip pat paviršių faktūroms bei spalvoms. Išplanavimo originalumas pasižymi ir tuo, jog patekus į vidų nėra jokio koridoriaus ar holo, iš karto patenkama į milžinišką gyvenamąjį kambarį, kuriame įrengta virtuvė, valgomasis, svetainė.

 

 

     Virtuvės spintelės integruotos sienose ir paslėptos tokia pačia apdaila kaip sienos bei durys, todėl iš pažiūros atrodo, kad virtuvės čia visai nėra. Lauko durų iš vidaus taip pat nesimato, drabužinė – „užmaskuota“, todėl patalpa atrodo itin estetiškai, neturi jokių buities elementų, bereikalingų smulkmenų, virtuvės reikmenų ar prie lauko durų dažniausiai besimėtančių batų. Toks sprendimas sukūrė labai švarios aplinkos įspūdį bei sudarė sąlygas vos tik įėjus į namus jausti jų jaukumą bei maksimaliai išnaudoti erdvę.

 
     

     Interjere dominuoja modernūs ir drąsios stilistikos baldai, kurie dar labiau išryškėja dėl spalvinių sprendimų ar formų. Viena šalia kitos pastatytos visiškai skirtingos, tačiau žaismingai konkuruojančios sofos – abi suprojektuotos paties interjero autriaus. Sofa Otto atrodo labai minkšta dėl audinyje esančių įsiūvų, kurios praturtina pilkšvą spalvą ir sukuria savotišką ornamentą. Praplatintas ranktūris tapo žurnaliniu staliuku, todėl baldas atlieka dvi funkcijas. Šalia esanti antroji, panašaus atspalvio, tačiau visiškai minimalistinio stiliaus, sofa atrodo monolitinė, tarsi išlieta iš cemento. Toks baldų kontrastingumas šiek tiek šokiruoja, tačiau suteikia įdomumo ir intriguoja. Greta stovi šachmatus primenantys žydri staliukai Fruit (taip pat sukurti paties architekto), o spalvinį foną dar labiau pagyvina sodriai mėlynas kilimas iš San Paulo salono Botteh. Papildomas akcentas – melsvo dūmo spalvos Boutique stalas palei sieną, atliekantis lentynos vaidmenį, kurį taip pat projektavo kūrybingasis Guilherme Torres. Visas architekto baldų vizijas padėjo įgyvendinti kompanija „Nos Furniture“. Kompozicijai papuošti buvo panaudotas gamintojo „Loja de Teo“ stilingas laikrodis Antique. Šalimais stovi apvalus, didesnis žurnalinis staliukas Spin table, pasižymintis blizgiu, veidrodiniu stalviršiu ir matiniais nerūdijančio plieno šonais. Taip viena plokštuma sugeria, o kita atspindi šviesą, suteikdama interjerui žaismingumo, įvairovės. Šio staliuko autorius – pats architektas.

     Nors kambario sienos apkaltos lentelėmis, kitur medienos paviršių iš esmės nėra, o tai gana retas reiškinys šiuolaikiniuose interjeruose. Būtent todėl akį traukia vieninteliai svetainės baldai natūralaus medžio porankiais – stilingieji, dar 1959 m. garsaus dizainerio Jorge Zalszupin sukurti krėslai Dinamarquesa, kurie gaminami ir pritaikomi interjeruose iki šių dienų. Grindys išklotos šviesiomis, šilto atspalvio stambiomis plytelėmis, turinčiomis subtilų marmurinį raštą, tačiau išlaikančiomis vientisą plokštumą. Architektas siekė, jog sienų apdailos lentelės atliktų svarbų vaidmenį ir sukurtų tam tikrą ritmiką, apjungiančią patalpą ir tuo pačiu paslepiančią nereikalingas detales (duris, virtuvės baldus, spintas). Tokiame dinamiškame fone puikuojasi ekspresyvūs, stambūs baldai bei ryškios interjero detalės.

 

 
     

 

     Pagrindinis dėmesys svetainėje nukreiptas į didžiulius vitrininius langus, pro kuriuos galima stebėti golfo aikštyną bei tvarkingą landšaftą. Dauguma architekto projektuotų baldų yra aptakūs, jaunatviški bei dekoratyvūs, atspindintys braziliškos kilmės stilistiką. Svetainės zoną su valgomuoju jungia didžiulis akmens masės baldas, naudojamas kaip lentyna, kurios nišoje slepiasi židinys. Ant lentynos išrikiuoti žaismingi, ryškiaspalviai paveikslai bei indai, suteikiantys lengvumo ir gaivos. Valgomajame į akis krenta įspūdingo dydžio aštuonvietis stalas Pi, sukurtas paties Guilherme, o šalia išdėstytos žinomo danų dizainerio Hans Wegner kėdės Wishbone. Jos taip pat išsiskiria mediniu riešutmedžio korpusu bei pinta sėdimąja dalimi. Virš valgomojo stalo atsiranda dar vienas ritmas – čia sukabinti net šeši įžymieji skirtingų formų Tom Dixon šviestuvai, įnešantys grafinės įvairovės ir išskirtinumo valgomojo zonai.

      Erdviuose apartamentuose interjero autorius išgrynino plokštumas, pritaikė subtilius paviršius bei lakoniškas formas ir sukūrė vientisą foną gyvybingiems baldams. Puikiai apgalvotos erdvės, didelis plotas bei dėmesys natūraliai šviesai sudarė sąlygas pritaikyti akį traukiančius stambiagabaričius baldus ir masyvias apdailos medžiagas. Derinant vienspalviškumą su subtiliais pagalvėlių, kilimų, paveikslų raštais bei ornamentais, dekoro elementais buvo išgautas stilingas interjero įvaizdis. Lengvi tonai kontrastuojantys su sodraus kolorito detalėmis pavertė šį būstą į spalviškai ir kompoziciškai įdomią, harmoningą ir įkvepiančią gyvenamąją vietą.

 

 
     

 

Žurnalas: „Centras