Dizainas, kokybė ir individualūs sprendimai – trys svarbiausi kriterijai renkantis gamintoją ar tiekėją. Tačiau ARCHzona parodos iniciatyva vasarą vykusi architektų apklausa atskleidžia kur kas daugiau: profesionalui šiandien reikia ne vien gero produkto. Jam reikia partnerio, gebančio padėti tą produktą paversti gero projekto dalimi.
Architekto santykis su gamintoju ar tiekėju yra gerokai sudėtingesnis nei įprastas pirkėjo ir pardavėjo ryšys. Projektuojant pastatą ar interjerą nepakanka iš katalogo pasirinkti gražų gaminį. Reikia žinoti jo technines savybes, pritaikyti nestandartinėje situacijoje, integruoti į bendrą projekto koncepciją, gauti brėžinius, modelius, pavyzdžius ir – ne mažiau svarbu – būti tikram, kad kilus problemai partneris nepasitrauks. Architektų atsakymuose stebėtinai nuosekliai kartojasi tos pačios sąvokos: dizainas, kokybė, patikimumas, individualumas, profesionali komunikacija ir pagalba architektui.
Kaina – anaiptol ne pirmoje vietoje
Vienas iškalbingiausių apklausos rezultatų – kriterijai, pagal kuriuos architektai renkasi gamintoją ar tiekėją. Net 85,7 proc. respondentų nurodė dizainą, 78,6 proc. – produkto kokybę, o 64,3 proc. – galimybę pasiūlyti individualius sprendimus. Patikimumą pasirinko 57,1 proc., techninius sprendimus ir aptarnavimą – po 50 proc. Tuo metu kainą tarp svarbiausių kriterijų paminėjo tik 35,7 proc. respondentų.
Šie skaičiai leidžia kalbėti apie įdomų profesionalios rinkos skirtumą nuo masinio vartojimo. Architektas ieško ne tiesiog pigiausio gaminio. Jam svarbiau, ar produktas padės realizuoti projekto sumanymą, ar jo kokybė bus prognozuojama, ar gamintojas sugebės pasiūlyti nestandartinį sprendimą.
Dar įdomiau, kad tvarumą kaip vieną svarbiausių pasirinkimo kriterijų pažymėjo 21,4 proc. respondentų, o garantinį aptarnavimą – 14,3 proc. Tai nebūtinai reiškia, kad šios temos architektams nesvarbios. Veikiau jos konkuruoja su labai praktiškais kasdienio projektavimo kriterijais – produkto kokybe, estetika ir galimybe jį pritaikyti konkrečiam projektui.
Kurios produktų kategorijos geidžiamiausios?
Dar aiškesnė tendencija matoma paklausus, kokiose produktų kategorijose architektai dažniausiai ieško naujų sprendimų. Pirmoje vietoje atsidūrė apšvietimas – 78,6 proc. Tačiau iš karto po jo seka ne konkreti produktų grupė, o individuali gamyba – 64,3 proc. Trečioje pozicijoje – santechnika, kurią nurodė pusė respondentų. Po 35,7 proc. atsakymų surinko minkšti baldai, durys, pertvaros ir langai, baldų medžiagos bei furnitūra, plytelės ir fasadų sprendimai. Architektai taip pat mini laiptus ir turėklus, ŠVOK, sienų apdailą, išmaniąsias technologijas, interjero aksesuarus bei kitas kategorijas. Tačiau svarbiausias signalas čia turbūt yra ne konkrečių kategorijų reitingas. Individualios gamybos vieta pačiame sąrašo viršuje rodo, kad profesionalai ieško ne vien naujų daiktų – jie ieško galimybių kurti tai, ko standartiniame kataloge nėra. Tai patvirtina ir atviri atsakymai. Kalbėdami apie tai, ką norėtų pamatyti parodoje ARCHzona, respondentai mini: stiklo ir metalo pertvaras, inovatyvias sienų ir baldų apdailos medžiagas, akmenį, degintą medieną, alternatyvias sienų apdailas, fasadų medžiagas, betoną, plieną, mobilias konstrukcijas, techninio apšvietimo naujoves. Tačiau tarp konkrečių medžiagų nuolat grįžta viena mintis – „individualūs sprendimai“, „netradiciniai reiškiniai“, tai, kas nauja ir dar nematyta.
Vienas respondentų ypač tiksliai suformulavo lūkestį: norėtų matyti „originalius sprendimus, gimusius Lietuvoje, vietines technologijas, atradimus, siūlomą servisą, ne tik galimybę nusipirkti“. Ši frazė galėtų tapti savotišku visos apklausos moto.
Geras partneris tampa projekto bendraautoriumi
Atviri atsakymai apie ilgalaikį pasitikėjimą gamintoju dar labiau nutolina profesionalų santykį nuo paprasto produkto pirkimo. Respondentai vardija kokybę, komunikaciją, patikimumą, garantijas, dizainą, serviso kokybę, ilgaamžiškumą, inovatyvumą, gebėjimą reaguoti į problemas ir sklandų ilgalaikį bendradarbiavimą.
Tačiau viename atsakyme ši mintis išsakoma ypač taikliai: svarbus žmogiškasis faktorius, kai nestandartinis poreikis tiekėjui tampa ne „bėda“, o galimybe kartu kažką sukurti ir išspręsti – tapti „bendraminčiu-bendraautoriumi“. Tai labai svarbi žinia gamintojams ir tiekėjams. Architektui vertę kuria ne tik produktas. Kartais ją sukuria žmogus kitoje telefono ar elektroninio laiško pusėje – specialistas, kuris supranta projektavimo procesą, geba greitai pateikti informaciją, pasiūlo alternatyvą ir nebijo nestandartinio uždavinio.
Todėl tarp rekomenduojamų gamintojų bei prekės ženklų apklausos dalyviai vardija labai skirtingas įmones – nuo garsiausių gamintojų JUNG, LAUFEN, Geberit, Tenko, Vibia, Grohe, Hansgrohe, HAY, Flos, Gubi, Samsung, Knauf, Forbo iki Lietuvoje veikiančių ar vietinių gamintojų bei tiekėjų – Linea, Narbutas, Akmenstata, Virūna ir kitų. Keli respondentai apskritai atsisako išskirti konkrečius vardus ir pabrėžia, kad vertina gamintojus, kurie ne tik parduoda, bet suteikia techninį bei kūrybinį palaikymą ir padeda realizuoti nestandartinius sprendimus. Tai galbūt ir yra tiksliausias atsakymas į klausimą, kodėl architektas vieną gamintoją rekomenduoja, o kito – ne.
Tik e.katalogo nebeužtenka
Apklausoje architektų taip pat klausta, kokios gamintojo teikiamos profesionalios pagalbos jiems reikia. Vertinama buvo nuo 1 iki 5 pagal svarbą. Rezultatai labai iškalbingi. Fizinio pavyzdžio vertė apskritai nekvestionuojama. Medžiagų, spalvų ir faktūrų pasaulyje ekranas vis dar nepakeičia galimybės produktą pamatyti, paliesti ir palyginti.
Technines konsultacijas aukščiausiu – 5 balų – įvertinimu įvertino 64,3 proc. respondentų. Dar 21,4 proc. skyrė 4 balus. Dar ryškesnis rezultatas – produktų pavyzdžių pristatymas: visi į šį klausimą atsakę respondentai jo svarbą įvertino maksimaliais 5 balais. 3D modeliai taip pat tampa beveik savaime suprantama profesionalaus darbo priemone – 76,9 proc. respondentų jų svarbą įvertino 5 balais, dar 15,4 proc. – 4 balais.
CAD brėžinių vertinimas kiek nuosaikesnis: 42,9 proc. skyrė 5, o 21,4 proc. – 4 balus. BIM objektų rezultatai dar labiau išsiskiria: 38,5 proc. skyrė aukščiausią įvertinimą, 30,8 proc. – keturis, tačiau 23,1 proc. – vos vieną balą.Tai rodo, kad skaitmeninių priemonių poreikis nėra vienodas. 3D modelis šiandien architektui akivaizdžiai universalesnis įrankis nei BIM objektas.
Įdomiai vertinami mokymai ir seminarai. Čia nuomonės išsiskiria: 28,6 proc. jų svarbą vertina maksimaliai, tiek pat – vidutiniškai, o 21,4 proc. skiria tik vieną balą. Vadinasi, vien formalus seminarų organizavimas nebūtinai kuria vertę. Profesionalui reikia informacijos, kurią jis gali realiai panaudoti projekte.
Ko Lietuvos rinkoje vis dar trūksta?
Vienas įdomiausių apklausos klausimų buvo atviras: kokių produktų ar sprendimų šiandien labiausiai trūksta Lietuvos rinkoje? Vieningo atsakymo nėra – ir būtent tai įdomu. Minimos įvairesnės baldų fasadų medžiagos ir mechanizmai, tekstūriniai paviršiai, ažūriniai užpildai, spalvoto metalo apdaila, alternatyvios sienų apdailos, įdomesnė keramika ir akmens masės plytelės, tvarūs lauko sprendimai, išmaniojo namo projektuotojai ir instaliuotojai, kokybiški betono sprendimai fasadams, grindims ir aikštėms. Atsakymuose atsiranda ir tvarumo bei antrinio panaudojimo tema.
Tačiau bene įdomiausia yra pastaba, kad rinkoje trūksta ne konkretaus produkto, o „kultūringo viduriuko“ tarp pigių, masinių ir premium segmento gaminių. Respondentas pastebi, kad geras produktas nebūtinai turi būti pats brangiausias – sunkiausia rasti visapusiškai subalansuotą.
Kitas atsakymas problemą perkelia nuo produkto prie žmogaus: „Trūksta ne produktų, o profesionalių savo sričių vadybininkų, iš tikro mylinčių savo darbą.“ Ši mintis labai tiksliai susišaukia su visais kitais apklausos rezultatais.
Rekomendacija gimsta iš patirties
Paklausus apie savo sričių lyderius Lietuvoje ar Europoje, architektų atsakymai vėl nėra vien tik garsių prekės ženklų sąrašas.
Tačiau vienas atsakymas išsiskiria savo požiūriu: respondentui lyderystė pirmiausia siejasi su meistryste – konkrečiais žmonėmis, kurie naudodamiesi standartinėmis galimybėmis sukuria daugiau, originalius daiktus ir sprendimus.
Tai keičia ir paties žodžio „rekomenduoju“ prasmę. Architektas rekomenduoja ne todėl, kad matė reklamą. Ir nebūtinai todėl, kad gamintojas yra didžiausias rinkoje. Profesionali rekomendacija atsiranda tada, kai produktas ar partneris jau yra patikrintas projektavimo ir realizacijos procese. Rekomenduojamas tas, kuriuo galima pasitikėti.
Nuo produkto – prie partnerystės
Apklausos rezultatai leidžia nubrėžti gana aiškų šiandienos architekto ir gamintojo santykio modelį. Architektui reikia gero dizaino ir kokybiško produkto, tačiau to jau nepakanka. Jam reikia individualizavimo galimybių, profesionalios techninės konsultacijos, operatyvios komunikacijos, pavyzdžių, 3D modelių ir žmogaus, kuris suprastų ne tik savo katalogą, bet ir architekto kuriamą projektą.Todėl tikroji konkurencija profesionalioje architektūros ir interjero rinkoje vyksta ne vien tarp produktų. Konkuruoja gebėjimas bendradarbiauti.Ir galbūt būtent čia slypi svarbiausia „Architektai rekomenduoja“ apklausos išvada: geriausias gamintojas architektui yra ne tas, kuris gali daugiausia parduoti, o tas, kuris padeda daugiau sukurti.
Šaltinis: projekto „Architektai rekomenduoja“ architektų apklausos rezultatai (2026)
Paroda ARCHzona vyks spalio 2-3 d., Litexpo, 1 salėje, Vilniuje.
Paroda nemokama, tačiau reikalinga registracija
Lankytojų registracijaPlačiau apie parodąDalyvių registracija