„Kokios naujovės galėtų nustebinti šiuolaikinį vartotoją, išvargintą beprotiško tempo tiek ekonomikos, tiek architektūros ir dizaino srityse – jau neaišku. Panašu, kad viskas sukurta ir liko erdvės tik kopijoms ir interpretacijoms“, – teigia daugiau nei dešimt metų kurianti architektė Asta Kazlauskienė. Ir priduria, jog įsibėgėjantis sunkmetis tikriausiai atneš naujas galimybes ir įkvėpimą kūrybai kitokio, kokybiškesnio meno...
Nedidukėse daugiabučio patalpose užaugusi architektė šiandien gyvena erdviuose šviesiuose namuose ir sako, nebeįsivaizduojanti savo gyvenimo daiktų prigrūstoje mažoje erdvėje. „Vertinu erdvę, kuri nevaržo: leidžia ir atsipalaiduoti, ir susikaupti“, – atvirauja architektė ir neslepia, jog tokiu principu vadovaujasi ir darbe. „Nors, – priduria, – kiekvienas objektas yra individualus ir diktuoja skirtingus sprendimus. Užsakovas yra didžiausias svertas!“
Kaip susidomėjote architektūra?
Pirmi piešiniai, kaip ir daugelio, – vaikystėje, vėliau praktika „konarskynėje“ – dabartinėje Vienožinskio dailės mokykloje. Tikrojo apsisprendimo nepamenu, tačiau kažkaip natūraliai „prilipo“ architektūra. Besimokydama tuometiniuose „Visiukuose“ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas – red. past.), buvau patenkinta pasirinkimu, gal šiek tiek labiau masino „Akademija“, bet įdomių dėstytojų turėjome ir čia. O pats domėjimasis menais yra natūralus kiekvieno žmogaus polinkis, tik kai kuriems jis tampa svarbesniu...
Ar esate vilnietė?
Gimiau ir užaugau Vilniuje, blokiniame name, su mažytėmis virtuvės ir sanitarinių mazgų patalpomis...Tikriausiai todėl erdvės alkis iki šiol nepasotinamas...(šypsosi).
Kiek laiko kuriate?
Su pertraukomis maždaug 11 metų.
Kokiomis principinėmis taisyklėmis vadovaujatės savo darbe?
Pirmiausiai stengiuosi maksimaliai pažinti užsakovą, aplinką, situaciją, tik tuomet formuoti erdves ir kurti konkrečią architektūrinę istoriją. Kuo sudėtingesnė architektūrinė erdvė, tuo įdomesnis tampa kūrybinis procesas. Svarbu domėtis naujausiomis tendencijomis architektūros ar dizaino srityje, tačiau tai tik prieskoniai ar įrankiai sumanymo įgyvendinimui. Patinka kurti interjerus ar architektūrinius objektus sudėtingesnėje situacijoje ar su jau esama istorija.
Kokio stiliaus interjerus kuriate?
Kyla klausimas, ar yra Lietuvoje ar net pasaulyje koks vientisas stilius, kuriuo galima būtu sekti? Manau, visuomenei tampant kosmopolitiškene, maišomi stiliai tiek drabužių madoje, tiek dizaino srityje.
Savo stiliaus neturiu, stengiuosi turėti braižą. Mėgstu įvairius derinius, tačiau man nepriimtinas perdėtas dekoratyvumas, kuomet erdvės dirbtinai paverčiamos teatru, butaforinių detalių ar baldų imitacijų prigrūstu kratiniu. Kiekviena skirtinga situacija sukuria tam tikras užduotis, kurias pirmiausiai privalu išspręsti: juk jei kursi klasikinį interjerą blokiniame name, kur lubų aukštis tesiekia 2,5 m, tai ir antikvariniai baldai bei gobelenai nebeišgelbės – tiesiog uždusi...
Ar lietuviai įnoringi užsakovai?
Labai jau marga ta Lietuva ...Sakyčiau, 3 lietuviai – 7 partijos... Todėl per tiek metų teko dirbti su labai įvairiais užsakovais. Ir man tikriausiai sekėsi, nes „viską mokančių ir žinučių“ nebuvo daug. Jie sunkiausi...
Kokias tendencijas pastebite šiuolaikinėje architektūroje?
Nesu didžioji aktyvistė, bet labai palaikau ekologijos ir ergonomijos temą. Nors, į Lietuvą jau atslinko poreikis grįžti į istorinius klasikinius interjerus - gal žmonės pavargo nuo beprotiško tempo tiek dizaino, tiek ekonomikos, tiek gyvenimo būdo srityse. Sakoma, kad viskas iki šio naujojo amžiaus pradžios jau sukurta – visa kūryba dabar tik kopijos ir interpretacijos,o nustebinti kuo nors vartotoją – sunku. Nebent giga masteliais, tokiais kaip miestai – bokštai dangoraižiuose ar dirbtinės salos vandenyne...
Ar kuriate tik privačius interjerus? Jei ne, tai kur galima išvysti Jūsų darbus, skirtus plačiajai visuomenei?
Didžioji dalis projektų - privatūs interjerai, tačiau prieš devynerius metus suprojektavau gintaro galerijas Nidos centre, priešais savivaldybės pastatą ir prie Tomo Mano namelio. Prieš 11 metų buvo sukurtas stiklinis kubas – paviljonas, keliaujantis per parodas ir miestą, keletas biurų interjerų.
Ar yra toks objektas, kurį atsisakytumėte kurti?
Gal kokios ypatingos paskirties, kuriai visai neturėčiau sugebėjimo, jis turėtų būti... Nors...mano nuomone, visgi, didžiausias svertas yra užsakovas. Jei nėra kontakto ir pasitikėjimo, geriau iškart atsisakyti, nes vėliau kankinsies ir projektas taps blogu kompromisu ne architektūros naudai...
Ar kuriate tik Lietuvoje?
Šiandien - taip, bet gal rytoj...?
Jums pačiai-kokia aplinka maloniausia? Kokio stiliaus interjere negalėtumėte gyventi?
Švari – tiesiogine ir architektūrine prasme. Tai gali būti tiek senas istorinis namas, tiek šiuolaikinis stiklinis dangoraižis, tiek sodyba kaime. Galbūt nepakelčiau „sunkaus rusiško ar arabiško ampyro“.
O Jūsų namai? Kokie?
Skaidrūs, lengvi, kiek leidžia galimybės neprigrūsti daiktų. Man patinka erdvė, leidžianti ir atsipalaiduoti ir susikaupti, nes kiauras dienas važinėjant po baldų salonus ar statybvietes, akys pavargsta nuo įvairovės. Namai nėra idealūs, nes kaip ir visuomet – tai laiko nėra, tai finansai neleidžia. Tačiau vieta yra nuostabi: ir per studijos, ir per miegamojo langus matau mišką, besikeičiantį kartu su metų laikais, įkvepiantį ir raminantį...
Kaip manote, ką naujo atneš architektūrai ir dizainui sunkmetis?
Tikiuosi, jog turėsime laiko kokybiškesnio meno kūrimui, nes tempai jau buvo pernelyg dideli, kūrėjai tiesiog neturėjo laiko ieškojimams ar įkvėpimui.
Manau atkris „menami“ menininkai, liks tik profesionalai. Dar tikiuosi, jog įvyks didesni ar mažesni perversmai inžinerinėje srityje, atsiras naujos galimybės....
Kaip ilsitės?
Vis dar pakankamai aktyviai – nuo kalnų slidinėjimo žiemą iki kelionių po pasaulį. Labai patinka nedidelės kompanijos, kuomet maršrutą gali susidaryti pats, keliauti be gidų ir mėgautis tiek architektūra, tiek gamta, tiek geru maistu.
Turiu ir sodybą, tiksliau užmiesčio namą, kur galiu mėgautis puikia gamta...Tačiau sunku būti vienoje vietoje ilgą laiką. O kelionių įspūdžiai visuomet įkvepia ir kūrybai.
Tekstas: Kristina Kubiliūtė
Foto: iš asmeninio archyvo
|
|
|
|
 |
 |
 |
 |