Vaikų darželių ateitis Lietuvoje Ar užteks drąsos ir pasiryžimo?

Poreikis

Kas yra vaikų darželis šiandien ir koks jis turėtų būti XXI amžiuje? Kaip tai susiję su pokyčiais visuomenėje, moksle, švietime? Kaip (ar) architektūriniai vaikų darželio erdvių sprendimai gali talkinti vaikams pažinti save ir aplinkinį pasaulį, skatinti tyrinėti, eksperimentuoti, sudaryti sąlygas mokytis žaidžiant? Įrodyta, kad žaidimas yra efektyviausias metodas, padedantis mažam vaikui pažinti ir suprasti pasaulį, mokytis naudojant vaizduotę ir kūrybiškumą.
Tad kokia turėtų būti šiuolaikinė, įkvepianti vaikų darželio aplinka?
Dauguma Lietuvos vaikų darželių buvo statyti praėjusio šimtmečio antroje pusėje. Architektūriniai pastatų sprendimai atspindėjo tuo metu dominuojantį požiūrį į mažą vaiką ir jo mokymą – grupių erdvės buvo skirtos pasyvaus vaiko mokymui, kai visi vienu metu sėdi prie staliukų ir atlieka tą pačią užduotėlę, pastato erdvės buvo griežtai suskirstytos pagal paskirtį ir pritaikomos dažniausiai tik vienai funkcijai –miegui, rūbinėlei, tamsūs ir nuobodūs koridoriai – tik pereiti iš vienos erdvės į kitą ir pan.
Pastaruoju metu požiūris į vaiką, į jo mokymąsi labai pasikeitė. Vaikas pripažįstamas kaip smalsus, gabus ir protingas, o mažų vaikų ugdymas(sis) neatsiejamas nuo dinamikos ir veiksmo. Todėl vis dažniau pabrėžiama, kad šiandienio vaikų darželio erdvės turėtų būti mobilios, sudarančios galimybes jas transformuoti pagal poreikį ir tikslus, stiprinančios vaikų smalsumą, lavinančios fantaziją. Akcentuojama, jog vaikų ugdymosi erdvėje ypač svarbūs neišbaigti elementai, keliantys iššūkius vaikams, skatinantys juos pačius ieškoti ir rasti sprendimus, ugdantys vaizduotę ir jų gebėjimą erdvei suteikti naują prasmę. Svarbiausia – darželyje vaikams turi būti smagu.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus dailės akademija parengė rekomendacijas dėl vaikų darželių modernizavimo. Su rekomendacijomis galite susipažinti čia – www.projektas-aikstele.lt.
Rekomendacijos parengtos atlikus Lietuvos vaikų darželių architektūrinių sprendimų analizę, susipažinus su Danijos, Estijos, Norvegijos ir kitų šalių praktika modernizuojant ar statant naujus darželius, su naujausiais ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Kūrybinėse dirbtuvėse vaikai, jų tėveliai, darželių bendruomenė kartu su architektais ieškojo ir siūlė savo idėjas, kokį darželį įsivaizduoja. Dėkojame visiems.
ŠMM tikisi, kad rekomendacijomis pasinaudos tie, kurie statys naujus vaikų darželius ar atnaujins senus darželių pastatus, taip pat ir tie, kurie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programoms vykdyti pritaikys kitus nei vaikų darželiai pastatus ir erdves. Rekomendacijose pristatomi architektūriniai sprendimai, kurie talkins, pertvarkant vaikų darželius tais atvejais, kai mažėja lankančių darželį vaikų skaičius ir sprendimai, kai vaikų darželį pageidauja lankyti daugiau vaikų.
Ieškodami atsakymo, kokio vaikų darželio norėtume, turėtume pažvelgti plačiau nei architektūriniai pastatų sprendimai. Pirmiausia turėtume atsakyti, koks mūsų požiūris į mažą vaiką ir jo mokymąsi, taip pat atsižvelgti į tai, kokios ugdymo vietos mes norime, kokią visuomenę ir Lietuvą kuriame.

Laimutė Jankauskienė,
Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja
Bendrojo ugdymo departamentas
Švietimo ir mokslo ministerija

BORUŽĖLĖS darželis Alytuje, vizualizacijų autoriai Vilniaus dailės akademija ir AEXN

Žodis rekomendacijų rengėjams

„Ikimokyklinio ugdymo įstaigų edukacinių erdvių modernizavimo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) rengimo vadovas, architektas Rokas Kilčiauskas ir koordinatorė, architektė Laura Malcaitė, kalba vienbalsiai: jūsų rankose – studija, kuri atveria naują, strateginės reikšmės lapą Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistemoje. Čia pateikiami naujausi edukologiniai ir architektūrniai sprendimai, kaip sovietinį laikotarpį menančius Lietuvos darželius paversti šiuolaikiškais, atitinkančiais naujausias ugdymo tendencijas.
Čia vienose gretose susibūrė valstybinis sektorius (Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras), akademinė bendruomenė (Vilniaus dailės akademija), architektūros profesionalai (architektų komandos) ir tiesioginiai erdvių naudotojai (darželių bendruomenės). Tokio lygio bendradarbiavimas brėžia naują kryptį ikimokyklinio ugdymo aplinkos planavime, kurios rezultatas – progresyvios, pasaulinio lygio darželių erdvės, pritaikytos šiuolaikiškam vaikų ugdymui.

Situacija, duotybės ir kriterijai

Rokas Kilčiauskas: Dabartinė situacija netenkina šiandienos poreikių: ugdymo programos yra atnaujintos, pedagogai nori jas taikyti, tačiau darželių erdvės tam nėra pritaikytos. Didžioji dalis Lietuvos darželių įkurti sovietinio laikotarpio pastatuose. Tokie statiniai neatitinka šiuolaikinių ugdymo principų, priešingai, jie statyti remiantis iš esmės kitokia nei dabar ugdymo samprata. Naujausi tyrimai rodo, kad vaiko edukacijai įtaką daro trys kertiniai ir lygiaverčiai faktoriai – ugdymo programa, pedagogai ir erdvės. Jei ši sistema nefunkcionuoja, kaip tuomet pasiekti užsibrėžtų tikslų?
Tai, ką siūlome šiose rekomendacijose, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistemai leidžia ne tik priartėti prie gerųjų pasaulinių pavyzdžių, bet ir būti savotiškame avangarde. Rekomendacijų dėmesio centre yra vaikų darželių bendruomenės, erdvės ir architektūra, kalbama ir apie fizines pastatų savybes, ir sisteminius trūkumus. Pagrindinis rekomendacijų tikslas – įvertinti ir pasiūlyti sprendimus, kaip vaikų darželių erdvės turėtų būti modernizuotos. Projekto duotybės, kurios apsprendė jo pobūdį ir eigą – sovietinės darželių erdvės ir šiuolaikinė atnaujinta ugdymo samprata.

Laura Malcaitė: Sprendimai, kuriuos pristatome, yra labiau įprasti matyti progresyviose darbo aplinkose, ypač užsienio. Keli tokie raktažodžiai, kaip „Google“ ar „Apple“, ir prieš akis iškyla dinamiškos, žaismingos, inovatyvios erdvės. Jei darbo aplinkoje jau yra aiškus supratimas, kokią svarbą progresui ir efektyvumui turi aplinka, kodėl tokie principai turėtų aplenkti mokyklas ar darželius?
Sovietinio laikmečio darželiai buvo orientuoti į unifikuotos švietimo sistemos palaikymą, „vienodų“, sistemai paklusnių asmenų auginimą. Šiandieninės tendencijos prieštarauja tam iš esmės – dabar siekiama išugdyti inidividus, su aiškiai išreikštais asmeniniais gebėjimais. Darželių aplinka keičiasi iš ugdymo į ugdymosi erdves, kur daug kas atiduodama spręsti, kurti ir atrasti pačiam vaikui – tam, kad augtų savarankiška, kūrybingų įgūdžių karta. Tokia filosofija ir remiasi mūsų parengtos rekomendacijos.

EGLUTĖS darželis Vilniuje, vizualizacijų autoriai Vilniaus dailės akademija ir WALL

Profesionali prieiga

Rokas Kilčiauskas: Rekomendacijų parengimas – tai reginioninio masto ir didelių ambicijų projektas. Jame neapsiribojame tik architektūrine dalimi. Paruošiamieji darbai prasidėjo kruopščia darželių atranka, kurių pavyzdžiu buvo rengiamos bendrinės ir tikslinės modernizavimo rekomendacijos. Išskyrėme penkis darželius – kiekvienas iš jų reprezentuoja Lietuvoje paplitusius šios paskirties pastatų tipus. Atranka buvo vykdoma remiantis keliais kriterijais: pastatų paplitimo, demografine situacija. Be to, rinkomės iš tų pastatų, kuriuose nebuvo vykdomi esminiai atnaujinimai, kreipėme dėmesį į architektūrinę jų išraišką ir erdvių potencialą.
Kitas žingsnis – profesionalų komandos sutelkimas. Šiuo atžvilgiu taikyti aukščiausi atrankos kriterijai. Kaip aukštoji mokykla ruošianti architektūros ir dizaino specialistus, nuolat stebime, kas ir kaip dalyvauja projektavimo rinkoje, tad nesunkiai subūrėme architektų komandas, kurie naudoja pažangiausius projektavimo metodus ir propoguoja socialiai atsakingos architektūros sklaidą.

Laura Malcaitė: Projektavimo komandas sudaro architektai, dizaineriai ir VDA akademinės bendruomenės nariai. Subūrus komandas ir atrinkus tyrimo objektus-darželius, perėjome prie teorinių studijos tyrimų. Šiuo tikslu įvyko forumas-diskusija „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo erdvių modernizavimas”. Gili edukologinė situacijos analizė leido įvertinti dabartinius ugdymo iššūkius iš esmės.
Mokslinikai pristatė, kokie yra šiuolaikinio vaiko poreikiai, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro (ŠMM ŠAC) ir savivaldybių darbuotojai dalinosi savo įžvalgomis, o susirinkę darželių pedagogai ir personalas kalbėjo apie esamą ikimokyklinės edukacijos situaciją iš praktinės perspektyvos. Forumo metu nuskambėjusios išvados apibendrino šiuolaikinio vaiko portretą, leido įsisavinti darželių kasdienybės dinamiką, apčiuopti esmines problemas ir nubrėžė kryptis pokyčiams.
Kitas reikšmingas projekto žingsnis – architektų forumas-diskusija „Vaikų ugdymas. Architektūra. Dizainas“. Šeši patyrę Europos šalių edukacinės paskirties pastatų ir erdvių projektuotojai koncentruotai pristatė pasaulines tendencijas, kaip kuriami progresyvūs, šiuolaikiniai vaikų darželiai. Edukacinių pastatų ekspertai dalinosi architektūriniais sprendimais, kurie skatina vaikų smalsumą, lavina fantaziją, ugdo jų socialinius įgūdžius.
Profesiniai mainai su užsienio projektuotojais leido pažvelgti į situaciją dar giliau, pasisemti kūrybinių idėjų, kurios tiktų ir mūsų darželiams. Verta pastebėti, kad šie užsienio architektai susiduria su tomis pačiomis problemomis, kurias dabar sprendžiame mes. Kolegos liko sužavėti tuo, kokiu perspektyviu principu Lietuvos atveju buvo nuspręsta veikti.

Unikalus metodas ir vaikų indėlis

Rokas Kilčiauskas: Išsamios teorinės analizės ir problemos įvertinimas iš įvairių perspektyvų leido sėkmingai pritaikyti sukauptus duomenis praktikoje. Penkios architektų komandos persikėlė į darželius, kur įgyvendino „kūrybines dirbtuves“. Pirmą kartą pritaikėme metodą, kuris tik dabar įgauna pagreitį pasaulyje – į kūrybinį projekto rengimo procesą įtraukėme ir pačius darželinukus, kartu su visa darželio bendruomene. Sudarėme visas sąlygas, kad vaikai galėtų išreikšti turimus lūkesčius, atskleistų savo poreikius ir patys susikurtų savo svajonių darželį.
Atvykę į darželius, pamatėme, kaip vaikai leidžia juose laiką, kas jiems patinka, o kas ne. Turėdami omeny edukologų ir užsienio architektų išsakytas mintis, įvertinome, kaip turėtų keistis šios erdvės, kad vaikai jose galėtų patys pasirinkti, ką veikti, ko trūksta, kad pati aplinka inspiruotų žaidimą, pažinimą ir smalsumą. Šiuo tikslu į kūrybines dirbtuves aktyviai įtraukėme pačius vaikus. Mūsų padedami jie kūrė svajonių darželio maketus, dalijosi įspūdžiais ir svajonėmis. Vaikai mums aprodė darželį, tam tikros metodikos pagalba aiškiai išreiškė, kaip vertina vienas ar kitas juos supančias erdves. Be to, likome stebėti juos ir iš šalies, o tai leido priartėti prie savito vaikų pasaulio ir suprasti, kokie yra vaikų poreikiai.

Laura Malcaitė: Į šį kūrybinį procesą įtraukėme ne tik vaikus, bet ir visą darželio bendruomenę. Dirbome su pedagogais, darželių vadovybe ir darželinukų tėvais. Toks projektavimo metodas yra paremtas principais, kurie architektūrinius sprendinius kildina iš pačių vartotojų. Šiuo atveju – darželio bendruomenės. Darželiai atlieka ypatingą vaidmenį miesto, jo teritorijos struktūroje. Buvo gilinamasi ir svarstoma, kaip būtų galima suderinti darželio funkcijas ir jo bendruomenės ar artimos aplinkos gyventojų poreikius. Ieškojome sprendimų, kaip realizuoti bendruomenių lūkesčius darželio projekte.

Vaikų darželis SMALSUČIAI Vilniuje, vizualizacijų autoriai Vilniaus dailės akademija ir DO ARCHITECTS

Valstybinio sektoriaus ir akademinės bendruomenės tandemas

Rokas Kilčiauskas: Švietimo ir mokslo ministerijos suformuota užduotis siekė iš esmės įvertinti ugdymo aplinkos pokyčio galimybes. Todėl buvo pasiūlytas ir įgyvendintas akademinio tyrimo ir praktinio projektavimo metodų junginys. Tai – išskirtinai į kokybę orentuotas projektas. Kartu mes siekiame vieno – kad darželių modernizacija apimtų ne tik fizinių pasatatų savybių gerinimą, bet transformuotų pastato erdves į tokias, kurios vaikams leidžia ne tik būti ugdomiems bet ir ugdytis patiems.
Toks valstybinio sektoriaus, akademinės bendruomenės, rinkos profesionalų ir tiesioginių erdvių naudotojų bendradarbiavimas leidžia kompleksiškai įvertinti problemas ir rasti geriausius jų sprendimus. Manau, kad toks universitetinės įstaigos – Vilniaus dailės akademijos veikimas iliustruoja sektiną aukšųjų mokyklų vaidmenį, sprendžiant valstybės problemas.

Laura Malcaitė: Rekomendacijų rengimui pajungėme visas universiteto grandis – nuo studentų, bakalaurų, magistrų iki mūsų absolventų, dėstytojų ir specialistų. Mes ne tik ugdome būsimus specialistus, bet ir vykdydami šią veiklą, kuriame pridėtinę vertę. Sutelkę architektūros specialistus, interjero-erdvių dizainerius ir gretutinių specialybių atstovus, pajungę tokį gebėjimų ratą, parengėme rekomendacijas, kurias su pasidižiavimu pristatome šioje studijoje.

Apibendrinimas ir išvados

Rokas Kilčiauskas: Rengiant rekomendacijas, kaip sovietinius darželius modernizuoti į šiuolaikiškus, naujausias ugdymo tendencijas atitinkančius pastatus, pamatėme, kad vien projektinių pasiūlymų neužtenka. Projektiniai sprendiniai jau rekomendacijų rengimo eigoje buvo keičiami, reaguojama į situaciją, pokyčius sistemoje ir galimybes. Supratome, kad reikia ne tik suprojektuoti konkrečius darželius, bet ir pasiūlyti metodus, kaip pasiekti, kad projektiniai sprendiniai būtų realizuoti. Savivaldybėms įgyvendinus šiuos sprendinius, atnaujinti darželiai galėtų būti vienose gretose su pasaulio pažangiausiais darželiais ir svarbiausia, tenkinti vaikų lūkesčius ir suaugusiųjų siekius.
Pateikti projektiniai sprendiniai yra ir universalūs, ir labai individualūs tuo pat metu. Viena vertus, jie parengti taip, kad tiktų ir kitiems tokio tipo pastatams Lietuvoje. Kita vertus, pasitelktos metodikos rodo, kad vienodai pasikartojantis tipiškumas nėra tinkamiausias sprendimo būdas. Taip, paruošėme universalias rekomendacijas, kokiais erdviniais ir architektūriniais judesiais reikėtų modernizuoti tokio tipo objektą. Vis tiek yra nemažai konrečios situacijos ypatumų, kuriuos būtina įsisavinti, tad unikalumas slypi ir pačiame principe, kaip spręsti kiekvieną konkretų atvejį, įvertinti ne tik fizines erdves, bet ir interesų poreikius.

Laura Malcaitė: Parengus projektinius sprendinius ir įvertinus bendras tendencijas, galima teigti, kad svarbiausi pokyčiai modernizuojant erdves turi būti atlikti trijose pastatų dalyse. Bendro naudojimo multifunkcinės ugdymo(si) erdvės, grupės ir vidaus patalpų ryšys su lauko erdvėmis.
Multifunkcinės atviros ir persiliejančios erdvės gali būti nuolat transformuojamos, keičiamos pagal poreikį. Tokiame darželyje į bendras veiklas gali įsitraukti įvairaus amžiaus vaikai, be to, jie turi visas sąlygas toje pačioje erdvėje vykdyti net kelias skirtingas veiklas vienu metu, netrukdydami vieni kitiems. Šios erdvės būtų išnaudojamos ir darželio bendruomenės poreikiams – sambūriams, šventėms ar tiesiog bendravimui. Tokie sprendiniai yra kiekvieno paruošto projekto atspirties taškai ir darželių „širdys“.
Labai svarbu peržiūrėti grupės patalpų struktūrą ir pakeisti ją taip, kad erdvės taptų atviresnės, mobilesnės. Projektiniuose sprendiniuose siūomos vietos grupiniam darbui ir personalinei saviugdai. Pritaikius mobilių baldų sistemas atskiros miegamųjų patalpos integruojamos į grupės erdvę. Siūloma keletos grupių apjungimo į vientisą sistemą galimybė. Grupės erdvių elementai pritaikomi vaikų masteliui, taip padarant aplnką draugiškesnę ir suprantamesnę. Žeminamos palangės arba įrengiami paaukštinimai tam, kad vaikai galėtų stebėti aplinką už lango, formuojami erdvės centre stovintys patalpų blokai, kurie sukuria judėjimo ratu galimybę ir suteikia judėjimo laisvę.
Viena iš ryškiausių tendencijų visuose šiuose projektuose yra sprendimas kurti betarpišką ugdymo erdvių santykį su lauku. Problema ta, kad sovietinės struktūros pastatuose yra viena ir griežta riba tarp lauko ir vidaus erdvių – vienos durys su persirengimo kambariu. Eidamos į lauką, auklėtojos užtrunka, kol suruošia visus vaikus. Dar tiek pat užtrunka ir grįžusios iš lauko. Šiuo atveju ieškojome sprendimų, kurie palengvintų šį procesą – kad santykis su lauku būtų kuo paprastesnis. Tai užtikrina tarpinės erdvės, kuriančios tęstinį lauko ir vidaus santykį. „Įdarbinus“ lauką, turime dar daugiau erdvės vaikams veikti, suteikiame galimybes laisvai pasirinkti, kokios veiklos jie tuo metu nori.