Interjero autorės: Santa Simonavičiūtė ir Monika Kinderytė (SantaMonika interjerai)
Nuotraukos: Arvydo Čiukšio
Tekstas: Gytautės Ivanauskaitės
Šio buto istorija prasideda nuo moters – stilingos, ryškios, charizmatiškos, asmenybės, gyvenančios Šveicarijoje ir kolekcionuojančios paveikslus, skulptūrėles bei persiškus kilimus. Ji – meno mylėtoja ir gyvenimo estetikos ieškotoja, o kartu švelni, rūpestinga močiutė, kuriai svarbiausia – jaukumas, šeima ir gyvas ryšys su artimaisiais. Butą Prienuose šeimininkė norėjo išlaikyti sklidiną meno, kuris atkeliavo iš senųjų namų, taip gimė ir projekto pavadinimas „Babytės pasaka“ – interjeras, kuriame atsispindi jos asmenybė, pasaulėjauta ir meilė menui.
Nuo pat pradžių buvo aišku: šio būsto dizainerių tikslas – sukurti funkcionalią erdvę ir į ją įlieti šeimininkės dvasią. Pradėdamos projektą, interjero autorės Santa Simonavičiūtė ir Monika Kinderytė pirmiausia paprašė šeimininkės sudaryti kolekcinių daiktų sąrašą su nuotraukomis ir matmenimis – taip prasidėjo kūrybinis procesas, kuriame kiekvienas objektas tapo įkvėpimo šaltiniu. Siekta kad šiose erdvėse praeitis ir dabartis ne kovotų, o kalbėtųsi tarpusavyje, kurdamos emocinę dermę, pasakojančią istoriją – apie spalvą, šviesą, daiktų reikšmę ir jų atmintį.
Architektės juokauja, kad šie namai primena „Alisą stebuklų šalyje“ – juose daug siurprizų, spalvų, netikėtų derinių ir paslėptų istorijų. Nors butas nedidelis – vos 65 kvadratinių metrų – čia telpa viskas, ko reikia patogiam ir įkvepiančiam gyvenimui: atskiras miegamasis su drabužine, vonios kambarys ir bendra svetainės bei virtuvės erdvė.
Sukurti tokį eklektišką, ekspresyvų, bet harmoningą interjerą – tikras kūrybinis iššūkis. „Babytės pasaka“ alsuoja sodriais tonais – čia susitinka oranžinė, mėlyna ir žalia spalvos, o skirtingos medžiagos bei tekstūros – plytelės, tapetai, riešutmedis, tekstilė – kuria vizualinį daugiasluoksniškumą. Net knygų viršeliai palikti atviri, kad išlaikytų vientisą spalvinį ritmą ir organišką kompoziciją.
Kiekvienas kambarys turi savo charakterį, tačiau visi jie susisieja per spalvinius tiltus: koridoriuje dominuojanti žalia subtiliai atsikartoja vonioje, o virtuvės zonos kampe vėl išryškinta žalia švelniai pereina į sodriai oranžinį toną svetainėje. Dvivėrės skirtingų spalvų durys veda į miegamąjį su drabužine, kur oranžinė spalva susitinka su žalsvais ir mėlynais tonais. Dėl tokios spalvų choreografijos susidaro įspūdis, lyg vaikščiotum spalvų terapijos keliu – nuo vienos emocijos prie kitos, nuo ryškumo iki ramybės.
Ne mažiau išraiškingas ir vonios kambarys – čia skirtingos plytelės, tapetai, molio tinkas suteikia sienoms šilumos ir jaukumo. Net ir funkcionalūs sprendimai tampa dizaino dalimi – viskas įrengta taip, kad erdvė būtų gyva ir dinamiška.
Šiuose namuose beveik viskas sukurta individualiai – nuo korpusinių baldų iki apdailos detalių. Kiekvienas paviršius ir daiktas turi savo vietą ir prasmę. Tokia kūrybinė laisvė reikalauja subtilumo, nes eklektiškas stilius lengvai gali virsti chaotišku. Todėl architektės itin kruopščiai derino tonus, proporcijas ir faktūras, kad spalvų gausa ne vargintų, o kurtų darnų ritmą.
„Babytės pasaka“ – tai ne tik interjeras, bet ir emocinė patirtis. Šie namai gali atrodyti drąsūs ar net netikėti, tačiau jie spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą, individualumą ir meilę menui. Tai spalvinga atsvara neutraliems, monochrominiams būstams – vieta, kurioje kiekvienas kampelis turi savo istoriją, o kiekviena detalė – charakterį.
Architektės sako juokais: jos stengėsi sukurti tokį interjerą, kad šeimininkė kuo greičiau panorėtų sugrįžti į Lietuvą. Ir iš tiesų – šie namai tampa ne tik poilsio vieta, bet ir jausmų žemėlapiu, kuriame susipina prisiminimai, grožis, švelnumas ir kūrybos dvasia. Tai pasaka, kurioje gyvena žmogus – su visa savo istorija, šiluma ir žavesiu.
Baldai ir aksesuarai interjere:
Tapetai iš Retroforma
Žalios plytelės iš Apdailos namai
Juodai baltos plytelės iš Ispaniškos plytelės
WC mygtukas iš TECE
Rankenėlės iš Impeka home
Šviestuvai iš Sietynas
