Respublikos g.40, Panevėžys
Realizacija: 2024
Projektuotojai – IMPLMNT architects: Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Ričardas Bertašius, Aurelija Kniukštaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė
Fotografijų autorius: Norbert Tukaj
Tekstas: Marius Dirgėla
Projektas išrinktas viena iš penkių geriausių Lietuvos 2023-2024 m. realizacijų ir konkurse „Žvilgsnis į save" apdovanotas 1/5 metro prizu.
Stasio Eidrigevičiaus menų centro atsiradimas Panevėžyje tapo didžiausiu pastarojo meto architektūriniu įvykiu ne tik mieste, bet ir regione. Jis sujudino kultūrinę terpę ir tapo pokyčių ženklu. Laiko dvasią atspindintis „Stasys Museum“ tapo didžiausiu garsiojo Stasio Eidrigevičiaus kūrybos saugotoju, tačiau jo funkcijos tuo neapsiriboja – jame numatomos ir kitos parodos, edukacijos, kultūriniai renginiai.
Projektas atsirado po pavyzdingo 2018 m. architektūrinio konkurso, kurį surengė Panevėžio miesto savivaldybė, organizavo architektų biurai „MASH Studio“ ir „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Dar prieš jį paskelbiant surengtos architektūrinės dirbtuvės, tirta visuomenės nuomonė, todėl architektams suformuluotos aiškios sąlygos.
Konkursas prasidėjo nuo S. Eidrigevičiaus laiško dalyvaujantiems architektams. Jame nurodyti simboliniai kriterijai, trys priesakai: fantazija, paprastumas, logika.
Konkurso vertinimo komisijoje dirbo architektai iš Lietuvos, Lenkijos ir Olandijos. Jie labai teigiamai įvertino jaunų architektų studijos IMPLMNT Architects pasiūlymo urbanistinį integralumą bei tai vietai tinkamų parametrų viešąją erdvę, jungtį tarp gretimų I. Kanto ir Respublikos gatvių. „[...] Architektūriškai darbas yra drąsus ir ryžtingas. Jis nelieka nepastebėtas ir nepaliekantis abejingų, tačiau yra nuosaikus ir vientisas. Architektūros ir detalių lakoniškumas leidžia suvaldyti chaotišką teritorijos charakterį. Pirmajame etape siūloma pastatą rekonstruoti iš esmės, paliekant mažą dalį esamų kino teatro konstrukcijų“, – sakoma komisijos sprendime.
Konkursui iš viso pateikta 18 pasiūlymų. Akivaizdu (tai matyti ir iš kitų konkurso finalininkų darbų), kad buvo galimi du keliai – taikymasis ir niveliavimasis su aplinkine teritorija arba kontrasto principu – santūrios, bet ženkliškos formos paieškos. Nugalėjusio projekto autoriai savo sėkmę iš dalies aiškina ir S. Eidrigevičiaus kūrybos studijomis: „[... ]kūryboje įžvelgėme du labai būdingus motyvus. Tai yra linijų ar formų tęstinumas ir objektų sąveika tarpusavyje, jų ryšys, transformacija. Tuo pagrindu yra pagrįsti projektuojami sprendimai – per jungtis ir paviršius“.
Pats S. Eidrigevičius laiške architektams minėjo, kad ne kartą bandęs ir pats eskizuoti būsimo muziejaus kontūrus: „Statinys – malūnas, statinys – asotis, statinys – batas [...]“. Galima tik įsivaizduoti, koks „kitoks“ galėjo būti šis objektas... Tačiau vėlesniame interviu Stasys patvirtino, kad „priprato“ prie architektų vizijos, tad ji beveik nepakeista ir buvo įgyvendinta. Naujasis pastatas taip pat nebando flirtuoti su istorinėmis formomis ar ankstesniu komponavimu sklype, pasiūlytas griežtas baltas stačiakampio gretasienio formos tūris labiau primena didžiulį tuščią popieriaus lapą su parašu „Stasys“ kairiajame viršutiniame kampe arba baltą sieną, ant kurios jau tuoj bus pakabintas meno kūrinys. Pasitikėjimas savimi ir kartu neutralumas menui turbūt yra ryškiausi „Stasys Museum“ formos bruožai. Pastatas taip pat neužveria kaip ankstesnysis, o tarsi mandagiai pasitraukia į šalį, kviesdamas ne ateiti, o užeiti, keliaujant link Senvagės (dar vienos naujos Panevėžio architektūrinės sėkmės). Autoriai pabrėžia S. Eidrigevičiaus „Santorinio laiptų“, motyvo, pakartoto ir jo kūryboje, idėjos panaudojimą interjere. Tačiau vėl gi tai ne citata, o tiesiog idėjos išraiška, individualizuota nerūdijančio plieno detalėmis.
IMPLMNT architektų pasiūlymas pasirodė kokybiškiausias profesionalams, tačiau dalis Panevėžio visuomenės smarkiai priešinosi planams nugriauti čia nuo 1968 metų stovėjusį kino teatrą „Garsas“, bandyta brėžti paraleles su kino teatro „Lietuva“ istorija. Reikalauta skirti lėšų „Garso“ rekonstrukcijai, o „Stasys Museum“, tuo metu dar vadintam SEMC, ieškoti kitos vietos mieste. Ši istorija aiškiai demonstruoja, kad visuomeniškumo ugdymas negali aplenkti kultūrinio išprusimo. Ir visada galima įsiklausyti, išgirsti: Aurimas Syrusas, projekto vyriausiasis architektas, neslepia, kad siekė atliepti panevėžiečių sentimentus vietai, susijusiai su kinu ir daugelio prisiminimais. Todėl šalia pagrindinio pastato numatyta požeminė nekomercinio kino salė, kurioje tilps iki 80 žiūrovų, o ant jos stogo bus brengiamos parodos. Jau vyksta šio antrojo etapo projektavimo darbai.
Kino funkcija puikiai tinka menų centro idėjai – būtent ši daugiskaita atspindi ir paties Stasio kūrybos daugiabriauniškumą, ir besikeičiantį santykį su menu – iš grynai žiūroviško stebėjimo į sintezę, dalyvavimą, potyrius, edukaciją. Stasys museum pamažu tampa Panevėžio simboliu – ir būtent todėl, kad čia kokybišką meną supa kokybiška architektūra.