Vieta: Amsterdamas, Nyderlandai
Įgyvendinimo metai: 2019
Architektūros studija: GG-loop
Fotografijų autoriai: Francisco Nogueira, Michael Sieber
Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė

Architektas Giacomo Garziano, studijos GG-loop įkūrėjas, į šiuolaikinius pastatus žvelgia labai filosofiškai. Pagrindinė idėja – žmogus yra gamtos dalis, o natūralumas yra, arba turėtų būti, pamatinė žmonijos vertybė. Tačiau skubančiame ir vartotojiškame pasaulyje mes tą ryšį praradome. Būtent todėl ypač svarbu per architektūrą kurti gamtą tausojančius miestus, namus ir taip skatinti ryšio su aplinka atgijimą. 

Geriausiai į žmogų orientuotą projektavimą atspindi biofilinis dizainas. Tai gamtos ir technologijų derinys, atspindintis prigimtinius žmogaus poreikius, tokius kaip saulės šviesa, grynas oras, natūralios apdailos medžiagos, sveikatai nekenkiantys interjero elementai, organiškos formos, bereikalingomis detalėmis neapkrautos patalpos.

Dvibučio namo projektas Freebooter (liet. piratas, plėšikas) yra šios ideologijos pavyzdys. Jame inovatyvus dizainas darniai dera su aplinkai žalos nedarančiomis technologijomis ir natūraliau skatinančiomis gyventi erdvėmis. Pastato vieta kone iškart pateisina pavadinimą. Dvibutis buvo suprojektuotas nedidelėje Amsterdamo saloje, Ij upės krantinėje. Vieno buto gyvenamasis plotas sudaro 120 m². Butai turi balkonus ir terasas, o stumdomieji langai leidžia sujungti vidaus ir lauko erdves. 

Kadangi norėta užmegzti ryšį su praeitimi ir taip nutiesti tiltą tarp to, kas buvo ir kas bus, atsigręžta į olandų istoriją, papročius bei kultūrą, kuri neatsiejama nuo laivybos ir vandens. Šios temos tapo centrine visos idėjos ašimi ir atspirties tašku. Vystant koncepciją, dvibutis pamažu įgavo sausumos laivo bruožų, subtiliai perteikiančių vėjo, vandens ir buriavimo charakteristikas. Suteiktas Freebooter pavadinimas pagerbia istorines asmenybes, kadaise tyrinėjusias jūros vandenis. Kartu vardas įkvepia nepamiršti olandų tautos gebėjimo atrasti naujoviškus sprendimus bei kursto pionierišką dvasią eksperimentuojant ir ieškant netikėtų, drąsių architektūros bei dizaino variacijų.

Pagrindinės statybinės medžiagos, kaip ir laivyboje, buvo mediena (pušis ir kedras), plienas bei stiklas. Butų patalpų planas atspindėjo laivo erdvių išdėstymą, kuriam būdingas organiškumas ir tėkmė. Erdvės pereina viena į kitą be griežto izoliavimo sienomis ir durimis – jas vizualiai skiria nedideli slenksčiai ar netaisyklingos pertvaros. Organiškos, plastiškos linijos, netipinės ir kiek futuristiškos pertvarų formos sukuria švelniai persidengiančius erdvinius sluoksnius. 

Vyrauja švelniai kreminis koloritas bei šviesios, žemiškų atspalvių apdailos medžiagos, o saulės spindulių blyksniai ir krentantys šešėliai papildo interjerą natūraliais, dinamiškais raštais. Svetainėse gyvybės suteikia pasteliniai purpuriniai arba sodriai mėlyni minkštieji baldai, o kitose patalpose akcentais tampa vienas kitas nedidelis ryškus baldas. Tačiau viso interjero pagrindinis fonas išlieka ramus, subtilus, vientisas. Grindys išlietos besiūle betonine danga, sienos ir lubos dengtos medžio apdaila. Gyventojų neblaško stiprūs kontrastai, o gamta tarsi pati ateina į svečius, puošdama ir papildydama interjerą mirguliuojančiais šviesos ir tamsos motyvais. 

Vidaus bei lauko erdvės buvo sujungtos į bendrą stilistiką ir dermę – vientisas organiškas tūris, tarsi laivo kajutė ir denis, supamas viso likusio pasaulio. Norėta sukurti saugią, jaukią, draugišką namų aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi saugiai bei komfortiškai tiek leisdami aktyvų laisvalaikį, tiek ilsėdamiesi. 

Viena pagrindinių gamtos duotybių, kurią stengtasi maksimaliai išnaudoti, – natūrali šviesa. Labai atidžiai išanalizuota saulės kryptis ir kampas bei jos pokyčiai visais metų laikais. Tokiu būdu buvo suprojektuota pati optimaliausia ir praktiškiausia ažūrinio fasado forma ir pozicija. Funkcionalus medinis kiautas padeda nukreipti šviesos srautą vidun, o ne jį blokuoja.  Lentos palei langus, tarsi žaliuzės, tarnauja ir kaip privatumo suteikianti apdaila. Be abejo, tai tapo ir itin estetišku architektūriniu elementu, metančiu nuostabaus grožio šešėlius. Dėl išraiškingo fasado rašto šis dvibutis tapo salos traukos centru.  

Pagrindinei eksterjero konstrukcijai buvo naudojama sertifikuota laminuota pušis ir plienas. Medienos apdaila buvo pasirinkta ne tik dėl grožio, bet ir kaip pati ekologiškiausia medžiaga. Pastatas beveik nevartoja išorinės energijos, nes ant stogo įrengtos 24 saulės modulių plokštės, sienų izoliacija itin kokybiška, o grindys šildomos ekonomiška žemos temperatūros šildymo sistema. Stiklinės sienos įleidžia saulės šilumą, o mechaninė ir natūrali ventiliacija pašalina jos perteklių.

Dvibučio namo projektas – tai puikus biofilinio dizaino ir architektūros pavyzdys, įkvepiantis miestus, jų vystytojus ir gyventojus inicijuoti bei rinktis sprendimus, leidžiančius gyventi darnoje su gamta, natūraliu ritmu, saugant ne tik aplinką, bet ir sveikatą. 

162