 |
|
||
 |
Tvarūs ir aplinkai jautrūs sprendimai Teksto autorius: Tomas Milkamanavičius Nuotraukų autoriai: Donal McCann, Edmund Sumner, Greg Lomas, James Brittain Estetika, ryšys su gamtine ir istorine aplinka bei šiuolaikinėje architektūroje naudojamos išmaniosios technologijos yra svarbios temos. Tačiau vis dar retai visos šios ypatybės atsispindi viename įgyvendintame objekte. Jei naujas namas pasižymi visomis išvardytomis savybėmis, jis laikomas išskirtinai kokybišku. Būtent tokie yra šie trys pastatai, kuriuos Karališkasis britų architektūros institutas (RIBA) paskelbė 2019 m. Nacionalinių apdovanojimų pretendentais. Subjektyviai pasirinkę pačius įdomiausius, apžvelgiame Foster Lomas architektų A Restorative Rural Retreat for Sartfell, Hall McKnight architektų CTC Transport Hub ir architektų Hugh Broughtono ir Martino Ashley The Painted Hallprojektus. Visus vienija stiprus tapatumas su gamtiniu arba istoriniu kontekstu, panaudotos tvariosios technologijos ir aukšto lygio estetinė kokybė. |
||
 |
Svirnas, kuriame slypi mistika Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė Nuotraukų autorius: Alex Filz Šlerno (Sciliar) kalno papėdėje, vaizdingame, Alpių grandinės supamame Bolcano miestelyje, tvyro savita atmosfera. Šioje atmosferoje atgimė senas svirnas, kuriame šiandien kurstoma unikalių namų dvasia. Projekto autoriai – studija NOA. Pagrindinis projekto tikslas buvo išjausti Pietų Tirolio tradicijas ir jas susieti su stebinančiais vidaus bei išorės sprendiniais, perteikiamais per architektūrą, estetiką ir funkcionalumą. Kitaip tariant, siekta sukurti netikėtas erdves, magišką nuotaiką, menančią pasakiškus vaikystės prisiminimus. Tokia užduotis projekto autoriams atvėrė daugybę kūrybinių durų. |
||
 |
Lietuvos ambasada Prahoje Nuotraukų autorius: Leonas Garbačauskas Šių metų lapkričio 4 d., po dvejus metus trukusio renovacijos proceso, atidaryta Lietuvos ambasada Prahoje. Kuriant rekonstrukcijos projektą buvo siekiama sujungti tarpukario architektūros, tautinės kultūros ir modernaus dizaino elementus taip, kad kiekvienas lankytojas suprastų esąs Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ir čia jaustųsi laukiamas. Renovuotose ambasados reprezentacinėse erdvėse planuojama rengti šventes, seminarus, verslo susitikimus ir kultūrinius renginius. 1920 m. statybos pastatą Lietuva įsigijo 1993-aisiais. Ilgainiui iškilo būtinybė atlikti kapitalinį remontą, todėl buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, geriau pritaikantis patalpas diplomatinės atstovybės reikmėms ir deramam atstovavimui Lietuvai. |
||
 |
Heimtextil 50-ąjį kartą Teksto autorius: Rūta Būtėnaitė 2020 m. sausio 7–10 d. namų tekstilės pramonės lyderiai iš viso pasaulio, architektai ir dizaineriai jau 50-ąjį kartą susitiks Frankfurte prie Maino. Pusė amžiaus – beveik amžinybė taip greitai besikeičiančios tekstilės pramonės kontekste, unikalus reiškinys ir net fenomenas, o kartu rimta priežastis rezervuoti šias dienas savo kalendoriuose ir aplankyti daugiau nei 3 000 parodų dalyvių, pateiksiančių didžiausią pasaulyje interjero tekstilės gaminių asortimentą, ir išvysti nuolat atsinaujinantį bei kintantį dizaino šou – kone teatralizuotą ateities namų tekstilės tendencijų „Trend Space 2020/2021“ ekspoziciją. |
||
 |
Maison&Objet – kaip vyšnia ant torto Teksto autorė: Rasa Balaišė Du kartus per metus Paryžiuje vykstanti tarptautinė gyvenimo būdo, interjero dizaino ir dekoravimo mugė savo pradžią skaičiuoja nuo 1995-ųjų, tad ateinančiais metais minės 25-ąjį, jubiliejinę, sukaktį. Šia prasme mūsiškė lietuviška „Litexpo“ baldų paroda prancūzus net šiek tiek aplenkė, nes savo 25-metį paminėjo jau šiemet. Tačiau visomis kitomis prasmėmis ir statistiniais parametrais prancūzai vis dėlto nepralenkiami – ši mugė yra viena pagrindinių šios srities parodų pasaulyje. Bet statistika lieka statistika – namų dekoro mugė visų pirma yra erdvė, kurioje įspūdžiai vizualūs, liečiami, uodžiami, patiriami. Tai beribiai ekspozicinių salių plotai su nesuskaičiuojamu namams ir jų dekorui skirtų daiktų kiekiu. Ryškūs įspūdžiai čia garantuoti. |
||
 |
Slovėnų moderniosios architektūros pradininkas Teksto autorius: Jonas Malinauskas Architektūros ir urbanistikos istorijoje nedažnai nutinka taip, kad stambaus miesto ar net regiono įvaizdis būtų siejamas su vieno architekto vardu. Prisiminkime kad ir charizmatiškąjį Antonio Gaudí, sukūrusį žinomiausius Barselonos architektūros paminklus, arba Stokholme pasireiškusį Gunarą Asplundą. Tokio masto architektūrinei saviraiškai reikalingas ne tik savitas kūrybinis braižas, nepaprastas darbštumas, bet ir plataus istorinio bei urbanistinio konteksto suvokimas. Visus šiuos bruožus nedvejodami galime priskirti ir garsiam slovėnų architektui Jožei Plečnikui (1872–1957), pelytai vadinamam „slovėnų šiuolaikinės architektūros patriarchu“. |
Žurnalas: „Centras“