Parodos vizualas
Klaipėdiečiai ir miesto svečiai nuo kovo 21 d., ketvirtadienio, LNDM Laikrodžių muziejuje galės išvysti parodą „Florentempus“. Į parodos atidarymą lankytojai kviečiami 17.30 val. Tai Vilniaus paveikslų galerijoje vykusios parodos „Florentem“, sulaukusios didelio meno mylėtojų ir profesionalų susidomėjimo, tęsinys, pritaikytas specialiai Laikrodžių muziejaus lankytojams. Išskirtinė paroda atskleidžia žmogaus pastangas save suvokti per santykį su gamta, aiškina, kaip šis santykis keitėsi bėgant amžiams, kokį vaidmenį gamtiniai, ypač augaliniai motyvai atliko žmogui tyrinėjant pasaulį ir ieškant kūrybinio įkvėpimo.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvos nacionalinis dailės muziejus atveža į Klaipėdą pavasarį įkvepiančią parodą „Florentem“. Tikiuosi, kad ypatingo pasisekimo sulaukęs pasakojimas apie žmogų ir gamtą uostamiesčiui suteiks naujų spalvų, o miestiečiams – kultūrinių atradimų“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Pasak menotyrininko Helmuto Šabasevičiaus, apžvelgusio „Florentem“ savaitraštyje „7 meno dienos“, paroda – kaip augalų kupinas sodas: „traukia sugrįžti, pastebėti tai, kas per pirmąjį pasivaikščiojimą slypėjo šešėlyje, buvo kuriam laikui užgožta didesnių, efektingesnių kūrinių“.
Gėlių kalba, religija ir mokslas
Agnės Jonikaitės, dr. Aistės Bimbirytės, Dalios Tarandaitės, Ramunės Savickaitės, Joanos Vitkutės kuruota paroda „Florentempus“ (lotynų k. floren – žydintį, klestintį, gausų; tempus – laikas) – intriguojantis pasakojimas apie nesiliaujantį mėginimą pažinti gyvosios gamtos elementus, per juos apibrėžti, o neretai – bent trumpam sustabdyti buvimo šiame pasaulyje laiką.
Trapi ir nuspėjama, tačiau tuo pat metu gaivališka ir kupina staigmenų flora nuolat žadino žmogaus vaizduotę, o perkeliami į dailės, literatūros kūrinius augalai, ypač žydintys, ilgainiui įgijo žmogaus jiems suteiktą ir per simbolius besireiškusią kalbos dovaną. Priklausomai nuo konteksto, gėlės žiedas portrete galėjo sufleruoti, koks, t. y. gyvas ar miręs, asmuo vaizduojamas, kokia jo biografija ar lemties nuojautos, augalai Švč. Mergelės Marijos ar šventųjų atvaizduose perteikė konkrečius jų gyvenimo etapus ir santykį su Aukščiausiuoju. Aguona moters skreite ar lelija Dievo tarno rankoje – nė vienas žiedas nėra atsitiktinis. O kur dar gėlių natiurmortai ir kuplūs vainikai, atskleidžiantys ekonominę šalies ar asmens galią, religines ir socialines įtampas. Gėlių kalba – neišsenkanti ir nesenstanti.
„Siekėme sukurti intriguojantį, be galo akiai malonų pasakojimą apie tai, kaip pamažu, žingsnis po žingsnio, augalija įšliaužė, įsišaknijo ir suvešėjo religinėse bei pasaulietinėse drobėse ir dėl kokių priežasčių jai buvo leista taip nevaržomai plėstis“, – pasakoja Vilniaus paveikslų galerijos direktorė, viena parodos kuratorių dr. Aistė Bimbirytė.
Paroda suskirstyta į keturias temines dalis: dvarų parkų estetika, gėlės pasaulietinėje dailėje, augalai religinėje dailėje, gėlės ir laikas.
-%20XVIII%20a-%20pab-%20M-K-%20Čiurlionio%20muziejus.jpg)
Nežinomas dailininkas. Praskovja Viazemskaja-Zubovienė (1772–1835). XVIII a. pab. M.K. Čiurlionio muziejus, Gintarės Grigėnaitės nuotrauka
Parodos fragmentas, Gintarės Grigėnaitės nuotrauka
Nežinomas vokiečių dailininkas. Jaunos moters portretas. XIX a.,Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Gintarės Grigėnaitės nuotrauka
Nežinomas XVII a. italų dailininkas, Gėlės krepšelyje, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Paroda „Florentempus“ atidaroma kovo 21 d., ketvirtadienį, 17.30 val., veiks iki gruodžio 1 d. LNDM Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12, Klaipėda).
Kuratorės: Agnė Jonikaitė-Stonkuvienė, dr. Aistė Bimbirytė, Dalia Tarandaitė, Ramunė Savickaitė, Joana Vitkutė, Danutė Menkutė
Architektė Simona Sigita Paplauskaitė
Dizaineriai: Jonė Miškinytė, Romualdas Martinkus
Mokslinė konsultantė dr. Reda Griškaitė
Vertėja dr. Raminta Bumbulytė
Garso režisierius Kristijonas Lučinskas
Partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
).jpg)
- Natiurmortas su gulbe- XVIII a.jpg)
