Tekstas architekto Tomo Milkamanavičiaus
Architektas +Lorette Convent
Kontekstualus švarios estetikos daugiabučių pastatas yra raktas į vietovės urbanistinę restruktūrizaciją. Nuo gatvės lyg intarpas veikiantis tūris rodo aiškų polinkį megzti ryšį su dešinėje esančiu tūriu, kurį galima vadinti vietos dominante, o ne kitoje pusėje stovinčiu žemesniu pastatu. Nors urbanistiškai pastatas išlaiko miesto centrui būdingą perimetrinį užstatymą, dramatiškai pakabinta konsolė atveria kelią į esančią viduje, taip sujungdama gatvės ir kiemo erdves.
Trimis amžiais anksčiau šios erdvės buvo atskiros, padalintos į L formos vienuolyno ir mergaičių mokyklos pastatų tūrius. Neogotikinis pastatas pažymėjo uždaros religinės bendruomenės poveikį miesto audiniui. Nugriovus šią tūrinę sieną buvo atvertas įėjimas į žuvų turgų per pusiau privačią vidinę kiemo erdvę. Anksčiau čia vešėjo privatus sodas. Dabar kiemo plotas sudalintas į atskiras žalias zonas, kuriose auga skirtingų rūšių augalai, veja. Toks ryžtingas architektų manevras kuria atvirą ir laisvą miestą, leidžia jam kvėpuoti.
Daugiabutis pasižymi švaria ir suvaldyta architektūrine estetika. Laisvas ir lankstus tūris mezga dialogą su aplinkiniais fasadais, skaidydamas pailgos proporcijos ir plačius stačiakampius langus. Vidiniame kieme atsiranda konsoliniai balkonai, leidžiantys mėgautis visiška ramybe kiemo erdvėje. Elegantiškoje vidinėje erdvėje aiškiai juntamas dėmesys proporcingumo ryšiams. Tokios detalės kaip šviesos juostų ir kiemo sijų konstruktyvo pločių suvedimas, langų tarpusavio pločių santykis, projektuojamo ir aplinkinių pastatų langų altitudžių sutapimas rodo, kad architektai išskirtinį dėmesį teikė detalėms. Tai neabejotinai liudija aiškiai juntama proporcijų harmonija. Šiek tiek abejotinas sijinių elementų ansamblis vidiniame kieme. Nors aiškiai matyti, kad ši konstrukcija skirta kiemo apšvietimui, toks proaktyvus vidinės erdvės uzurpavimas ir skaidymas galėtų turėti daugiau funkcinių argumentų.
Ypač žavingas pagrindinės eksterjero medžiagos motyvas. Anot architektų, baltos plytos yra atsakas į tinkuotas aplinkinių pastatų sienas ir klasikinius šlaitinius stogus. Pasirinktas apdailos būdas kuria jausmą, kad pastatas tarsi išauga iš aplinkos. Tokio principu vadovavosi ir garsusis Peteris Zumthoras, projektuodamas „Therme Vals SPA“ kompleksą, kai kalnų statiniui pasirinko vietinį akmenį ir apdorojo jį suteikdamas ortogonalias formas. Į daugiabučio apšvietimo sistemą integruotos vertikalios šviesos juostos ne tik atkreipia dėmesį į šiuolaikinį fasadą ir tikrąja to žodžio prasme švenčia modernybę, bet ir apšviečia gatvę, leisdamos atsiskleisti jautriems pastato ir viešosios erdvės santykiams.
Nuotraukų galerija:
Žurnalas „Centras“