Elektros energijos kainos – šiuo metu itin aktuali tema Lietuvoje. Dėl karo Ukrainoje Lietuvos gyventojai susiduria ne tik su sparčiai augančia infliacija, bet ir su augančiomis elektros energijos kainomis. Ši nestandartinė situacija reikalauja kūrybiškų sprendimų, kurie užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ siūlo plėtoti atsinaujinančią energetiką daugiabučiuose pastatuose ir automobilių aikštelėse remiantis pavyzdžiais iš Vakarų Europos.
Pastatai su Saulės jėgainėmis – VšĮ Žiedinė ekonomika nuotraukos
Šių metų birželį Seime buvo priimtas „Proveržio paketas“, skirtas spartesnei atsinaujinančios energetikos Lietuvoje plėtrai. Pasikeitė teritorijų planavimo procesai, atsirado naujos galimybės atsinaujinančios energijos išteklių bendrijoms, hibridinių elektrinių eksploatavimas nuo šiol teisiškai reguliuojamas. Taip pat naujų daugiabučių projektuotojai įpareigoti naujuose pastatuose numatyti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą.
„Litgrid“ duomenimis Lietuvos elektrinės šiuo metu pagamina apie 33% šalyje suvartojamos energijos. Toks mažas gamybos pajėgumas atsiliepia tiek gyventojų kišenėms, tiek besikeičiančiam klimatui. Inovatyvūs sprendimai leistų gyventojams naudotis žaliąja elektros energija ne tik naujos statybos namuose, bet ir jau stovinčiuose daugiabučiuose.
Atsinaujinanti energetika ne tik naujos, bet ir senos statybos daugiabučiuose
Lietuvos ir Europos Sąjungos siūlomos priemonės neįtraukia atsinaujinančios energetikos naudojimo daugiabučiuose, kurie jau yra pastatyti. Tačiau saulės elektrinių įrengimas ant visų pastatų stogų ne tik apsimoka finansiškai, bet ir suteikia galimybę utilizuoti kitaip nenaudojamus paviršius.
Pavyzdžiui Berlyne ir Vienoje renovuojamų daugiabučių savininkai jau pora metų yra savivaldybės įpareigoti ant stogų įrengti saulės elektrines. 2020 m. Vienos savivaldybė pakeitė statybos kodeksą ir nuo tada daugiabučių gyventojai elektros reikmėms naudoja saulės šviesos energiją. Dėl šio pakeitimo Vienos daugiabučių namų projektuotojai turi užtikrinti, kad kiekvienam 100 m² daugiabučio bendrojo ploto būtų įrengta 1 kW galingumo saulės šviesos energijos elektrinė. Siekdama paskatinti saulės elektrinių statybą Vienos savivaldybė numato skirti nuo 1 iki 3 mln. eurų viešajam ir privačiajam sektoriams.
Lietuvoje saulės elektrinių įrengimas jau yra numatytas renovuojamuose daugiabučiuose, jei jie yra didesni nei 1 500 m² ploto. Taip pagaminta elektros energija yra naudojama liftui, laiptinės apšvietimui ir kitoms daugiabučių bendrosioms reikmėms. Tačiau tam reikia nedaug elektros, vos kelių tūkstančių kilovatvalandžių per metus.
„Žiedinė ekonomika“ siūlo atsižvelgti į Europos miestų pavyzdžius ir užtikrinti, kad Lietuvoje ant daugiabučių namų stogų būtų statomos galingesnės saulės elektrinės, kurių pagaminamą energiją būtų galima vartoti ir butuose. Reikalingos ir atitinkamos finansinės priemonės, kurios leistų daugiabučių bendrijoms perduoti pastato stogą saulės energijos projektų vystytojams, jei pati bendrija neturi finansinių galimybių arba nesutinka investuoti į elektrinės įrengimą ir administravimą.
Pastatai su Saulės jėgainėmis – VšĮ Žiedinė ekonomika nuotraukos
Automobilių stovėjimo aikštelės – dar viena neišnaudota galimybė
„Žiedinė ekonomika“ taip pat skatina Lietuvos vyriausybę pradėti įrenginėti saulės elektrines ant automobilių stovėjimo aikštelių stogų. Organizacijos skaičiavimais, jeigu bent 70% aikštelės stogo ploto būtų skirta saulės elektrinėms, tokia investicija galėtų atsipirkti per maždaug aštuonerius metus. Arba greičiau, jei taip pat būtų įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės. Taip pat perteklinė elektros energija galėtų būti parduodama šalia esančių daugiabučių gyventojams.
Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas, kuriuo numatoma, kad nuo 2024 m. automobilių stovėjimo aikštelėse 50% stogo ploto bus skirta saulės energetikai vystyti. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ragina Lietuvos vyriausybę nebijoti priimti panašių sprendimų ir sukurti atitinkamas priemones, kurios paspartintų saulės elektrinių automobilių stovėjimo aikštelėse atsipirkimą.
Galimybė daugiabučių gyventojams patiems gamintis elektros energiją – pigiau
Įvairiose Europos šalyse vis dažniau pritaikomas modelis, kai butų savininkai ir bendrijos dalinasi daugiabučiuose pagaminama elektra. Nors Lietuvoje tai irgi įmanoma, tai dar nėra paplitusi praktika.
Vienas iš pirmųjų elektros energijos dalijimosi projektų „Sunsud“ buvo sukurtas Briuselyje. Daugiabučio administratorius ant stogo įsirengė 40 kWp saulės elektrinę ir pradėjo dalintis savo pagaminama energija. Elektra visų pirma yra paskirstoma bendrosioms namo reikmėms, o likusi energija padalijama projekte dalyvaujančioms šeimoms. Projekto dalyviai už suvartojamą energiją moka 43% mažiau.
Lietuvoje daugiabučių gyventojai irgi galėtų mažiau mokėti už elektrą, jei patys gamintųsi energiją ant stogų įrengtomis saulės elektrinėmis.
„Žiedinė ekonomika“ taip pat siūlo atsižvelgti į neišnaudotas galimybes nutolusio gaminančio vartotojo schemoje. Gyventojai, kurie dėl techninių kliūčių negali įsirengti atsinaujinančios energetikos jėgainių, su parama gali nusipirkti elektrinę atokiau esančiame saulės parke. Tačiau nutolusių vėjo jėgainių parkai Lietuvoje dar neegzistuoja.
2023 m. Kelmėje iškils pirmasis 9 MW vėjo parkas Lietuvoje. Privačios įmonės galės tapti nuotoliniais gaminančiais vartotojais taip sumažindamos išlaidas energijai. Toks modelis galėtų būti pritaikytas ir gyventojams. Tam reikalingos finansinės priemonės, kurios skatintų gyventojus nusipirkti „gabalėlį“ vėjo jėgainės.
Atsinaujinanti energetika Lietuvoje jau nebe naujiena, tačiau dar yra kur tobulėti siekiant užtikrinti, kad energetinių iššūkių akivaizdoje Lietuvos gyventojai turėtų visas galimybes patys gamintis žaliąją elektros energiją. Su daugiau „Žiedinės ekonomikos“ pasiūlymų atsinaujinančios energetikos plėtros skatinimui Lietuvoje galite susipažinti čia: http://www.circulareconomy.lt/pasiulymai-darniai-atsinaujinanciu-energijos-istekliu-pletrai-lietuvoje-2-dalis/