Solveiga ir Alfredas Krivičiai. „Pop ikonos Marilyn“.  Gintaras, kartonas 2002

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus rugsėjo 22-ąją, penktadienį, skiria gintarui. Tą dieną Palangos gintaro muziejuje 16.45 val. atidaroma paroda „Mūsų gyslomis teka gintaras“, kurioje ironiškai narstomos XX a. suformuotos gintaro ir lietuviškumo sąsajos. Lankytojai išvys netikėtus šiuolaikinių menininkų kūrinius iš gintaro, bus kviečiami pažvelgti į gintaro politiškumą, jo naudojimą konstruojant lietuvišką tapatybę. Paroda užbaigs tą pačią dieną Palangos gintaro muziejaus ir Palangos kurorto muziejaus organizuojamą mokslinę konferenciją „Gintaras modernioje Lietuvoje: paveldas ir dabartis“.

Gintaras – lietuvybės įsikūnijimas 

„Lietuviams dažniausiai atrodo, kad gintaras yra „mūsų“ mineralas. Jis reprezentuoja Lietuvą, metaforiškai kalbant, jis „teka mūsų gyslomis“. Tačiau man seniai rūpėjo išsiaiškinti, kada gintaras tapo lietuvybės įsikūnijimu ir kodėl“, – apie parodos atsiradimą  pasakoja kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė. 

„Pasirodė, kad kelias, kurį gintaras nuėjo per XX a., yra nepaprastai įdomus: gintaro įvaizdžiui susiformuoti didelę įtaką padarė literatūra, gintaras atstovavo Lietuvai esant skirtingoms santvarkoms, gintaras tiko visoms progoms ir įgavo daugybę pavidalų – nuo visiems gerai pažįstamų karolių, suvenyrų, mozaikų, kabojusių kiekvienuose namuose, iki mažai kam matytų jau Nepriklausomybės laikais sukurtų profesionalių menininkų kūrinių. Taigi ši paroda – bandymas dar kartą pasiaiškinti, ką mums reiškė ir tebereiškia gintaras“, – sako dr. J. Ludavičienė.

Gintaras per XX–XXI a. patyrė daug transformacijų. Tačiau, anot kuratorės, nepaisant visko, remiantis statistiniais duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių nurodo, kad Lietuvą labiausiai reprezentuoja gintaras. 

Trys XX a. gintaro įvaizdžiai Lietuvoje

Parodą „Mūsų gyslomis teka gintaras“ sudaro trys dalys. Kiekvienoje jų pristatomi skirtingi gintaro įvaizdžiai. Pirmosios pasakojimas prasideda XX a. pradžioje, kai formavosi romantiškasis gintaro įvaizdis. Antroji dalis apima sovietų okupacijos laikotarpį, kai gintaras tapo suvenyrų ir mozaikų žaliava. Trečiojoje pasakojama apie nepriklausomybę atgavusios Lietuvos menininkų ironišką santykį su gintaru ir jo naudojimą interpretuojant nesenus politinius įvykius.

Obeliskas, kurį „Dirvos“ bendrovė užsakė Lietuvos krepšinio rinktinei, 1937 m. tapus Europos krepšinio čempionato nugalėtoja. Palanga

Suvenyras „Gedimino kalnas“, 1974 m., LNDM

Suvenyras „Gedimino pilis“, 1984 m., LNDM

„Paroda pasakoja apie nacionalinį romantizmą, garsiąją Maironio poemą „Jūratė ir Kastytis“, kunigaikštienės Birutės garbinimą ir gintarą kaip jaunos Lietuvos valstybės reprezentantą. Tarpukariu tapęs lietuviškumo simboliu, gintaras sovietmečiu virto ir visos Sovietų Sąjungos „auksu“. Suvoktas kaip „nacionalinis turtas“, jis buvo pateikiamas ir per sovietinio „mažosios tėvynės“ diskurso plotmę. Gintaras buvo lyginamas su Lietuva – mažyčiu trapiu objektu, kurį patikimai saugo „didysis draugas“, –  pasakoja parodos kuratorė dr. J. Ludavičienė.

Šiuo laikotarpiu iš gintaro gaminti suvenyrai ir karoliai, mozaikos ir skulptūriniai objektai, užtvindę Sovietų Sąjungos parduotuvių vitrinas. „Atrodė, kad gintaras tinka kiekvienai progai. Ne veltui XX a. 7 dešimtmetyje Eduardas Mieželaitis rašė: „mūsų gyslomis teka gintaras“. Galiausiai romantinis „lietuvių gintarinėmis akimis“ įvaizdis nuvertėjo. Vėlyvuoju sovietmečiu gintarą visuomenė daugiausia siejo su pabodusiais suvenyrais bei karoliais, kurių nešioti niekas nebenorėjo“, – primena parodos kuratorė.

Atgavus nepriklausomybę, gintaro ir lietuviškumo sąsajos rado naują dirvą, jos pradėtos interpretuoti ironiškai. Parodoje per gintaro prizmę galima atpažinti pastarųjų trijų dešimtmečių Lietuvos ir užsienio įvykius: Rolando Pakso rinkiminę kampaniją, Valstiečių ir žaliųjų partijos laimėjimą rinkimuose, nekilnojamojo turto krizę, konkursą „Mis Lietuva“ ir tebesitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą refleksijas.

Mokslinė konferencija „Gintaras modernioje aplinkoje: paveldas ir dabartis“

LNDM Palangos gintaro muziejaus ir Palangos kurorto muziejaus organizuojama mokslinė konferencija „Gintaras modernioje Lietuvoje: paveldas ir dabartis“ skirta Palangos miesto 770 metų jubiliejui, LNDM Palangos gintaro muziejaus 60-mečiui ir Palangos kurorto muziejaus 10-mečiui. Konferencijos pranešėjai aptars aktualius gintaro funkcionavimo ir interpretavimo aspektus įvairiais modernios Lietuvos laikotarpiais nuo 1918 m. iki šių dienų. 

Dviejų dalių konferencijoje pranešimus skaitys ir LNDM darbuotojos: Palangos gintaro muziejaus direktorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė, LIMIS klasifikavimo sistemų turinio administratorė Rasa Dargužaitė, vyr. tyrėja-rinkinio kuratorė Gražina Gurnevičiūtė. Konferenciją moderuos Palangos gintaro muziejaus parodų kuratorė Regina Makauskienė ir LNDM generalinio direktoriaus pavaduotoja tyrimams ir leidybai dr. Algė Andriulytė. 

Pirma konferencijos dalis iki pietų vyks Palangos kurorto muziejuje, antra – Palangos gintaro muziejuje. 

Klaipėdos „Dailės“ kombinato Palangos gintaro cecho darbuotoja Stasė Raliūgienė apžiūri gintaro vėrinius. 1961

Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė. „PARTYniai“ Ready made, gintaras. 2017

Vita Pukštaitė-Bružė „Kreiseris M“. Gintaras, sidabras, emalis. 2023

LNDM Palangos gintaro muziejus. Fot. Gintarė Grigėnaitė

Palangos gintaro muziejus – atviras visus metus

LNDM Palangos gintaro muziejus veikia ištisus metus. Lankytojai kviečiami apžiūrėti ne tik naujausią parodą „Mūsų gyslomis teka gintaras“, bet ir nuolatinę gintaro ekspoziciją „Nuo gintaro susidarymo iki unikalių šiuolaikinių gintaro dirbinių“.

Paroda „Mūsų gyslomis teka gintaras“ atidaroma rugsėjo 22 d., penktadienį, 16.45 val. LNDM Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17). Paroda veiks iki 2024 m. balandžio 28 dienos.

Parodos kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė

Parodos architektas Vladas Balsys

Parodos koordinatorė Regina Makauskienė

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Informacinis rėmėjas: LRT PLIUS

Rėmėjai: Amber World, Balzac, Purslai

#Įvykiai #LNDM #Parodos

2023-09-14