„Heimtextil 2019“: grafiniai raštai, daugiasluoksniai 3D, sveikatai palankūs audiniai ir keliai link asmeninės utopijos

Rūta Būtėnaitė, VDA Tekstilės katedros docentė, dizaino krypties meno daktarė

Audiniai – kaip šokoladas. Sunku pasirinkti tik vieną... („Heimtextil“). Kiekvienais metais sausio pirmomis savaitėmis vykstanti didžiausia tarptautinė „Heimtextil“ paroda (Frankfurtas prie Maino, Vokietija) – vienas svarbiausių metų įvykių viso pasaulio namų tekstilės ir sienų dangų gamintojams, dizaineriams, architektams, prekybininkams bei visiems tiems, kurių įkvėpta „Heimtextil“ komanda išrado naujus terminus santykiui su tekstile apibūdinti:

„Pursue Play“ tedencijos ekspozicija. Messe Frankfurt GmbH, nuotr. aut. Pietro Sutera

– „Fabriholic“ – tas, kuris nepajėgia atsispirti norui pirkti audinius, net neturėdamas projekto. Ir vėl...

– „Fabracadabrah“ – mistinis žodis, apibūdinantis įspūdį, aplankius „Heimtextil“; pakerėtas tekstilės.

Šiais metais tarp 3 025 dalyvių iš 65 šalių skirtinguose sektoriuose sėkmingai parodoje dalyvavo ir 19 tekstilės įmonių iš Lietuvos (VVK, Algirdo Valiuškio įmonė, Vytauto Valiuško įmonė „Irmco“, UAB „Nostra“, „Klasikinė tekstilė“, A. R. Baumilų TŪB; UAB „Drobė Textile“, UAB „Barker Textiles“, UAB „Kvarkas“, UAB „Decoflux“, UAB „Lincasa“, UAB „А grupė“, Lietuvos ir Švedijos UAB „Interscalit“, UAB „Tessuti Naturali“, UAB „Veika“, UAB „Merkys“, UAB „Linas“, UAB „Kurima“, UAB „Audėjas“, UAB „Flokati“, UAB „Lanalita“), kas paskatina jau dabar pradėti domėtis perspektyvomis ateinančiais metais dalyvauti ir kitiems Lietuvos dizaineriams bei gamintojams. O tiems, kas nė karto nesilankė šioje spalvų bei raštų fiestoje, pasižymėti kalendoriuje 2020 m. 7–10 d. kaip jau suplanuotas.

LINK UTOPIJOS. 2019–2020

Nauji metai visada tapatinami su naujais tikslais, pažadais ir planais, naujus metus interjero dizaino srityje visada skelbia tekstilės (kuria taip nesudėtinga neatpažįstamai pakeisti bet kurių gyvenamųjų ar visuomeninių erdvių stilių), tendencijos. „Heimtextil“ – tai sienų dangos, užuolaidų audiniai, baldų apmušalai, miegamojo, valgomojo, vonios dekoravimo tekstilė, šviestuvai, kilimai, pagalvėlės, patys įvairiausi tekstilės akcentai interjere. Nauji spalvų, raštų, tekstūrų ir faktūrų deriniai, atspindintys šiuolaikinio pasaulio gyvenimo ritmo tendencijas, paremtas kultūrinėmis, politinėmis, socialinėmis aktualijomis, mokslo inovacijomis bei techninių galimybių plėtra, nėra tik dekoratyvūs interjero sprendiniai – tai apskritai šiandieninės filosofijos ir gyvenimo būdo kryptys. „Heimtextil“ taip pat daro įtaką Milano dizaino savaitė, nauji architektūros, interjero objektai, kostiumo dizaino kolekcijos bei menininkų kūryba.

Bene didžiausio susidomėjimo susilaukia būtent „Heimtextil“ parodoje kiekvienų metų sausį paskelbiamos tendencijos, kurias lydi teatralizuoti ir interakyvūs, įtraukiantys visus žiūrovus scenografijos šou bei išsamus katalogas, kuriame yra visa informacija: nuo inspiracijų, gilaus teorinio pagrindimo iki konkrečių spalvų palečių ir jau atrinktų audinių bei sienų dangų derinių pavyzdžių. Šią informaciją iš anksto gauna parodoje dalyvaujantys gamintojai, kad galėtų pasiruošti ir pristatyti naujus, nūdienos aktualijas atspindinčius gaminius. Vieni jų stengiasi neatsilikti, kiti, tarsi ignoruodami, kuria savo asmenines tendencijas, savitą stilių, naujas technologijas, kurios galbūt ateityje virs kitų metų inspiracijomis. Teisingumo dėlei verta paminėti, kad šios pagrindinės kryptys parodoje ne vienintelės, buvo galima susipažinti ir su viešbučių interjerų dekoro tendencijomis bei su vietinėmis decoteam.com (Vokietijos pramonininkų bendrija) pristatomomis interjero stilistinėmis prognozėmis, jau įrengtais interjerais kaip konkrečiais pavyzdžiais.

2019–2020 m. tendencijos UTOPIJOS LINK nagrinėja dabartinį gyvenimą neapibrėžtumo, nepasitikėjimo, netikrumo laikais, kai susiduriame su įvairiausiais būties iššūkiais. „Edelman“ pasitikėjimo barometras („Edelman Trust Barometer“) – kasmetinis pasaulinis pasitikėjimo tyrimas, rodo, jog 2017 m. pasitikėjimas vyriausybe, verslu, žiniasklaida netgi nevyriausybinėmis organizacijomis daugelyje šalių pasiekė visų laikų žemiausią lygį – gyvename netikrumo ir nepasitikėjimo amžiuje. „Heimtextil“ šiuolaikinės utopijos samprata paremta pagarba tiek atskiram žmogui, tiek ir mus supančiam pasauliui, o kaip vienas svarbiausių iššūkių įvardijamas tvarumas.

Nustatyta, jog 57 % pasaulio vartotojų renkasi prekės ženklus dėl jų pozicijos politiniais arba socialiniais klausimais. 2018 m. Pasaulio ekonomikos forume Davose buvo paskelbta, kad iki 2025 m. arba anksčiau jau 11 pasaulinių prekių ženklų sieks naudoti 100 % pakartotinai naudojamas, perdirbamas ir kompostuojamas pakuotės („Amcor“, „Ecover“, „Evian“, „L'Oréal“, „Mars“, „Marks & Spencer“, „PepsiCo“, „Coca-Cola“, „Unilever“, „Walmart“ ir „Werner & Mertz“ bendrovės), kurių apyvarta kartu sudaro daugiau kaip 6 mln. tonų plastikinių pakuočių per metus. Šiuo metu moksliniai tyrimai vyksta su iš bakterijų gautu fermentu, kuris galėtų suskaidyti PET (polietileno tereftalatas plačiai naudojamas gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens buteliams ir įvairioms kitoms vartojimo prekių talpoms gaminti) plastiką, kas taptų viena iš vandenyno valymo galimybių. Diegiamos novatoriškos, holistinės utopinės idėjos – Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas 2019 m. numato inovatyvaus tvaraus miesto Neomo prie Raudonosios jūros pakrantėse statybas, o „Funkisfabriken“ gamyklos pastatas Diö, Švedijos pietuose, bus reorganizuotas į tvarumo tyrimų centrą.

Tendencijų prognozuotojai meninį įkvėpimą derina su stipriu socialiniu kontekstu, pateikia išsamią naujų spalvų istorijų analizę ir skatina įkvepiantį tikėjimą menine ir estetine dizaino spalvų galia.

Kasmet sekdamas tendencijų kaitą, pajunti tam tikrus dėsningumus ir taisykles, leidžiančias saugiai ir komfortiškai pasijausti skirtingų, dažniausiai 5 stilių (tradicinio-istorinio; natūralaus, susijusio su gamta bei ekologija; žaismingo spalvingo; futuristinio bei minimalistinio) skonių ir gyvenimo būdo atstovams, nes tendencijos varijuoja daugiau ar mažiau išsiplečiančiame stilistikų lauke, nors, kita vertus, kiekvieną kartą liekame nustebinti.

„Embrace Indulgence“ audiniai. Nuotr. aut. R. Būtėnaitė

Visada rasime tendenciją, kurioje kiekvienais metais atsigręžiama į vieną konkretų istorinį stilių, vienaip ar kitaip jį transformuojant ar netikėtai pateikiant. Vienais atvejais ši mada praslenka greitai, tarytum nepastebėta, kitais atvejais, užsibūna ilgą dešimtmetį. Šiųmetė Embrace Indulgence, atsigręžusi į stilingąjį art deco, atsisveikina su užsibuvusiais barokiniais Damasko raštais, Provanso ar shabby chic stiliumi, su neoklasicizmo stiliaus dryžuotomis vertikalių juostų kombinacijomis audiniuose ir tapetuose. Embrace indulgence – labai „teisingas“ organiškas, atliepiantis miestietišką identitetą stilius, o mums tai puiki proga dar kartą atsigręžti ir į tarpukario Lietuvos architektūrą, interjerą, gyvenimo būdą (ir prisimini puikias neseniai vykusias parodas „Kaunas. Art deco. Nostalgija & Spindesys“, „Art deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas“, „Kasdienybės geometrija. Art deco Kauno interjeruose“) su nostalgija mūsų senelių namų stiliui. Juolab kad britų „The Guardian“ Kauną įtraukė į Europos miestų 10-uką, kur geriausiai atsiskleidžia tarpukario art deco stilius, o to paties laikotarpio Kauno modernizmo statiniai tikisi vieną dieną sulaukti garbingo UNESCO titulo.

Tačiau šiandieniniame art deco nerasime įprastų raštų ar jų replikų, pasiliekama prie gana taupaus ir elegantiško, subtilių, smulkių geometrinių motyvų raštų stiliaus (simetriškai komponuojami rombeliai, apskritimai, trikampiai, ruoželiu austi audiniai, nepamirštant įpinti naujų tekstilės technologijų galimybių: ant audinio nusėda aukso purslai, o dirbtinė oda tarytum suplisuojama tuo pačiu tradiciniu ruoželiu.

Didžiausias dėmesys teikiamas audinio tekstūrai ir faktūrai, „malonumui“ juos liečiant, dominuoja įvairiausių struktūrų aksomas, minkštučio dirbtinio kailio akcentai, trikotažas, žakardo audiniai, blizgus atlasas, prabangus šilkas ir švelnus aksomas spinduliuoja jausmingą šilumą, kviečia mus tarsi suvynioti į kokoną ir visiškai pasinerti į potyrius, leisti sau malonumą mėgautis kartu prisilietimų ir regėjimo pojūčiais, nepamirštant užuolaidų kutų, begalės pagalvėlių, ir, žinoma, aukso! Amatai, vėl atsigręžia į audinių struktūrą, sugrąžina susidomėjimą dimensija – grįždama prie erdvinių 3D audimo būdų struktūrų, austų ir perforuotų (pjaustytų lazeriu) detalių. Audiniai labiau panašėja į austus rankomis nei į mašininę produkciją.

„Go off grid“ tendencijos audiniai. Nuotr. aut. R. Būtėnaitė

Tekstūrų kontrastai parodomi netikėtomis kombinacijomis, pvz., prabangus aksomas šalia neapdirbtos medienos. Naudojant šiuos kontrastus sukuriami ypač taktiliški interjerai, suteikiantys rankai tiek pat malonumo, kiek akiai džiaugsmo. Panašus požiūris matomas madoje, kur audinys toks pat svarbus kaip ir pats rūbo siluetas (dizainas?). Šis nostalgijos jausmas automatizavimo amžiuje lemia naują rankų darbo meistrystės vertę – asmeninis prisilietimas tapo nauju prabangos požymiu. Jonatanas Andersonas iš Ispanijos mados namų „Loewe“, „Loewe Craft Prize“ („Loewe“ amatų prizas) steigėjas, pastebi didėjantį susidomėjimą dizaino amatais kaip reakciją į skaitmeninių technologijų plitimą. „Mes esame taip priklausomi nuo skaitmeninių medijų, kad turime priešintis kažkuo dar labiau žmogišku. Mes savo prigimtimi norimi liesti dalykus. Mes matome tiek daug dvimačių vaizdų internete, o amatai – tai trimatis priešnuodis“, – sakė jis „Guardian“ 2018 m.

Interjero dizaine („Sella Concept“, „Dimore Studio“) ima klestėti pojūčių architektūra formuojant įtraukiančias, įkvepiančias ir visas jusles sužadinančias erdves. Remiamasi Dianos Vreeland, legendinės mados redaktorės posakiu, kad „akis privalo keliauti“ (angl. „the eye has to travel“). „Giles Miller Studio“, kurios specializacija – kurti žaismingus novatoriškus paviršius, sužadina vaizduotę nagrinėjant architektūros ir skulptūros kūrinių charakterį. Sunku atsispirti jų nepalietus. Panašias tendencijas jau galima buvo pastebėti Milano dizaino savaitėje („The Chez Nina Club by India Mahdavi“, „Nilufar“ galerija bei „Club Unseen“, „Studiopepe“ projektas). Prašmatniai įrengti interjerai, pagal užsakymą pagaminti baldai bei šilko tapetai kūrė intymią rafinuotą atmosferą. Šiuolaikinis interjeras skelbia komfortą, apsaugo, įsupa ir lepina, pataikauja jausmams, grąžina prie tradicinės meistrystės prabangos ir kokybės.

Svarbiausią žodį šioje tendencijoje vis dėlto taria spalvos ir jų deriniai. Turtinga spalvų paletė skelbia, jog grįžtama prie tradicinės „jaukios prabangos“ traktuotės. Ištaigingi burgundiško vyno atspalviai derinami su tamsia ochra ir aukso atspalviais, o gaivi alyvinė tarsi pakylėja paletę ir suteikia daugiau šiuolaikiškumo užuominų.

„Go off grid“ tendencijos audiniai. Nuotr. aut. R. Būtėnaitė

Go off grid. Antroji, tiesiog būtina ir kasmetė tendencija visada orientuojama į žmogaus ir gamtos santykį, ekologiją, natūralias medžiagas ir spalvas. Tačiau šiais metais tema nesiejama su pusiausvyra, ramybe, buvimu gamtoje ar pastoraliniais motyvais. Gamta – tai sudėtinga stichija, su kuria siekiame gyventi harmonijoje, nors ji kelia nemenkus išgyvenimo reikalavimus. „Chosen“ kelionių bendrovė, tapusi šios krypties įkvėpimo šaliniu, rengia rizikingas ir kupinas nuotykių keliones, skirtas tyrinėti pasaulį ir vietoves, kur ieškantys adrenalino asmeniškai pajaučia evoliuciją bei gamtos stichijų galią.

Kelionėse išjungiamas interneto ryšys, o keliautojams pažadama „laisva nuo išmaniųjų telefonų“ patirtis ir pažintys su įkvepiančiais žmonėmis. Kiti projektai atkreipia dėmesį į ekstremalias sporto šakas, populiarėja žygiai, kaip antai 2017 m. 648 alpinistų susitikimas Everesto kalno viršūnėje. Žurnalas „Sidetracked“, pristatantis nuotykių kelionių, išvykų ir ekspedicijų asmenines paskyras, siekia užfiksuoti emocijas ir rizikingus patyrimus – nuo 85 kilometrų pėsčiųjų žygio pietine Tasmanijos pakrante iki stovyklavimo Kanados Arktyje – siekiant įkvėpti kitus keliautojus. Tiems, kas nori pajusti riziką virtualiai, „Icaros“ giroskopinis treneris per treniruotes suteikia vartotojams skridimo, nardymo ar kritimo per erdvę pojūtį. Emocijos sustiprėja varžantis su kitais „Icaros“ naudotojais.

Išgyvenimą laukinėse sąlygose palengvina Slovakijos studijos „Nice & Wise“ sukurta atsitraukimo ekokapsulė. Tai savarankiškas mikronamas, valdomas saulės ir vėjo energija, kur du žmonės gali patogiai gyventi be interneto ryšio, naudodamiesi „viešbučio kambario prabanga“, įskaitant tualetą su karštu vandeniu, dušo kabina ir virtuve su tekančiu vandeniu iš kapsulės lietaus vandens surinkimo ir filtravimo sistemos. „Envelope Architects“ projektuoja pastatus be interneto tinklo su saulės jėgainėmis, galinčiomis aprūpinti energija daugelį gyventojų aukštose vietovėse. Dizaineriai padeda išplėsti ribas, kad mes plėtotume fizines galimybes ir patirtume naują santykį su gamtos pasauliu.

„Pursue Play“ tendencijos audiniai. Nuotr. aut. R. Būtėnaitė

Įkvėpti darbo drabužių, patvaraus dėvėjimosi tekstilės gaminių tendencijos audinių deriniai padrąsina mus pasitikėti savimi gamtoje. Tvirtas tvilo (austa medžiaga, pasižyminti glotniu paviršiumi ir ilgalaikiu nenusidėvėjimu) pynimas ir gumuota apdaila audiniams suteikia patvarumo ir ilgaamžiškumo garantijas, ypač derinant juos su oda ir zomša. Iš gamtos perimtos spalvos ir raštai išaukština natūralumo netobulumą. Dizaineris Jonathanas Olivaresas sukūrė stulbinančią subtilių atspalvių audinių kolekciją, įkvėptą natūralių uolienų atspalvių. Audinių dizaineriai siekia tech look (techninės išvaizdos), derindami audinius, inspiruotus funkcionalių sportinių drabužių savybių bei senųjų klasikinių pynimų mokyklinių tvilo audinių, tarsi grįžta į laikus, kai buvo paplitę įvairūs užsiėmimai lauke.

Siekiama, kad veikla lauke ir vėl taptų kasdienio gyvenimo dalis. „Išgyvenimo gyvenimas“ – naujų futuristinių audinių dizainų kolekcijos šūkis. Ji atrodo taip, tarsi tiktų tiek ant Mėnulio ir Marso paviršiaus, tiek ir žemiškajame kalnų, uolų ar upių kraštovaizdyje. Tiek viduje, tiek lauke naudoti pritaikyta praktiška utilitarinė estetika su tinklelio struktūra (kuri tarsi įprastesnė lauko drabužiuose). Tvirtumu ir funkcionalumu pasižymintys tinklo struktūros audiniai persikelia ir į interjerą. Šie miesto šarvai suteikia patikimą saugumo ir apsaugos jausmą. Kolekcijoje derinami veltinio technologijos audiniai bei kilimai, žakardo ir tokie aktualūs natūralūs 3D struktūrų audiniai, grubus siuvinėjimas bei aplikacija, kamufliažo, tartano (languotas vilnonis audinys, kilęs iš Škotijos) elementai, lauko drabužius (striukes) primenantys dygsniuoti audiniai. Spalvos įkvėptos veiklos lauke, kariuomenės kamufliažo (giliai mėlyna, žalia ir chaki), derinami su pilkos ir oranžinės „miesto“ akcentais. Ryškiai oranžinė su stipriu zesty (kontrastuojančiu, aštriu) akcentu suteikia energijos betono pilkos, grietinėlės ir smėlio spalvoms.

Ši tendencija vienintelė, kuri buvo pristatoma be konkrečių jau sukurtų interjerų inspiracijų, tad galima tik svarstyti, ar ji daugiau orientuota į gyvenimą ir išgyvenimą gamtoje, ar į platesnį interjerų spektrą, juolab kad audinių ir sienų dangų pasiūla gana plati ir jame galima varijuoti kuriant intriguojančius derinius.

„Pursue Play“ tendencijos audiniai. Nuotr. aut. R. Būtėnaitė

Pursue play tendencija įkvėpta interjero, produktų bei kostiumo dizainerių kūrinių, kupinų žaidimo dvasios, siekio eksperimentuoti bei taktiliškumo – su nemaža humoro injekcija. Formos ir koloritas inspiruoti siurrealizmo, „L’art pour art“ (meno menui) koncepcijos. Ryškios spalvų paletės ir abstrakčios formos mums meta nemenką iššūkį įsivaizduoti, sukurti asmeninius pasakojimus, naratyvus ir patiems pranykti paprastame, intuityviame bendravime. Parodos ir meno instaliacijos drąsina žaismingai dalyvauti, griaudamos tradicinės galerijos įvaizdį. Šiuolaikiniai menininkai, kuratoriai ir galerininkai kviečiami atsikratyti austere façade (liet. rimtos išvaizdos), pasinerti į bendradarbiavimą su auditorija.

Specialiai „Bjarke Ingels“ suprojektuotuose Lego namuose, Bilunde (Billund), Danijoje (kur 1932 m. buvo sukurtos lego konstruktoriaus detalės), žaidimams skirtas 12 000 m² pastatas. Lego gerbėjams siūlomas maksimalus žaidimo potyris su daugybe interaktyvių žaidimų erdvių – 25 mln. lego detalių laukia lankytojų, norinčių išlieti savo kūrybiškumą. 2017 m. rugsėjo mėnesį atidarytas namas per pirmąsias 100 dienų sulaukė neįtikėtino populiarumo, jį aplankė 70 000 lankytojų. 2018 m. Milano dizaino savaitės akcentas – „Mini Living – Built By All“, sukurtas ,,Studiomama“, spalvingas, kompaktiškas, modulinis gyvenamųjų patalpų kompleksas, kuris gali būti perkonfigūruotas ir pritaikytas skirtingam gyvenimo būdui, kas paverčia savininkus į aktyvius kūrėjus. „Galerie Party“, kurią sukūrė „Studio GGSV“, pakvietė Pompidu centro Paryžiuje 40 metų jubiliejaus svečius į fantastinę interaktyvią žaidimų aikštelę-siurrealistinį sodą, įkvėptą tokių menininkų kaip Magritte ir Miró.

Dizainerio Yinkos Ilori naujoji biblioteka ir pokalbių erdvė Etnografiskamuseet Stokholme, Švedijoje bei bendradarbiavimas su „Hangmen“ kūrybine studija buvo įkvėptas Burkinos Faso ir Hausos architektūros Nigerijoje. Vyrauja žaismingų spalvų konstrukcijų ir nesudėtingų formų derinys, kuris pritraukia lankytojų šypseną ir kviečia žengti į vidų. Skaitmeninės spaudos dizainerės Camille Walalos „Walala x Play“ instaliacija „Now Gallery“ Grinviče, Londone, – tai labirintas, kur pasitelkiant spalvas, raštus ir paviršius kuriamas kitas – patirčių ir įspūdžių pasaulis-„stebuklų šventykla“. Tai leidžia lankytojams geriau suvokti savo kūną ir mintis per žaidimą. Visi šie nepretenzingi, patrauklūs projektai nori parodyti, kad dizaineriai rimtai žiūri į žaidimą.

„Seek Sanctuary“ audiniai. Nuotr. aut. R. Būtėnaitė

Pagrindinės pirminės spalvos – gryna ryški raudona, geltona ir mėlyna, papildytos antrine žalia spalva, naudojamos žaismingai linksmai ir net naiviai. Daugiau rafinuotumo suteikia derinys su pasteline rožine ir alyvine, o juodi tonai suteikia dizainui daugiau svorio, pabrėžia tipišką Memfio (1980 m. Ettore Sottsasso įkurtos italų dizainerių ir architektų grupės, kūrusios postmodernius baldus, audinius, keramiką, stiklą ir metalo objektus, stilius, kurį inspiravo art deco, popartas 1950 m. kičas bei futurizmas – aut. pastaba) stiliaus aurą.

Turtingų, žaismingų tekstūrų kombinacijų koliažas, pūkuoti, skylėti, porėti, purūs, grublėti – daugelio audinių dizainas panašėja į mažų vaikų žaislų formas, faktūras ir tekstūras, transformuotus į audinius, kurie taip pat gali žavėti ir suaugusiuosius. Pirminės geometrinės formos, stipriai blizgantys deriniai su matinėmis tekstūromis, 3D kreivės ir suapvalintos formos sukuria taktiliškumo pojūtį, skatina mus liesti paviršius. Memfio stiliaus inspiruoti postmodernūs deriniai, stulbinantys taškai, juostelės, brūkšneliai ir zigzagai ryškioje, pirminių spalvų skalėje panašėja į klouno drabužius ir avalynę, o smagūs baldai atrodo lyg džiaugsmingas ir spontaniškas raštų maištas.

Seek sanctuary tendencijos inspiruoti dizaineriai siekia subtilios rafinuotos esencializmu paremtos estetikos, anot kurios būtent paslėpta daikto esmė nulemia jo juntamąsias, išorines savybes. Atsisakoma puošmenų ir komplikuotų sprendimų, siekiama sukurti ramybės jausmą. Derindami minimalistinę spalvų paletę su dėmesingai apgalvotu tekstūriniu detalių sprendimu, audinių ir sienų dangų dizaineriai išlaiko raminančią šilumą. Ieškoma būdų, kaip sulėtinti gyvenimo tempą, kurti pauzes per taurių medžiagų, meistrystės ir apgalvotų ritualų jungtį. Tai skatina dizainerius sutelkti dėmesį į efemeriškumo poveikį jų kūriniuose, eksperimentuojant su šviesos, laiko ir erdvės poveikiu. Išmanus manipuliavimas skaidrumu ir šviesos sklaida į emocinę dvasinę dimensiją užtikrina tarytum kosminės erdvės ramybės jausmą.

„Seek Sanctuary“ audiniai. Nuotr. aut. R. Būtėnaitė

Varšuvos „Studio Thisispaper“ sukūrė „A-Place“ estetiškai minimalistinius apartamentus nuomai, kuriuose pirmenybė teikiama formos funkcijai ir grynumui. Naudojamos natūralios medžiagos, kaip antai mediena, plienas, keramika ir neutralių spalvų paletė. Viešbučiai taip pat siūlo atsipalaiduoti –„Sister City“ („Atelier Ace“), atidarytas 2018 m. rudenį Niujorke, apibūdinamas kaip „esencializmo eksperimentas“, semiasi įkvėpimo iš Japonijos ir Skandinavijos dizaino funkcionalumo ir minimalizmo estetikos, tačiau stengiasi atliepti esminiams šiuolaikinio keliautojo poreikiams. Jis yra įkvėptas filosofijos „mažiau, bet geriau“, patirti pasitenkinimą turint „pakankamai“.

Norėdami pajusti ramybę, turime atsijungti. Pripažįstama, kad miegas toks pat svarbus kaip maistas ir gėrimas. Dizaineriai padeda pasiekti ramios nakties su įvairiomis technologijomis, skirtomis ramiam miegui. „Airplane Mode“, sukurta „Branch“ ir „Concreteworks“, ovalus betono dėklas, skirtas mobiliajam telefonui laikyti ir padaryti jį neveiksmingą, todėl jo savininkas gali sutelkti dėmesį į kitus dalykus. Nepoliruotas eksterjeras viduje paminkštintas oda, kas paverčia jį patraukliu ir maloniu liesti daiktu. „Nokia Sleep“, pristatytas CES („The global stage for innovation“) 2018 m., yra klojamas po čiužiniu. Naudodamas Wi-Fi, jis aptinka ir analizuoja miego ciklus, stebi širdies ritmą, pritemdo šviesas prieš miegą, padidina kambario temperatūrą, kai ateina laikas keltis, ir fiksuoja bei reguliuoja knarkimą.

Panašus minimalistinis daiktų išorės požiūris aptinkamas daugelyje buities prekių. Pilką paletę renkasi Laura Biagiotti, „Arket“, „H&M“ aprangos ir gyvenimo būdo prekės ženklas. Klesti minimalistinė spalvų paletė, tačiau tekstūra ir atspalviai ypač išraiškingi: matinė guma, blizgus chromas, minkšta tekstilė ir terrazzo akmuo (dirbtinis apdailos akmuo, gaminamas iš aukštos kokybės marmuro, granito ar žvirgždo skaldos, surišant šias medžiagas cementu). Neutralūs, harmoningi smėlio, pilkos ir baltos, grietinėlės tonai ir jų deriniai sukuria nesenstantį švaros, šviežumo ir ramybės kupiną stilių, eliminuoja bet kokį chaoso įspūdį. Pasikartojančios tinklinio ir dryžuoto paviršiaus tekstūros teikia tvarkos jausmą. Netikėtas šviesos atšvaitų žaismas ir atspindžiai kuria gelmę. Išlaisvintas nuo nereikalingų ornamentų, šis tylus raminantis stilius kreipia žvilgsnį į esminius dalykus ir neperkrauna pojūčių. Minkštas minkštame minimalizmas be jokių aštrių kampų. Prislopintus neutralius tonus dar labiau sušvelnina taktiliniai tekstilės deriniai, išlaikantys visus minimalistinio stiliaus reikalavimus – santūrumą ir eleganciją. Suapvalinti kampai, gilus amortizuojantis, pagalvės efektas, paminkštinimai suteikia šiam minimalizmui jaukų, draugišką, o ne šaltą charakterį.

„Escape Reality“ audiniai. Nuotr. aut. R. Būtėnaitė

Escape reality. Remiantis „Nielsen“ tyrimu, 2016 m. JAV suaugusieji vidutiniškai praleido po 10 valandų ir 39 minutes per dieną vartodami įvairias žiniasklaidos priemones, o 2017 m. laikas padidėjo dar pusvalandžiu. Mūsų apetitas informacijai atrodo nepasotinamas. Pasak „Citi GPS“, virtualiosios realybės techninės įrangos rinka 2025 m. sieks 692 mlrd. JAV dolerių. Įvairių sričių dizaineriai naudoja virtualiosios realybės galimybes, jungdami tikrą ir nerealų pasaulius. „Google“ 2018 m. pateikė žemėlapių duomenis žaidimų kūrėjams: dabar jie gali lengvai įvaizdinti mūsų pasaulį kaip viduramžių fantaziją, burbulinės gumos ir saldainių pasaulį arba zombių užtvindytą poapokaliptinį miestą. Žaidėjai, kad ir kur būtų, gali persikelti į bet kurį planetos kampelį. Dizaineriai siekia skaitmeninio realumo tokiuose projektuose kaip „Kita realybė: paslėptos dimensijos“ (angl. „Field’s Second Nature: Hidden Layer“). Skaitmeninio meno studijos „Field“ (Londonas) sukurtame filme tiriama, ką reiškia būti žmogumi, keliančiu klausimus apie tapatybę sintetinėje virtualiojoje ateities realybėje. Juostos kūrėjai kviečia mus žiūrėti į moterį-pagrindinę veikėją ir pamatyti vaizdus iš jos perspektyvos. Vartotojų dėmesio nuolat siekiantys prekybininkai skaitmeniniame amžiuje ieško būdų, kaip perkelti savo prekės ženklus į gyvenimą skaitmeninėje erdvėje, kurioje klientai dažniausiai pirmiausia susipažįsta su produktu. Vienas pavyzdžių – Lucy Hardcastle hipnotizuojantis, įsukantis į verpetus „Freedom to Move“ filmas „Adidas“ bendrovei, kuriame animuojami Adidas Warp Knit besiūlės technologijos jutimai bei fizinis suvokimas.

2018 m. balandį „Valentino Garavani“ kolekciją „Candystud“ pristatė ir šurmuliuojančiame Pekino prekybos centre, ir virtualiojoje 3D parduotuvėje „Tmall Space“, internetinėje „Luxury Pavilion“ platformoje. Didelio masto projektai pakelia skaitmeninį teatrą į naują lygį. 2018 m. vasarą „TeamLab Borderless“ Mori pastate Tokijuje atidarė Skaitmeninio meno muziejų. Ši 10 000 m² ploto, pirmoji nuolatinė „TeamLab“ vieta atskleidžia Japonijos patirtį naudojant skaitmenines technologijas kaip meno formą. Ribos panaikinamos ne tik tarp meno formų, bet ir tarp pačių lankytojų, kurie kviečiami kurti naujus patyrimus kartu su kitais lankytojais ir tyrinėti naują pasaulį, meną be sienų – naudojant savo kūną. „Sony“ bendrovės „Hidden Senses“ paroda 2018 m. Milano Dizaino savaitės metu siekė išnaikinti ribas tarp žmogaus ir technologijų vaikštant penkiuose kambariuose tarp kasdienių buities objektų ar paveikslų, besitransformuojančių į neįtikėtinus vaizdinius, garsinius ir taktilinius pojūčius.

Vaivorykštės spalvų mirguliavimas ir kito pasaulio, padedančio užmiršti kasdienybę, estetika, švytinčios audinių apdailos technologijos kuria optimizmo jausmą. Žibančiame žvilgesyje spalvos tarytum šoka, keičiasi, sukuria judesio ir šviesos efektus. Žvilgantys paviršiai atspindi ir laužia šviesą, kurdami nematerialią, tarsi srūvančią dinamiką. Mes sruvename kartu tarsi upėje. Daugiaspalvės metalo-folijos ir eteriškos (benzino efekto) apdailos plokštumos, perlamutrinis efektas ir ypatingas blizgesys kuria dinamikos įspūdį, atrodo net neįmanoma užfiksuoti to srūvančio tarsi skystis vaizdo, o audinys tarsi skystis gali pats išnykti, sruvendamas kaip kitapusinis fluidas. Raštuose vyrauja verpetai, hipnotizuojanti virtuali estetika. Eteriniai šviesių pastelinių atspalvių deriniai sukuria siurrealistinę, hiperrealią nuotaiką. Tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio nykstanti riba atskleidžiama sūkuriuojančiomis švelniomis, beveik svaiginančiomis rožine, melsva ir šviesiai alyvine spalvomis.

Be įspūdingų UOPIJOS tendencijų, pačioje „Heimtextil“ parodoje tarp dalyvių taip pat galima išskirti kelias svarbiausias stilistines kryptis, raštus, spalvų derinius ir gamybos aktualijas. SVEIKATA IR TVARUMAS. „Heimtexil“ paroda atliepė esminiams XXI a. iššūkiams – tvarumui ir ekologijai, akcentuojant gaminius, orientuotus į sveikatinimą. Tokie gamintojai-novatoriai kaip „Trevira CS“ ir „Antex“ daugiausia dėmesio skyrė naujiems gamybos procesams ir naudojamoms jūrų atliekoms, pvz., žvejybos tinklams ir PET buteliams kaip žaliavoms jų perdirbamiems verpalams. Tvarumo kryptis išryškėjo daugelyje naujų produktų, susijusių su pakartotiniu naudojimu bei perdirbimu. Sekant veganiška tendencija, pradėtas gaminti aukštos kokybės šilko audinys iš medvilnės šerdies. Bendrovė „Froca“ pristatė nanotechnologijomis pagrįstą naujovę – nekenksmingą aplinkai ir žmogaus sveikatai beteflonę (PTFE teflonas – karščiui atsparus polifluorvinilinis plastikas) baldinių audinių liniją, kurią galima valyti grynu vandeniu. Vyksta persvarstymas ir kilimų sektoriuje: „Toucan-T“ eksponavo latekso ir bitumo neturinčias PVC dangas, kurios sutaupo apie 12 600 tonų atliekų ir 70 000 barelių naftos 10 000 tonoms žaliavos. Ryškėjanti kilimų plytelių tendencija atveria ne tik dizaino privalumus, mažesnės nei rulonai sumažina CO₂ taršą transportuojant pakuotes. Paklausios tekstilės ir grindų dangos, kurioms būdingi sveikatingumo aspektai: „Tecnografica“, „Cerda Fabrics“ ir „Essegomma“ produktai yra bekvapiai, kvėpuojantys, antibakteriniai ir antialerginiai. Jie turi garso sugėrimo savybių ir išvalo patalpos orą. „Höpke“, pristatęs ypač lengvai prižiūrimus ir akiai patrauklius audinius, liudija pagyvenusių žmonių ir slaugos sektoriaus pokyčius. Skaitmeninio spausdinimo ant audinių technologijoje aktualūs tampa „švarūs“ spausdinimo dažai ir tvarūs sprendimai. Tokie tarptautinės rinkos lyderiai kaip „HP“ vis labiau plėtoja tvarias alternatyvas, įskaitant latekso technologijas, kurios gali būti derinamos su perdirbamomis medžiagomis. Taip pat ši įmonė siūlo įvairių vandens pagrindu pagamintų dažų ir bekvapių atspaudų, tinkančių ligoninėms ir mokykloms.

INERJERO AUDINIAI: ERDVINĖS 3D STRUKTŪROS IR GRAFINIAI RAŠTAI. Tekstilėje karaliauja geometrija – kvadratų, rombų ir įstrižų linijų variacijos, taip pat raštai, įkvėpti šeštojo, septintojo ir aštuntojo dešimtmečių, elegantiški art deco elementai ir à la M. C. Escherio dizainas. Pastarieji, ypač stiprios trimatės optikos, nukreipia mus į antrąją tendenciją: erdvinės 3D struktūros suteikia peno akims ir vilioja juos liesti. Daugiasluoksniai 3D medvilnės ir lino audiniai, sudėtingi tradiciniai pynimai, lazerinis pjaustymas ir įvairių struktūrų pluoštai, patinos (sendino audinio) efektas byloja apie meistriškumą, kokybę ir autentiškumą. Audinių paviršiai ypač elegantiški tamsiai pilkų ir sidabro atspalvių derinyje su natūraliais pasteliniais rausvais, alyviniais, mėtų ir melsvais tonais. Toliau tęsiama gruboko džinsinio audinio tendencija, kai dumblo ir chaki atspalviai derinami su ryškia oranžine. Spalvų pasauliai atrodo suderinti ir harmoningi. Gilūs aukso ir garstyčių geltonos arba ultravioletinės spalvos akcentai dominuoja prabangiose, liukso audinių kolekcijose. Langų dekoravimo tekstilėje svarbus permatomumo ir neskaidrumo keitimasis, vyrauja ažūriškumas, lazerinis pjaustymas ir patinos efektas. Interjero audiniai pasižymi gofruotais, plisuotais, glamžytais paviršiais. Šiuolaikiškai permąstoma japonų wabisabi (liet. kuklus paprastumas, netobulumo ir laikino grožio estetika) tradicija, kuri pasiekiama naudojant sendinimo efektą, ažūrinį audimą bei audinio ėsdinimą.

NAUJA GRAFIKA SIENOMS. Stambiausi sienų dangų gamintojai, kaip antai „A.S. Création“, „ATT Rotex“, „Rasch“, „Grandeco“, „Architects Paper“ bei „Galerie Limited“, ieško naujų sprendimų – nuo industrinio stiliaus bei gruboko natūralumo iki rafinuoto art deco, derančio su povo plunksnos motyvo renesansu. Naujai grįžta Europos metropolijų dizainas, nuo Londono klubų prabangos iki Amsterdamo plytelių stiliaus. Įspūdingi grafiniai ir geometriniai raštai, dažnai erdviniai ir su metalizuotu efektu, lėtai išstumia augalinius gėlių motyvus. Vis labiau įsigali išdidinti spalvingi taškai ar augalų detalės („Wallpera“ ir „Casadeco“), laisvo ir stambaus tapybiško akvarelinio piešinio ranka elementai, dažnai sukurti bendradarbiaujant su šiuolaikiniais menininkais („Feathr“). Iš technologinės pusės dėmesys teikiamas nedegiems ir bekvapiams sprendimams bei ekonomiškai efektyviems spausdinimo volu būdams. Tai – alternatyva sudėtingam skaitmeniniam spausdinimui („Rasch“). Ekologiškų sienų dangų žaliavomis tampa natūralios medžiagos – kava, žolė su sezoninėmis gėlėmis, rožių žiedlapiai, vanilė ar cinamonas taktiliškais, kvepiančiais paviršiais („Organoid Technologies“), o tapetų – lino pluoštas („Extraorganic“).

Žurnalas „Centras“