Paruošė VDA doc. dr. Rūta Būtėnaitė
2025–2026 metų „Heimtextil“ tendencijos pavadinimu „Future Continuous“ atgaivina interjero tekstilės prisiminimus, atspindi tapatybes ir dokumentuoja socialinius pokyčius. Su Milano studijos „Alcova“ įkūrėjais Valentina Ciuffi ir Josephu Grima bendradarbiaujanti „Heimtextil“ siūlo vizionierišką technologijų, kultūros ir ekologijos raidos perspektyvą. Pasakojamos istorijos susipina su tradicijomis ir naujovėmis, meistriškumu bei šiuolaikinėmis technologijomis ir kviečia mus ieškoti naujų tekstilės ateities gamybos būdų. Žvilgsnis į praeitį leidžia giliau suprasti status quo ir atgaivinti pamirštas praktikas. Ko galime pasimokyti iš praeities, kad sukurtume tvaresnę ir sąmoningesnę ateitį? „Heimtextil Trends 25/26“, kuruojama „Alcova“, pateikia atsakymą. Naratyvui kurti pasitelkiami šeši įkvepiantys interviu su tarptautiniais dizaineriais, tekstilės tyrinėtojais ir asociacijų bei institucijų atstovais. Jie atskleidžia įvairius tekstilės pramonės aspektus. Tekstilės šakoms suteikiamas balsas ir jų istorijos atgyja.
SPALVŲ KOMUNIKACIJA EMOCINIAME LYGYJE
Kiekvienais metais „Heimtextil“ pateikia spalvų paletę, skirtą įkvėpti ir vadovautis dizaineriams bei tekstilės sektoriaus profesionalams. Istoriškai visuomenės įtaka bei konkretūs globalūs poslinkiai padiktavo ir spalvų tendencijas. Jos paverčiamos konkrečiais tonais ir atspalviais.
Spalvos pasakojimas iš prigimties yra socialinis. Prieš atsirandant chemijai, tekstilės dažai, t. y. spalva, buvo prabangos prekė. Daugiau nei 35 tūkstantmečius spalvos buvo išgaunamos iš trijų gamtos sferų: mineralinių žemės turtų; moliuskų ir vabzdžių; įvairių rūšių dažančių augalų. Dėl šio natūralus gavybos proceso ryškios spalvos daugiausia buvo prieinamos tik elitui. XIX a. viduryje atradus sintetinius dažiklius, atsivėrė precedento neturinti spalvos demokratizacija, pramoninė chemija standartizavo spalvų indeksus ir pakeitė spalvų kūrimo ir suvokimo būdą. Spalvingos medžiagos tapo pigios ir visiems prieinamos.
Šiais laikais spalvas supanti kalba yra esminė komunikacijos dalis. Išskirtinis ateinančių metų tendencijų tikslas – sukurti spalvų pavadinimus, kurie rezonuotų emociniame lygyje, perteiktų atmosferą, pojūtį, nuotaiką ir taip įtrauktų vartotojus į gilesnį pasakojimą, o ne tik glūdėtų vaizdiniame jų suvokime.
Nuo Uneven Green žalio iki tamsiai jūrinio End of Petrol ir rožinio Imperfect Pink atspalvio – „Heimtextil“ pristatytą spalvų paletę studija „Alcova“ interpretavo tiek vizualiai, tiek kalbos požiūriu. Šešių interviu įkvėptos spalvos susipina su diskusijų metu kilusiomis idėjomis bei koncepcijomis ir pasakoja vaizdingą istoriją. Natūralūs, nebalinti tonai susitinka su dinamiškais, ryškiais potėpiais ir atspindi įtampą tarp tradicijų ir naujovių. Šis kontrastas atspindi nuolat kintančią pusiausvyrą, kuriai būdingas atsinaujinimas, augimas ir į ateitį nukreipta, vien tik tvarumą peržengianti vizija.
TEKSTILĖ KAIP PRAEITĮ IR ATEITĮ JUNGIANTIS ELEMENTAS
Tekstilė yra kur kas daugiau nei tik audiniai – ji giliai įsišaknijusi į istoriją ir kultūrą. Net žodis „tekstas“ kilęs iš lotyniško žodžio „texere“, reiškiančio „austi“, rodo, kad tekstilė buvo raiškos ir komunikacijos priemonė dar prieš atsirandant raštui. Tekstilė sujungia pasakojimus, įpina siužetus. Ji tūkstančius metų buvo pagrindinė mūsų technologijų sudedamoji dalis. Tekstilės tyrimų pradininkė Janis Jefferies interviu aiškiai sako: „Pluoštų verpimas ir audimas buvo pirmoji žmogaus technologija, taigi ir architektūros bei matematikos pagrindas. Šiandien tekstilės gaminiai yra naujo, tvaraus mąstymo būdo dėmesio centre: nuo gryno „perdirbimo, išgryninimo ir pakartotinio panaudojimo“ iki atsinaujinančio žemės ūkio ir žodyno, kuriame kalbama apie „atkūrimą, atnaujinimą ir papildymą“. Ši raida žymi esminį tvarumo diskurso poslinkį link holistinio požiūrio, pagal kurį tekstilės gaminiai yra raktas į tvarią ateitį.“
Woven Sound. Sax + brush + swarm techtiles įrašas, 2006, Tim Blackwell, Janis Jefferies. Fotografijų autorius: Tim Blackwell
Audiniuose susijungia saksofono (kreivių raštų) ir teptuko garsų (tiesių linijų) superpozicijos. „Woven Sound“ reiškia vaizdų pynimą su gyvu garsu. Įeinantį garsą kompiuteris suskaitmenina į kairiojo ir dešiniojo garso vaizdų srautą. Austo garso algoritme kiekvienas srautas tampa linijiniu siūlu, o vaizdai susieti su pikselių reikšmėmis. Siūlai gali būti audžiami įvairiais būdais, tačiau pasirinktas paprastas, greitas pynimas iš metmenų ir ataudų siūlų, kad kairieji pavyzdžiai taptų vertikaliais metmenimis, o dešinieji – horizontaliais ataudais.
Green source code 2007. Fotografijų autorė: Janis Jefferies. Ava Maria ir MIT šaltinio kodo mutacija veikė naudojant Point Carré programinę įrangą. Mišrus satinas, medvilninis žakardas, 50 x 69 cm.
1801 m. išrastos žakardo staklės naudojo medines perfokortas, kad nukreiptų siūlą arba neleistų jam patekti į pynimą. Po dvidešimties metų Charlesas Babbage’as, anglų matematikas ir išradėjas, remdamasis perfokortų technologija, išrado automatizuotą Skirtumų mašiną. Ją galima laikyti pirmuoju šiuolaikinių kompiuterių prototipu. Jis suprato, kad dvejetainė sistema taip pat gali būti naudojama abstraktiems matematiniams duomenims reprezentuoti, saugoti ir apdoroti. Nors šiandieniniai kompiuteriai ir nebenaudoja perfokortų, juose vis dar montuojamos tos pačios Jacquard’o ir Babbage’o mašinos „Store“ ir „Mill“, kurios yra geriau žinomos kaip atminties blokas ir centrinis procesorius.
NATŪRALIŲ PLUOŠTŲ IR TRADICINIŲ AMATŲ RENESANSAS
Sparčiai besiplečiančiame skaitmeniniame pasaulyje auga judėjimas, kuris skatina sugrįžti į fizinius, apčiuopiamus gyvenimo aspektus. Tekstilė čia atlieka pagrindinį vaidmenį: ji sujungia žmones su jų kultūros paveldu ir savo lytėjimo kokybe sukuria kontrastą virtualiai egzistencijai. Dabartinėje išmetimo kultūroje, kuri teikia pirmenybę trumpalaikiams, dažnai nepataisomiems gaminiams, tekstilė ir meistriškumas reiškia autentiškumą, tvarumą ir tikras vertybes. Jie sukuria pilnatvės akimirką pasaulyje, kuriame karaliauja ekranai, ir suteikia jausmą, kad vėl gali kažką paliesti.
Ilse Crawford, žinoma interjero dizainerė ir „StudioIlse“ įkūrėja, taip pat pabrėžia: „Skaitmeniniame ir bekūniškesniame pasaulyje vis didėja fizinio ryšio poreikis. Natūralūs pluoštai, tokie kaip kanapės, džiutas, linai ir dilgėlės, sugrįžta. Jie šimtmečius buvo vertinami dėl patvarumo ir patogumo.“
Ilse Crawford. Fotografijų autorė: Silje Chantel Johnsen
Cathay Pacific holas, StudioIlse, Honkongas, 2015 m. Fotografijų autorius: Lit Ma
„The Pier First Class“ hole Cathay Pacific oro uoste iš naujo apibrėžėme šiandieninio pirmos klasės keliautojo prabangą. Šią koncepciją grindėme gerovės principais – sveikatos, komforto ir privatumo jausmu. Norėjome, kad lankytojai jaustųsi geriau, nei atvykę. Atsižvelgdami į visus dizaino, aptarnavimo ir eksploatavimo aspektus, sukūrėme tvirtą ir nuoseklią sistemą. Laikui bėgant, ji gali dar labiau tobulėti.“
Christine Ladstätter, Salewa inovacijų vadovė, atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą: pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau vertinamos vietinės medžiagos ir technologijos. Jos projektuose pabrėžiama vis didėjanti meistriškumo svarba. Pagrindinis dėmesys skiriamas vietos žemdirbystės skatinimui ir tradicinių ganyklų kraštovaizdžių išsaugojimui.
Wellbeing Collection, StudioIlse x Nanimarquina, 2019. Fotografijų autorius: Albert Font
Jaukios tekstilės kolekcija, kurios dizainas ir gamyba buvo apibrėžti keturiais kriterijais – natūralūs vietiniai pluoštai, rankomis verpti siūlai, jokių baliklių ir dažiklių, iš pradžių buvo nustatyti siekiant sumažinti poveikį žmonėms ir aplinkai ir užtikrinti žiedinį ciklą. Kolekcijoje yra kilimų, hamakų, pagalvėlių, sieninių gobelenų. Jie suteikia patalpoms šilumos, jaukumo ir komforto.
Christine Ladstätter savo studijoje. Fotografijų autoriai: Storyteller lab
Christine Ladstätter apie Alpine Hemp kolekciją: „Iš pradžių kanapės mus patraukė dėl natūralaus komforto ir šilumą reguliuojančių savybių, be to, jos daro minimalų poveikį aplinkai. Palyginti su medvilne, jos ilgiau tarnauja ir geriau išlaiko temperatūrą. Tai yra kvėpuojantis, atsparus karščiui ir UV spinduliams antibakterinis audinys. Jis gali sugerti iki 30 % drėgmės ir išlikti sausas.
ŽIEDINIS CIKLAS IR SKAIDRUMAS KAIP ATEITIES PAGRINDAS
Šiandieniniame pasaulyje vyrauja greitas vartojimas ir išmetimo kultūra. Tačiau rūpestingumo ir įžvalgumo svarba tampa vis akivaizdesnė – net tekstilės pramonėje. Šis sektorius yra ant pokyčių slenksčio: link tvarios, susietos ir skaidrios ateities. Dirkas Vantyghemas, Euratex generalinis direktorius, pabrėžia, kad tekstilės sektorius ES šiuo metu labiau nei bet kada yra dėmesio centre – ypač dėl Europos žaliojo kurso. Pasaulinio neapibrėžtumo laikais patvarių, funkcionalių ir tvarių gaminių poreikis auga. Daugelis gamintojų dažnai vartoja tokius terminus kaip „tvarus“ arba „žiedinis“. Štai kodėl Europos Parlamentas agituoja už didesnį atsekamumą tiekimo grandinėje. Taip jis kovoja su ekologišku tekstilės plovimu ir sudaro vartotojams galimybę priimti labiau pagrįstus pirkimo sprendimus.
Audinių atliekos. Fotografijų autorius: Frankie Le Nguyen
Simone van der Burg ir Lucas Evers, abu WAAG Future Lab lyderiai, pabrėžia atviros ir bendradarbiaujant kuriančios gamybos svarbą. Jų požiūriu, reikia siekti naudoti vietinius išteklius, pavyzdžiui, dažiklius ir pluoštą iš natūralių šaltinių. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas gamybos procesų demokratizavimui: dizaineriams ir kūrėjams suteikiama prieiga prie atvirų įrankių ir išteklių, kad jie galėtų laisvai eksperimentuoti be didelių išlaidų.
Italų dizainerė ir dėstytoja Eugenia Morpurgo ragina iš esmės persvarstyti žemės ūkio praktikas tekstilės gamyboje ir atsisakyti naftos pagrindu pagamintų medžiagų. Ji perspėja dėl ekonominių modelių, kuriuose pirmenybė teikiama vienkartiniams gaminiams, o ne ilgalaikiams alternatyviems produktams. Jos projekto tikslas – tirti „Syntropic Materials“ regeneracinio žemės ūkio vystymo galimybes, siekiant didesnio tvarumo tekstilės ir maisto pramonėje. Tikslas – gerinti dirvožemio sveikatą ir biologinę įvairovę. Eugenia Morpurgo pažymi, kad, vertinant tvarumą, būtina atsižvelgti į tikrąsias išlaidas – nuo išteklių naudojimo iki ilgalaikio dirvožemio derlingumo.
Efemeriškos mados laboratorija. Beatriz Sandini. Fabricademy tyrimų projektas, WAAG Future Lab
Tekstilės laboratorijos vadovė Cecilia Raspanti, dirbanti su augalų ir bakterijų pigmentais.
Fotografijų autoriai: Waag Future Lab
DON’T RUN – BETA, 2013 m., EUGENIA MORPURGO. Projektas su Juanu Montero Valdezu.
Medžiagos prieš pjaustant batus
Batų dizaineriai: Sophia Guggenberger, Anastasija Mase ir Eliška Kuchtová
Fotografijų autorius: Francesco Zorzi
Komunikacijos specialistė: Olivia de Gouveia
DON’T RUN – BETA – drauge su Juanu Montero inicijuoto projekto autoriai tiria galimybę bendradarbiaujant sukurti atvirą batų gamybos liniją. Greitos gamybos įrenginiai, kaip antai lazeriniai pjaustytuvai, naudojami kartu su patobulintais ir supaprastintais batų dalių surinkimo metodais.
Rezultatas – greita / ekonomiška / lengva prototipų kūrimo / gamybos sistema. Batų gamyba tampa keletu specifinių, bet paprastų surinkimo žingsnių / instrukcijų, kurių neatskiriama dalimi dabar yra ir pats vartotojas. Šis sistemos pasikeitimas perkelia batų gamybą iš gamyklų visame pasaulyje į vietines parduotuvių / dirbtuvių grandis. Su naujais vaidmenimis vartotojas / žiūrovas / pilietis tampa bendradarbiu / mokiniu / mokytoju.
EUGENIA MORPURGO ir OLIVIA DE GOUVEIA, Skaitmeninė vaško spauda 2, 2017 m., vadovaujant EUGENIA MORPURGO. Projektas, tiriantis ryšį tarp skaitmeninės gamybos ir rankų darbo marginimo technikos naudojant vašką.
„Sukūrę naują piešimo ant tekstilės mašiną, kartu su Olivia de Gouveia pradėjome tyrinėti naują galimą projekto „Digital Wax Print“ plėtrą. Sukūriau naują vaško rašiklį, remdamasi 3D spausdintuvo principu, nes jis leidžia aiškiau apibrėžti linijas. Vis dar tyrinėdami ryšį tarp skaitmeninės gamybos ir rankų darbio vaško marginimo technikos, išbandėme naujosios mašinos galimybes lankydamiesi Tekstilės meno centre Niujorke.