Interjero autorė Neringa Vorevičiūtė-Preissl
Nuotraukos Enrika Samulionytė
Tekstą rengė Gytautė Ivanauskaitė
„KUBAS – jaunam, energingam miesto žmogui“ – tokį pavadinimą šiam interjerui yra sugalvojusi jo dizainerė Neringa Vorevičiūtė-Preissl. Interjero dizaino mokslus ji baigė Vienoje, o šiuo metu kuria ir Vilniuje. Keliaudama po pasaulį, bendraudama su skirtingų kultūrų, profesijų žmonėmis, dizainerė sugebėjo atrasti darną: įrengti svajonių namus, kuriuose apstu dekoro elementų iš viso pasaulio. Apie šį projektą, interjero tendencijas, kūrybą bei sprendimus plačiau kalbame su pačia Neringa Vorevičiūtė-Preissl.
Dirbate tarp dviejų šalių – Lietuvos ir Austrijos. Ar netapo dideliu iššūkiu sukurti interjero dizainą Lietuvoje, Vilniuje?
Nors Vienoje gyvenu jau ilgą laiką, Vilnius yra mano antrieji namai. Į juos visada noriai sugrįžtu ne tik dėl to, kad laukia įdomūs projektai, bet ir pasibūti su draugais, pasikrauti energijos, idėjų, pailsėti. Kadangi Vilnių nuo Vienos teskiria vos pusantros valandos tiesioginis skrydis, esu ganėtinai dažnas svečias Lietuvoje. Kas dėl šio projekto įgyvendinimo, daug organizacinių klausimų galėjau išspręsti Vienoje elektroniniu paštu ir telefonu. Grįžus teliko aptarti svarbiausius punktus, išrinkti medžiagas, atlikti užsakymus ir pasirūpinti darbų kontrole. Vilniuje turiu puikius, patikimus baldininkus ir kitus profesionalus. Jų dėka viskas vyko sklandžiai. Taip pat sulaukiau didžiulės tėvų pagalbos: tėtis yra sukaupęs didelę statybų patirtį, tad, iškilus problemai, visada galėjau į jį kreiptis. Jis ir koordinavo, ir kontroliavo darbus, o kai ką pats atliko. Žinoma, problemų buvo, bet be jų būtų nuobodu.
Butas išsiskiria lubų aukščiu. Kaip suvaldėte erdves ir sugebėjote jas vizualiai dar labiau praplėsti?
Galbūt kai kam aukštos lubos yra negražu, nejauku, nepraktiška ar tiesiog atrodo kaip neišnaudota tuščia erdvė... Esu tos nuomonės, kad aukštos lubos suteikia daug galimybių kuriant interjerą. Kadangi Vienoje dažniausiai tenka įrengti senos statybos butus su aukštomis lubomis, man tai nebuvo naujiena, labiau malonus netikėtumas. To aukščio užteko loftui įrengti. Jei erdvė tinkamai suplanuojama, aukštos lubos patalpai automatiškai suteikia jaukumo ir tam tikro didingumo, bet, kaip jau minėjau, labai svarbus išdėstymas. Jei jis blogas – jokiomis dekoracijomis nebus įmanoma ištaisyti padarytos klaidos. Šio projekto problema – visą butą skirianti ir į dvi dalis dalijanti siena. Erdvės buvo siauros ir aukštos, priminė ilgą, siaurą, aukštą tunelį. Pirmas žingsnis buvo pašalinti sieną ir dvi erdves sujungti į vieną. Kadangi butas viršutiniame aukšte, stoge įtaisytas langas. Stoglangis suteikia patalpai dar daugiau šviesos ir erdvės. Būtent po stoglangiu nusprendžiau pastatyti kubą ir jo apačioje įrengti drabužines, o viršuje – miegamąjį. Gulint lovoje pro stoglangį galima žiūrėti į žvaigždes ar dienos šviesoje skaityti knygą. Pro stoglangį į miegamąjį patenkanti šviesa bei matomas dangus optiškai dar labiau praplėtė erdvę.
Kubas šiame projekte atliko itin svarbų vaidmenį: po miegamuoju galėjau įrengti drabužines, tad nebereikėjo spintų daiktams laikyti ir erdvė nebuvo perkrauta baldais. Kubas automatiškai erdves sudėliojo į savo vietas. Ten, kur jis stovi, lubos priartėjo prie grindų, o kur kubo nėra – kabo šviestuvai, nepaslepiantys aukštų lubų. Erdvės pojūčiui labai reikšmingas buto apšvietimas: juk vakare ar tamsiu paros metu dažniausiai būname namuose, todėl jis turi būti funkcionalus. Tinkamai išdėstyti šviesos įtaisai gali tiek praplėsti, tiek sumažinti erdvę, sukurti jaukią, romantišką arba energija pulsuojančią aplinką. Šviestuvai sukabinti taip, kad pagal nuotaiką ir norą būtų galima apšviesti skirtingas buto vietas. Jie puikiai pakoregavo erdvių proporcijas, virš virtuvės zonos pakabinti juodo metalo šviestuvai vizualiai užpildė aukštas lubas, tačiau jų neužgožė.
Daug dėmesio skyriau bendrajai virtuvės zonai, kad būtų užtektinai vietos maistui ruošti ar pasisėdėti su draugais. Virtuvinei sienelei panaudotas veidrodis papildomai išplėtė bendrąją zoną, suteikė patalpai gelmės įspūdį. Darbastaliui pasirinkau juodą matinį granitą, nes tai praktiška, be to, didelis stalviršis. Norėjau, kad jis netaptų pagrindine interjero detale, būtų mažiau pastebimas ir nedominuotų būste. Juoda homogeniška spalva tam tikslui tiko idealiai.
Ypač svarbu buvo patogūs laiptai, bet nestandartiniai ir ne per dideli, nes tam paprasčiausiai nebuvo vietos. Nuspendžiau juos daryti lentynų formos. Tokie laiptai neapkrauna erdvės ir kartu atlieka lentynų funkciją. Norint išgauti didesnį erdvės efektą, sienoms pasirinkau baltą toną, o kubo sienoms – juodos spalvos MDF medžio plokščių apdailą. Tokį pagrindinių spalvų pasirinkimą lėmė tai, kad juoda spalva, tinkamai panaudota interjere, savęs nesureikšmina ir netgi optiškai nuo savęs atitolina, o balta suteikia šviesos. Bendrojoje patalpoje pastatyta maža krosnelė suteikia patalpai šilumos ir jaukumo. Atrodytų, nesvarbi detalė. Ir ką ji turi bendra su aukštomis lubomis ar erdvėmis? Bet įsivaizduokite tuščią patalpą aukštomis lubomis ir kitą tokią pat tuščią patalpą tik su krosnele-židiniu. Kuri bus jaukesnė jums? Man – su krosnele-židiniu.
Kadangi norėjau išlaikyti erdvę kuo vientisesnę, atsisakiau patalpų zonavimo sienomis (kubo sienos nesiekia lubų, todėl neišskaido erdvės) ir jas optiškai atskyriau skirtingomis grindų dangomis (plytelėmis, parketu, kilimu). Vonios kambarys, kaip ir daugelyje naujos statybos butų, yra ganėtinai mažas. Pasirinkau baltas sienų plyteles, nes jos atspindi dienos šviesą, patenkančią pro stoglangį. Taip vizualiai patalpa išdidėja ir tampa jauki.
Šis interjeras išsiskiria spalvų palete ir raštais. Kas paskatino rinktis tokius derinius? Ar tam daug įtakos padarė vyraujančios tendencijos?
Taip, vyraujančias tendencijas seku, bet aklai jomis nesižaviu. Labiau stengiuosi kreipti dėmesį į daiktus, turinčius išliekamąją vertę, įsigilinti į pačią patalpą, ko jai labiausiai reikia, kad būtų atskleistos visos jos galimybės ir išnaudoti visi privalumai. Suprasti, kokios medžiagos idealiai tiktų. Tendencijos man įdomios tik tiek, kiek atitinka mano koncepciją – nepuolu stačia galva kurti interjerų pagal naujausias madas, nes jos ateina ir praeina. Buto interjeras kuriamas ilgesniam laikui ir išlaidos yra nemažos... Kur galiu ir tinka, jas pritaikau (ypač jei tai lengvai pakeičiamos ir ne itin brangios detalės). Kur reikalingos didesnės investicijos, stengiuosi priimti tokius sprendimus, kad ir po kelerių metų būtų gražu ir aktualu.
Projektuodama interjerą daugiausia dėmesio skiriu patogiam erdvių suplanavimui, komfortui, jaukumui bei tikslingam baldų išdėstymui. Norėjau, kad butas būtų maksimaliai šviesus, neperkrautas, jaukus ir autentiškas. Medžiagas rinkau pasitelkdama kontrasto principus. Bute vyrauja juodi ir balti tonai. Jie puikiai dera su daugeliu atspalvių ir tampa puikiu fonu pagrindinėms spalvoms. Ryškios spalvos dominuoja balduose, dekoro detalėse. Šiek tiek koralo raudonumo (tai 2019 metų spalva, bet, kaip pastebite, ji panaudota pledui, pagalvėlėms – tam, kas lengvai pakeičiama). Kad būstas nebūtų per šaltas ir nejaukus, panaudojau medžio faktūros elementų. Jie pagyvina, sušildo interjerą ir sujungia visas detales į harmoningą visumą. Vonios kambaryje norėjau tos pačios tematikos kaip ir visame bute. Norėdama suteikti daugiau šviesos ir išplėsti erdvę, pasirinkau baltas nestandartinės formos sienų plyteles. Jos atspindi pro stoglangį patenkančią šviesą ir taip vizualiai padidina patalpą. Kad neatrodytu pernelyg sterilu, vieną sieną dekoravau margomis (baltomis ir juodomis) plytelėmis – jų ornamentas suteikia kambariui savitumo. Tačiau atsisakiau kitų spalvų, nes tokioje mažoje patalpoje jos tiesiog būtų įkyrios. Juodi vonios aksesuarai tobulai papildo dizainą. Kadangi daug keliauju, kelionių metu atkreipiu dėmesį į šalies interjero tendencijas, naudojamas medžiagas, visada užeinu į interjero salonus pasisemti idėjų. Pavyzdžiui, Azijoje interjero tendencijos kitokios nei Australijoje ar Niujorke. Netgi Madagaskare aptikau įdomių dekoro detalių, kurias galima puikiai panaudoti, maišyti. Viskas priklauso nuo paties interjero. Aš nenoriu apsistoti ties viena tendencija – noriu matyti plačiau ir išnaudoti kuo daugiau galimybių.
Visose erdvėse savo vietas atrado skirtingos dizaino bei meno detalės: paveikslai, skulptūros, nuotraukos. Ar rinkote jas specialiai, ar pritaikėte užsakovo sukauptus daiktus?
Įvairiai. Kai kurių meno detalių ieškojau specialiai šiam projektui: dekoracinių šviestuvų, statulėlių, vazų... Daliai dekoracijų panaudojau jau turimus suvenyrus, kurie turi labai didelę asmeninę emocinę vertę, tad būtinai turėjo rasti vietą interjere. Tarkim, miestų žemėlapius-paveikslus specialiai šiam butui pirkau Vienoje iš grafikos dizainerės, kurios darbai mane sužavėjo meile detalėms. Juose vyraujančios spalvos tobulai tiko šiam butui, suteikė jam žaismės bei jaukumo.
Rinkdama dekoracijas, didelį dėmesį skyriau jų originalumui, išskirtinumui, taip pat buvo svarbios spalvos: jos turėjo derėti prie pagrindinių tonų. Įvairiose kelionėse sukaupti daiktai, suvenyrai, kaip antai antikvarinės knygos arba indėnų rankų darbo statulėlė iš Amerikos, aborigenų bumerangas iš Australijos, miniatiūrinės skulptūros iš Madagaskaro, pasakoja istorijas. Šiame būste susitinka visas pasaulis. Didžiausias visų suvenyrų privalumas tas, kad jie atkeliavę iš skirtingų šalių: skirtingos dizaino kryptys, spalvos idealiai tiko šiame bute: jos pagyvino interjerą ir suteikė jam asmeniškumo. Dalį baldų (koridoriaus komodą, vonios spintelę, žurnalinį staliuką, spintelę prie lovos, magnetinę lentą) sukūriau pati. Pagal individualų užsakymą juos pagamino pažįstamas baldininkas Austrijoje.
Kaip pati vertinate galutinį rezultatą?
Visiems gerai žinomas posakis, kad dėl skonio nesiginčijama. Kiekvienas šio buto interjero dizainą matys skirtingomis akimis ir skirtingai vertins, vieni sakys „O, kaip gražu!“, kiti „Visai nieko“, treti „Ai, nieko čia gero...“ Kadangi mano tikslas buvo kuo optimaliau išnaudoti nedidelę šio buto erdvę ir visus jos privalumus, sutalpinti viską, ko reikia komfortiškam miesto gyvenimui, bet kartu neapkrauti interjero, galiu drąsiai teigti, kad esu labai patenkinta rezultatu, nieko nekeisčiau ir nedaryčiau kitaip.