Vieta:
Cermà (Zermatt), Šveicarija
Tekstas:
Gintautės Kisieliūtės
Design hotelsTM narys
Skarotų eglių šakos, žiemą nuklotos stora sniego pluta, slepia ir sergi ant kalno šlaito jaukiai įsikūrusį viešbučio kompleksą Cervo Mountain Boutique Resort. Šioje poilsiavietėje lankytojai gali čiuožti slidėmis nuo pat laukujų durų, mat namukai išsirikiavę pačioje trasos viršūnėje, o pėstieji gali vaikštinėti vingiuotais takeliais, vedančiais pasakiškais gamtos keliais.
Šveicarijos Alpėse iškilusio viešbučio stilistika glaudžiai susijusi su jo istorija. 1940 m. kalnuose pastatyta trobelė buvo skirta prancūzų inžinieriui, suprojektavusiam traukinių bėgius nuo Santa Fė (Santa Fe) iki Buenos Aireso (Buenos Aires) miestų, o 1980 m. namelį perpirko šeima ir ilgus metus jį naudojo kaip vasarnamį, kartais nuomojo ir kitiems. Visad nujaustas didžiulis vietos potencialas paskatino jaunesnę šeimos kartą paversti trobelę viešbučiu. Savininkai į viską žvelgė itin jautriai ir kruopščiai apgalvojo kiekvieną detalę bei smulkmeną. Pasamdė ne vieną, o du visiškai skirtingus architektus – vieną vietinį šešiasdešimtmetį, vertinantį tradicinės architektūros ištakas, kitą – jauną, modernių, urbanistinių struktūrų gerbėją iš Ciuricho. Per dialogą gimė subtilus medinis pastatas švelniai nuožulniu stogu, kurio viduje slepiasi prabangaus viešbučio patogumai. Pagrindiniai architektūros sprendimai buvo priimti siekiant šilumos bei komforto. Visiškai atsisakyta sintetinių medžiagų, todėl svečių akį traukia įspūdingo medžio masyvo konstrukcijos bei vientiso akmens pertvaros. Pagrindinis pastatas iki šiol išsaugojo originalias medines grindis, o penkiose naujose kalnų trobelėse subtiliai pritaikytos vietinės apdailos medžiagos.
Viešbučio interjeras buvo ne ką svarbesnis nei architektūrinės išraiškos perteikimas. Savininkų pora, Danielis ir Seraina Lauberiai, buvo įsitikinę, kad tik jie patys gali sukurti savitas vertybes perteikiančią poilsiavietę. Lauberiai būgštavo, jog dizaineris suformuos savo, o ne jų pažiūras atspindintį interjerą, todėl nusprendė viską įsirengti patys. Viena svarbiausių ideologijų, kurią itin norėta pabrėžti, – vietinių gaminių naudojimas ir pritaikymas. Veltinis, akmuo, specifinė vilnos rūšis buvo derinama su vintažiniu vietos palikimu, randamu antikvarinėse parduotuvėse bei butikuose. Šiuolaikinės formos bei namų jaukumą sukeliantys švelnūs atspalviai derinami su medžioklės tematika, pasakojančia Šveicarijos istoriją, – tai pagrindinė dizaino koncepcija. Plastiški, lenkti, stilizuoti elnio ragai kur ne kur tampa esminiu akcentu, nes pavadinime esantis itališkas žodis cervo reiškia būtent elnią. Šeimininkai stengėsi sukurti šviežią, modernų, tačiau nepraradusį šveicariškų tradicijų atspindžio, detalumo interjerą. Kadangi apylinkėse klestėjo daugybė snobiškų, puošybos elementų perkrautų viešbučių, savininkai siekė išsiskirti iš jų ir pritraukti šiuolaikiškų svečių, nenorinčių per savo viešnagę dėvėti kostiumų. Vienas svarbiausių uždavinių buvo suderinti sena ir nauja.
Kambariuose vyraujantys medaus atspalviai, rausvos, žalsvos, rusvos, pilkšvos kompozicijos vietomis pagyvinamos tradiciniu, visame pasaulyje gerai žinomo prekės ženklo Hästens baltu ir mėlynu languotu gobelenu. Langelių raštas kai kuriuose kambariuose persikelia ir ant sienų, šitaip pagyvindamas atmosferą. Subtilaus dizaino baldai žavi paprastumu, o kambariuose atsirandantys nestandartiniai daiktai bei dekoro elementai sukuria namų nuotaiką, mat detalių gausa neprimena laikinojo būsto.
Apie kiekvieną smulkmeną pagalvoję viešbučio komplekso šeimininkai gebėjo suformuoti poilsiavietę, kurioje juntama vietovės esatis, kultūra, tradicijos. Toks rezultatas buvo pasiektas sulaužius visas taisykles: pradedant dviejų skirtingų architektų pasirinkimu ir interjero dizainerio atsisakymu. Visa čia alsuoja savitumu: vietinės apdailos medžiagos, gobelenai, senoviniai puošybos elementai, istorinės užuominos ir net restorano maistas, kuriame patiekiami tik vietos patiekalai bei gėrimai.
Nuotraukos:
Žurnalas: „Centras“