Vieta: Amsterdamas, Nyderlandai
Projekto autoriai: i29
Fotografijų autorius: Ewout Huibers
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės
Amsterdamo kanalų namai yra neatsiejama miesto istorijos ir identiteto dalis, tačiau jų pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams dažnai reikalauja subtilios pusiausvyros tarp paveldo ir inovacijų. Tai puikiai iliustruoja architektų studijos i29 įgyvendinta 1675 m. pastatyto pakrantės namo rekonstrukcija. 115 m² ploto būstas ilgą laiką buvo apleistas ir beveik virtęs griuvėsiais. Po daugiau nei dvejus metus trukusios renovacijos jis tapo šviesiais namais, kuriuose istorinis charakteris dera su netikėtais šiuolaikiniais sprendimais.
Architektai projekto koncepciją apibūdina kaip netikėtų atradimų erdvę. Ši idėja juntama visame interjere. Vietoje tradicinio istorinio būsto restauravimo buvo pasirinktas kitoks kelias: nauji elementai nėra slepiami ar maskuojami, priešingai – jie aiškiai identifikuojami kaip šiuolaikiniai akcentai ir netgi pabrėžiami kaip bene svarbiausios interjero detalės. Tačiau taip pat buvo kruopščiai išsaugoti ir autentiški pastato motyvai: jie virto kontrastingu interjero fonu, padedančiu sukurti dialogą tarp seno ir naujo.
Projekte ypač ryškus autorių dėmesys architektūrinių tūrių sekai. Namas suvokiamas ne kaip atskirų kambarių rinkinys, o kaip vientisa erdvė, kurioje vienas vaizdas sklandžiai pereina prie kito. Skirtingi aukščiai, pusaukščiai, pereinamosios patalpos ir spalvų kontrastai sukuria nuolatinį judėjimą, žadina smalsumą. Iš vienos erdvės atsiveria kita, o kiekviena jų tampa tarsi atskiru sluoksniu, turinčiu savitą nuotaiką, koloritą, paskirtį. Dinamiškos bei kontrastingos medžiagos ir spalvos vienija arba skaido skirtingos paskirties zonas. Toks padalijimas intriguoja, bet kartu sudaro įvaizdį, jog yra aiški šių sprendimų priežastis.
Pirmame aukšte vyrauja šviesi ir rami medžiagų paletė. Baltas betonas, šviesios sienos ir specialiai šiam projektui suprojektuotas ąžuolinis virtuvės bei valgomojo stalas sukuria minimalistinį foną istorinei architektūrai. Pagrindiniu akcentu čia tapo žalsvo stiklo tūris, slepiantis svečių kambarį su nuosava vonia ir išėjimu į sodą. Šis tūris veikia tarsi savarankiškas objektas erdvėje – paslaptingas, pusiau matomas, keičiantis savo charakterį priklausomai nuo apšvietimo ir stebėjimo kampo.
Vienas įdomiausių projekto aspektų – spalvų paletė. Ji tapo architektūrine priemone. Interjere spalva nėra tik dekoras. Ji žymi skirtingas funkcines zonas ir padeda orientuotis aplinkoje. Pilkai tonuotas ąžuolas jungia virtuvę su viršuje esančia darbo zona, o gyvenamajame kambaryje pilki tonai persikelia į tinkamą akustiką užtikrinančią tekstilinę sienų dangą. Už varstomosios knygų lentynos slypi dar vienas netikėtas kampelis – skaitymui ir poilsiui skirtas sodriai mėlynas kambarys.
Viršutiniuose aukštuose namo atmosfera tampa dar intymesnė. Miegamajame išsaugota originali XVII a. stogo konstrukcija, o pagrindiniu akcentu tampa iš veidrodinių ir tamsiai pilkai dažytų plokščių suformuotas tūris, kuriame paslėptas vonios kambarys ir laiptai į antresolę. Šis beveik monolitinis objektas ne tik suskaido erdvę, bet ir subtiliai atskiria skirtingas funkcijas, neužgoždamas istorinės architektūros. Veidrodiniai paviršiai atspindi balintas stogo gegnes, medines grindis ir vaizdus už lango, tad patalpa atrodo didesnė. Vonios kambarys tampa vienu ryškiausių projekto akcentų. Vietoje tradicinių sprendimų architektai pasirinko skulptūriškus medinius prietaisus: ant grindų pastatomą aukštą praustuvą ir japoniško stiliaus, kubilą primenančią vonią. Kontrastas tarp šiuolaikinių elementų, šiltos medienos paviršių, autentiškos stogo konstrukcijos bei netikėti veidrodiniai atspindžiai sukuria vieną stipriausių viso projekto erdvinių įspūdžių.
Nors interjeras pasižymi minimalistine estetika, jo stiprybė yra ne formos, o patirtis. Čia nuolat kuriami netikėti ryšiai tarp aukštų, kambarių ir medžiagų. Projektas parodo, kad paveldas nebūtinai turi būti konservuojamas lyg muziejinis eksponatas. Kartais didžiausia pagarba istorijai yra drąsa ją papildyti naujais motyvais. i29 sukurtas kanalo namas tapo ne tik gyvenamąja vieta, bet ir architektūrine kelione, kurioje kiekvienas posūkis atveria naują perspektyvą, o pati erdvė kviečia atrasti daugiau, nei matoma iš pirmo žvilgsnio.
