Itališka architektūra amerikietiškuose namuose

 

Tekstas: Agnės Tamašauskaitės
Architektai: Batay-Csorba Architects
Vieta: Torontas, Kanada

Plotas: 325 m²
Įgyvendinta: 2020 m.
Fotografijos: Doublespace Photography

 

Šiandieniame gyvenimo chaose namai – saugaus prieglobsčio, vienatvės vieta, kurioje žmonės gali rasti ramybę ir poilsį. Toronte studijos Batay-Csorba Architects sukurtas unikalaus dizaino namas italų porai rodo pagarbą tiek būsimų gyventojų itališkoms šaknims, tiek Toronto urbanistinei struktūrai ir tuo pat metu atsižvelgia į kuriamą atmosferą, mobilumą ir patogumą.

 


Namas buvo suprojektuotas atsižvelgiant į būsimų savininkų vertybes ir tradicijas. Pastato tūrio akcentai – skliautai – vienas labiausiai paplitusių senovės Romos architektūros archetipų. Taikydami šią tipologiją namų erdvei, architektai naujoviškai pažvelgė į tradicinę skliauto formą ir suteikė jai modernią geometriją. Ji atlieka itin svarbų vaidmenį namo interjere – padeda paskirstyti šviesą pagrindinėse erdvėse, atsižvelgiant į funkcinį išdėstymą atskiria kiekvieną erdvę ir tuo pat metu kuria tūrinį tęstinumą visame statinyje.

Iš išorės plytų skliautas išsiskiria iš monolitinio plytų fasado. Pastato priekis supaprastintas iki monolitinio fasado: vienas pasikartojantis medžiagos ornamentas tampa lygiu, bet tekstūruotu plytų fasadu, akcentuojančiu skliautuotą profilį. Šis monolitinis fasadas sukurtas siekiant pabrėžti ne tik unikalų plytų dangos medžiagiškumą, bet ir mansardą, atspindinčią kaimyninių namų proporcijas. Mūru, dengiančiu fasadą ir gaubiančiu įėjimo lubas bei sienas, išreiškiama pagarba Toronto plytinių detalių tradicijai, kuri miesto urbanistiniame audinyje regima nuo XIX a. Tipiniai tų laikų pastatai išsiskiria dekoratyvinėmis detalėmis, atsiskleidžiančiomis per atskirus plytų ruožus virš angų, kampuose ir virš karnizų.

Kadangi namo projektas buvo kuriamas vidutinio amžiaus porai, ketinančiai sulaukti jame senatvės, buvo ypač svarbu suprojektuoti automobilių stovėjimo aikštelę kieme. Architektai siekė susilaikyti nuo tipinio priemiesčio gatvės išdėstymo, kai garažas tampa pirmutine namo dalimi, todėl nusprendė įkurti automobilių stovėjimo aikštelę po namo tūriu, ir tai formavo pradinį viso projekto konceptą. Integruota automobilių stovėjimo aikštelė tarsi išpjauna priekinį fasadą, sukurdama portiką primenantį įėjimą. Romėnų architektūroje – tai įėjimą uždengianti statinio dalis, dažniausiai skliautas ar kolonada. Tokios skliautinės verandos taip pat žinomos kaip tipinių Toronto XIX a. namų detalė.

 

 

 

Toronto gyvenamosiose gatvėse dažniau galima išvysti priekines verandas nei garažus, nes jos padeda sukurti pereinamąją erdvę tarp gatvės ir namo. High Park Residence po skliautu esanti automobilių stovėjimo aikštelė sukelia verandos įspūdį. Šviesos šulinys, išpjautas per visą pastato aukštį, suprojektuotas giliausioje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, suteikia erdvei natūralios saulės šviesos ir taip traukia svečius įėjimo link. Ši erdvė suvokiama kaip privati, nors yra lauke, todėl sukuriamas subtilus ryšys tarp privatumo ir viešumo, tarp namo vidaus ir išorės.

Siekiant pabrėžti geometrinį projekto paprastumą, visi judėjimo maršrutai, inžinerinės sistemos ir kambariai išdėstyti išilgai nuo įėjimo. Įžengę į namus, lankytojai atsiduria mažame tambūre, vėliau – virtuvės erdvėje, kuri toliau atsiveria į pirmame aukšte esančius erdvius gyvenamuosius plotus. Per visą aukšto ilgį skliauto geometrinė forma jungia šias gyvenamąsias erdves, pabrėždama kliento norą justi sąryšį tarp maisto ruošimo, valgymo ir bendravimo. Nors namo skliautas sujungia šias erdves, jame pasirodo dinamiškumo įspūdį sukuriantys tūrio išpjovimai, kurie suskaido skliauto lubas ir suteikia šviesos pirmame aukšte. Skliautas išlaikomas vientisas valgomajame, išpjaunamas išilgai virtuvės, vėl tampa lygus svetainėje, o paskui išsilenkia ir išnyksta kieme. Toks architektūrinis dizainas ne tik erdviškai atskiria fiziškai sujungtas erdves, bet ir suteikia natūralios šviesos giliam ir siauram pirmajam namo aukštui. Ilgo pastato plano viduryje suprojektuotą virtuvę užlieja natūrali dienos šviesa iš aukščiau esančio stoglangio.

 

 

 

Pirmas High Park Residence projekto aukšto dizainas nepertraukiamas, jungiantis erdves, o tuo tarpu į atskiras patalpas padalintas antrasis aukštas sujungtas tiltais. Toks sprendimas architektams leido patalpas suprojektuoti siauroje erdvėje ir išlaikyti natūralios dienos šviesos prieigą tiek pirmajame aukšte, tiek kiekviename kambaryje viršuje. Antrame namo aukšte skalbykla, vonios kambarys ir laiptai taip pat išdėstyti išilgai viso pastato formos, o miegamieji ir darbo kambarys įsikūrę iš namo priekio ir galo. Palikti tuščia erdvė tarp miegamojo ir darbo kambario leidžia abiem kambariams pasidalinti natūralia dienos šviesa iš stoglangio ir fasado mansardos lango. Į pagrindinį miegamąjį šviesa skleidžiasi tiek iš galinio namo fasado, tiek iš virš virtuvės esančio stoglangio. Batay-Csorba architektams pavyko tikslingai išnaudoti kiekvieną namo centimetrą kuriant funkcionalias erdves ir šviesią, poilsį teikiančią atmosferą.

Naujasis Batay-Csorba architektų projektas High Park Residence radikaliai permąsto priemiesčio namo Toronte tipologiją. Kanadiečių architektūros studija išsamią analizę derina su praktika, ypatingą dėmesį skirdama kontekstui ir istorinėms nuorodoms. Sujungdami miesto ir užsakovų istoriją, architektai sukūrė modernų ir unikalų amerikietišką priemiesčio namą, dvelkiantį itališka dvasia.

Daugiau nuotraukų:

                  

Žurnalas „Centras“