Jaunojo dizainerio prizas 2025, Jorigės Kuzmaitės nuotr.
Kviečiame prisiminti jau penkioliktą kartą surengtą konkursą, sulaukusį 99 baigiamųjų darbų. Šie pasiskirstė penkiose kategorijose: produkto, komunikacijos, mados, interjero dizaino ir dizaino tyrimų.
Organizatorius: Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras
Konkursą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Parodos architektūra: Vytautas Gečas ir Ana Litvin
Grafinis dizainas: Brigita Elena Kudarauskaitė
Partneriai: LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, intelektine.lt, žurnalas „Centras“, „Terasima“
Rėmėjai: „Fiskars group“, „Nordcurrent“, „Jung“, „Audimas“
Informacinis rėmėjas LRT
Nepriklausoma tarptautinė komisija – architektė Jolanta Starzak, dizaino tyrimų specialistas Marco Ferrari, industrinio dizaino atstovė Meret Wacker, įvairių mados prekių ženklų kūrybos vadovas Michaelis Kampe bei tvarumo ekspertas Vinay Bhajantri – nominavo 15 perspektyviausių projektų, kurie bus eksponuojami konkurso darbų parodoje.
„Naujos kartos dizaineriai parodoje drąsiai žvelgia į vidinį žmogaus pasaulį ir sudėtingus socialinius reiškinius. Projektuose daug dėmesio skiriama psichologinės gerovės, socialinio teisingumo, bendruomeniškumo, tapatybės ir atminties temoms. Tai dizaineriai, kurie ne bėga nuo problemų, o siekia jas suprasti, įvardyti ir pasiūlyti jautrius, empatija grįstus sprendimo būdus“, – šių metų projektus apibendrina konkurso kuratorė, Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro projektų vadovė Daina Eičaitė.
Muziejus atveria erdvę jauniesiems kūrėjams
Trečius metus iš eilės konkurso apdovanojimų ceremonija ir darbų paroda vyko LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Partnerystė su muziejumi jauniesiems dizaineriams tampa svarbiu jų karjeros žingsniu – suteikia galimybę pristatyti darbus nacionaliniame kontekste ir įgyti vertingos profesinės patirties.
„LNDM su džiaugsmu atveria duris „Jaunojo dizainerio prizo“ kūrėjams, kurių drąsa bei vizionieriškas žvilgsnis peržengia įprastas ribas, ir kviečia mus iš naujo atrasti dizaino galią. Ši paroda – tarsi gyvas kūrybinis pulsas, kuriame susipina jaunosios kartos talentas, empatija ir socialinė atsakomybė. Būdami partneriai, mes ne tik suteikiame erdvę naujoms idėjoms, bet ir švenčiame dizainą kaip tiltą, jungiantį akademinį polėkį su visuomenės ateities vizija“, – sako LNDM generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.
Jaunojo dizainerio prizas 2025, Jorigės Kuzmaitės nuotr.
Parodos architektūra: tarp ribų ir laisvės
Parodos struktūrą ir erdvę suprojektavo dizaineris Vytautas Gečas. Atvira parodos konstrukcija sutelkė dėmesį į „Jaunojo dizainerio prizo“ konkurso eksponatų tipologinę įvairovę ir jų autorių kūrybinio požiūrio savitumą. Atrodytų, neužbaigta, nuolat besikeičianti parodos struktūra, įgavusi tinklelio išraišką, schematiškai nužymi ribas tarp projektų skirtumų, reprezentuodama skirtingus būdus traktuoti ir matyti.
„Tinklelio struktūrą įkvėpė kelios skirtingos situacijos – tai ir filmo „Dogville“ scenografija, kiekvienam kūriniui apibrėžianti jo veikimo erdves, bet naikinanti tarpusavio ribas; tai ir pakylos sau formavimas edukacinių institucijų programų rėmuose; tai ir lysvės, skirtos būsimiesiems talentams bei jų kūrybiškumui auginti ir puoselėti“, – kūrybinę koncepciją pristato architektas.
Konkursas, formuojantis naują dizainerių kartą
Jau daugiau nei dešimtmetį „Jaunojo dizainerio prizas“ yra vienas svarbiausių Lietuvos dizaino ekosistemos įvykių. Konkursas veikia kaip tiltas tarp akademinės bendruomenės ir profesionaliosios rinkos, suteikdamas jauniesiems kūrėjams unikalią galimybę pristatyti savo idėjas verslui, industrijai ir plačiajai visuomenei. Šis matomumas tampa svariu tolesnės profesinės karjeros postūmiu, o pats konkursas skatina sveiką konkurenciją ir prisideda prie bendro Lietuvos dizaino lauko kokybės augimo.
Nugalėtojai:
1. Interjero dizainas
Pagrindinio prizo nugalėtoja
„Sutvirtinti ryšiai“. Maisto gamyba kartu
Gabija Paulauskaitė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė doc. dr. Karolina Jašinskaitė
Šiame darbe nagrinėjama tradicinio lietuviško maisto samprata: ką pripažįstame kaip savo? Maistas ir jo gamyba – universalus, visus mus siejantis procesas, suteikiantis progą socializuotis, skatinantis žmones bendrauti ir padedantis megzti naujus ryšius. Atliekant tyrimą ieškoma būdų, kaip padėti vartotojui iš naujo pamėgti ar prisiminti tradicinę lietuvišką virtuvę ir įtraukti ją į savo kasdienybę. Kaip burti bendruomenę, pasitelkiant maistą kaip ryšių stiprinimo priemonę? Kaip maisto ruošimą paversti prasmingu socialiniu veiksmu? Šiuo tikslu kuriama lauko virtuvės erdvė, skirta maistui ruošti ant laužo. Projektas remiasi perdirbimo principu: naudojami nurašyti maisto padėklų vežimėliai įgauna naują formą ir funkciją – tampa senųjų tradicijų ir šiuolaikinio bendrystės poreikio jungtimi.
2. Interjero dizainas
„Dizainas, kuris gyvena ant stogo“
Paulina Kiliūtė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas lekt. Vytautas Gečas
Projekte nagrinėjama architektūra ant šlaitinių stogų ir kūryba iš atliekų: kuriamos rankų darbo „antstoginės“ konstrukcijos, tvirtinamos nesudėtingu bei visiems prieinamu būdu. Stogas – nepasiekiamas, užslėptas ir užmirštas paviršius; vienintelė jo paskirtis – apsaugoti nuo kritulių. Šiame projekte keliamas klausimas: kaip padaryti jį pasiekiamą, įprasminti jo būtį, kad jis taptų ne tik priemone uždengti, paslėpti, bet ir įrankiu atverti, apžvelgti viską iš aukščiau? Su asmenine gyvenimo filosofija sutapusi studentiška finansinė padėtis lėmė projektavimo metodą: statymą iš atliekų. Medžiagoms sujungti pasirinktas senasis tvirtinimo būdas – rišimas. Projekto rezultatas – vadovėlis su instrukcijomis, pavyzdžiais ir įkvėpimu, kviečiantis kiekvieną savarankiškai pasistatyti platformą ant šlaitinio stogo.
3. Interjero dizainas
B-LONG. Įrankiai bendruomeninei vietos kūrybai
Krystyna Kruhova
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė doc. Laura Malcaitė-Survilė
Šis projektas – tai praktinis įrankių rinkinys erdvėms, skatinančioms megzti ryšį ir patirti priklausymo jausmą, kurti. Jis kviečia bendruomenes bendradarbiauti žaismingu, bet prasmingu būdu – analizuoti, įsivaizduoti galimybes ir drauge rengti erdves, atspindinčias jų bendrus poreikius ir viziją. Dalyviai ne tik užmezga gilesnį ryšį vieni su kitais, bet ir su pačia erdve ir rezultatais, prie kurių prisideda. Įrankis skirtas bendruomenėms: fasilitatorius padeda permąstyti erdvinius sprendimus, ugdyti atsakomybę, rūpestį ir buvimo pojūtį. Taip atsiranda naujos vietos ir suteikiama galimybė pagaliau pajausti, kad kam nors priklausai.
4. Komunikacijos dizainas
Renginio vizualinis identitetas tarptautiniam kino festivalių tinklui „Films for Change“
Roberta Einorytė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Andrejus Repovas
Tinklo, vienijančio dokumentinio kino festivalius iš Šiaurės ir Baltijos šalių, sukurtas vizualinis identitetas. Festivalio „Nepatogus kinas“ inicijuotas tinklas siekia sustiprinti kino poveikį, suburdamas kino profesionalus kūrybinėms dirbtuvėms, skirtoms ilgalaikėms pokyčių strategijoms rengti. Identiteto simbolis – kėdė, būdinga tiek kino salėms, tiek konferencijoms. Ji perteikia bendrystę, iniciatyvą ir kolektyvinę patirtį. Tuščia kėdė tampa atvirumo ir kvietimo metafora – vieta, kuri kviečia prisijungti prie pokalbio. Skambūs, tvirti šūkiai ir nuosekli, lanksti grafinė kalba perteikia tinklo vertybes, kviečia prisijungti, įsitraukti ir būti pokyčio dalimi.
5. Komunikacijos dizainas
Pagrindinio prizo nugalėtoja
Vizualinis identitetas, svetainė ir komunikacijos strategija
„Fondas teisinei pagalbai nukentėjusioms nuo seksualinio smurto“
Ieva Sutkutė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė doc. dr. Kristė Kibildytė-Klimienė
Tai – socialinis grafinio dizaino projektas: hipotetinis fondo prototipas, jo vizualinis identitetas, interneto svetainė ir komunikacijos strategija. Fondo veikla apima teisinę pagalbą – jo lėšomis aukos atstovaujamos teisme kompetentingų advokatų. Kita svarbi kryptis – visuomenės švietimas apie aukos kaltinimą ir prievartos kultūrą. Vizualinė sistema paremta lietuvių folkloru: posakiai „tyla – gera byla“ ir „išlindo yla iš maišo“ transformuoti į skyrybos ženklus – tyla (.), byla (:), yla (!) – simbolizuojančius progresą nuo tylos iki teisingumo.
6. Komunikacijos dizainas
„Padaras“: audiovizualinis projektas apie tarmės ir tapatybės santykį
Ugnė Bungaitė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Marius Žalneravičius
„Padaras“ – audiovizualinis projektas, nagrinėjantis vidinį konfliktą, kylantį kalbant tarme. Pasitelkiant tipografinius iškraipymus ir minimalistinę animaciją, perteikiama įtampa tarp socialinės gėdos ir asmeninės tapatybės. Balsas, ritmas ir judesys čia tampa priemonėmis atskleisti, kaip tarmė gali būti jaučiama, – nuvertinta ir nepageidaujama, bet kartu autentiška ir neatsiejama nuo žmogaus savasties.
7. Produkto dizainas
Baldų kolekcija „Board Again“
Anna Abdrashitova
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė doc. Gintarė Černiauskaitė
„Pasidaryk pats“ baldų kolekcija, pagaminta kūrybinėse dirbtuvėse iš baldinių plokščių atliekų. Medžiagai suteikiamas antras gyvenimas. Geros kokybės plokščių atraižos dažnai deginamos biokurui, nes galimybės jas panaudoti dar kartą yra ribotos. Šiam projektui iš gamyklų ir perdirbimo centrų gautos atliekos naudotos baldų gamybos dirbtuvėse, laikantis tam tikrų instrukcijų. Dalyviai gamina baldus, atitinkančius jų įgūdžių lygį, mokosi taisymo ir gamybos technikų. Skatindamas emocinį prisirišimą ir praktinį mokymąsi, „Board Again“ ilgina baldų gyvavimo laiką ir remia restauravimo, o ne utilizavimo kultūrą.
8. Produkto dizainas
Pagrindinio prizo nugalėtoja
„Pamažu“. Pagalbiniai dizaino objektai valgymo sutrikimų gydymui
Morta Vileikytė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Deividas Juozulynas
Valgymo sutrikimai – tai tylus, vos pastebimas kūno ir sielos konfliktas, kuriame maistas ir valgymo procesas tampa emocijų, kontrolės ir vidinio skausmo kalbos forma. Siekiant palengvinti gijimo procesą, siūlomas subtilus, išgrynintas dizaino sprendimas – moduliniu principu sukonstruotų indų rinkinys, skirtas iš naujo susipažinti su maistu, taip priešinantis valgymo sutrikimų balsui. Pritaikius 3D maisto technologiją, kuriama vizuali iliuzija, leidžianti pradiniame gijimo etape mažame kąsnelyje sutalpinti visas būtinas maistines medžiagas. Šie dizaino objektai tampa nebyliu pagalbininku – tiltu tarp žmogaus ir jo kūno, kviečiančiu pamažu pradėti švelnų gydantį dialogą su maistu.
9. Produkto dizainas
Publikos prizo nugalėtoja
Šviestuvas sensoriniam kambariui: šviesos ir emocinio poveikio sąveika
Justina Trepuilaitė
Vilnius TECH
Darbo vadovas doc. Donaldas Andziulis
Šviestuvas sukurtas kaip interaktyvus, vizualiai aiškus ir emociškai saugus objektas, aktyviai dalyvaujantis formuojant sensorinę aplinką. Šviestuve yra trys režimai: šiltos baltos šviesos, kvėpavimo vedlio ir spalvų kaitos, leidžiančios pasirinkti nuotaiką atitinkančią spalvą. Šviestuve integruotas kvėpavimo metodas „4–7–8“, plačiai taikomas stresui mažinti ir dėmesingumui lavinti. Šviesos animacija vizualiai seka kvėpavimo ritmą: šviesa ritmiškai kyla (įkvėpimas), pulsuoja (sulaikymas) ir leidžiasi (iškvėpimas). Tai – aiškus, bet neapkrautas vizualinis vedlys, kuris padeda vartotojui natūraliai sekti ritmą, raminti nervų sistemą ir malšinti nerimą. Konstrukcija paremta moduliškumo principu: šviestuvą galima lengvai išardyti ir perkonstruoti.
10. Mados dizainas
Mados kolekcija „Netobula kasdienybė“
Ermina Toločkaitė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė prof. Jolanta Talaikytė
Ši kolekcija tyrinėja netobulumo estetiką ir kasdienybės grožį, perteikdama juos per drabužių formas, tekstūras ir spalvas. Romualdo Požerskio, Antano Sutkaus ir Vito Luckaus fotografijų įkvėpta kolekcija kviečia priimti paprastumą, atsitiktinumą ir tikrumą. Languoti raštai, permatomi audiniai ir dėvėjimo žymės tampa vizualiniu pasakojimu apie autentišką gyvenimą – neidealų, bet gyvą ir jausmingą. Tai – mados ir dokumentinės fotografijos, praeities prisiminimų ir šiuolaikinio jautrumo dialogas, leidžiantis grožiui atsiskleisti kiekviename netobulume.
11. Mados dizainas
Mados kolekcija „Home Sweet Home“
Greta Žukauskaitė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Dainius Bendikas
„Home Sweet Home“ – tai eksperimentinė mados kolekcija, dekonstruojanti daugiasluoksnę namų sąvoką masinės migracijos, geopolitinių ir ekologinių pokyčių kontekste. Kolekcijos emocija tarsi švytuoklė siūbuoja tarp harmoningo jaukumo ir agresyvaus sunkumo: namai čia suvokiami ne kaip statiška fizinė erdvė, o kaip nuolat kintantis emocinis kraštovaizdis, formuojamas asmeninių ir kolektyvinių sentimentų bei patirčių. Per spalvą, medžiagiškumą ir konstrukciją kiekvienas modelis tampa platesnio vizualinio apmąstymo apie daugiasluoksnę šiuolaikinio žmogaus tapatybę fragmentu. Ir kaip asmeninių namų bei savosios vietos paieškų alegorija veikianti kolekcija kelia klausimą: ką reiškia priklausyti vietai pasaulyje, kuris nuolat juda ir keičiasi?
12. Mados dizainas
Pagrindinio prizo nugalėtoja
Mados kolekcija „Ežero istorijos“
Austėja Martišiūtė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė lekt. Rūta Kvaščevičiūtė-Mikalauskė
Mados dizaino kolekciją „Ežero istorijos“ įkvėpė Nepirių ežero ir jo pakrantėse gyvenančių žmonių istorijos. Mano šeimos archyvinės nuotraukos nuo 1920 iki 1970-ųjų atskleidžia kasdienio gyvenimo ir aprangos prie ežero ypatumus. Fotografijos parodo gyvenimą šalia ežero – sielių plukdytojų darbą, žmonių kasdienybę ir svarbiausias gyvenimo šventes. Kolekcija jungia du pagrindinius įkvėpimo šaltinius – nostalgiją ir cottagecore estetiką. Gyvenimo prie ežero nostalgija – tai kūrybinio įkvėpimo ieškojimas, o cottagecore, romantizuojantis gyvenimą kaime, kviečia iš naujo atrasti artumą su gamta ir sulėtinti gyvenimo tempą. Šie du įkvėpimo šaltiniai susilieja jausminiame lauke, kuriame siekiu iš naujo – šiuolaikiniu žvilgsniu – interpretuoti nostalgiškas istorijas apie gyvenimą paežerėje.
13. Dizaino tyrimai
„Vilniaus psichogeografinė sintezė“
Rokas Vainiūnas
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas prof. Robertas Jucaitis
Tai dizaino tyrimas, analizuojantis miesto tapatybę ne per prekių ženklo sklaidą, bet per emocinį santykį su aplinka. Dvi savaites parodos lankytojai galėjo rašyti, kaip jaučiasi konkrečiose Vilniaus vietose, – šie tekstai buvo projektuojami ant nufilmuotų miesto fragmentų. Fasadai čia veikia kaip tušti lapai, ant kurių rašomos kolektyvinės patirtys. Visi įrašai dokumentuoti ir sudaro gyvą miesto jausmų archyvą. Projektas jungia teorinį tyrimą, vizualinę instaliaciją ir aktyvų žiūrovo dalyvavimą, siekdamas atskleisti, kaip miestas gali būti kuriamas ne per formą, o per išgyvenimą. Instaliacija tampa tyrimo tąsa – gyva struktūra, tikrinančia teorines įžvalgas per realias reakcijas.
14. Dizaino tyrimai
„Neveiklumo laboratorija“
Živilė Aleknavičiūtė
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Marius Žalneravičius
„Neveiklumo laboratorija“ – tai kritinio dizaino instaliacija, nagrinėjanti senatvės stigmatizavimą našumo kulto kontekste. Pasitelkdama rastus objektus, erdvinį dizainą ir spekuliatyvius pasakojimus, ji kelia klausimus apie spaudimą nuolat išlikti „naudingam“. Senos vaikštynės ir biuro kėdės hibridas, močiutės balsu įgarsintas vaizdo įrašas bei mito įkvėpta „jaunystės fontano“ infuzijos sistema atskleidžia įtampą tarp senėjimo, produktyvumo ir biohakingo kultūros. Instaliacijoje integruotas QR kodas nukreipia į fiktyvų puslapį, siūlantį įsigyti „jaunystės vandens“ – ironizuojamą sveikatingumo rinkodaros produktą. „Neveiklumo laboratorija“ kuria daugiasluoksnį reikšmių lauką ir kviečia kritiškai permąstyti senėjimo sampratą kapitalistinėje Vakarų visuomenėje.
Projekto partneris „EMP Recycling“.
15. Dizaino tyrimai
Pagrindinio prizo nugalėtoja
Animacinis filmas „Laikai“
Patricija Kell
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė doc. dr. Rūta Mickienė
Šiame darbe nagrinėjamas senovės baltų laiko suvokimas – cikliškas, tekantis kartu su gamta, formuojamas ritualų ir papročių, valdomas Saulės ir Mėnulio. Mitologinis laikas egzistuoja greta šiuolaikinio, linijinio. Kaip yra sakęs mitologas Libertas Klimka, „gyvename dviejuose laikuose – istoriniame ir archajiniame“. Animacinis filmas „Laikai“ paremtas senoviniu tikėjimu: kai piktosios žiemos jėgos užtemdo Saulę ir užgniaužia gyvybę, mitologinis laikas sustoja. Tik gilus žmogaus ryšys su mitiniu pasauliu gali atkurti metų ciklą. Šis darbas atspindi baltų paveldą ir tikėjimus, įsišaknijusius mitologiniame laike, kuris leidžia ne tik pažinti tradicijas, bet ir jas patirti.
Daugiau informacijos apie konkursą: jdp.lt