Ką reikia žinoti apie dušo zoną vonios kambaryje

 

 

Vonios kambaryje žmogus per dieną vidutiniškai praleidžia pusvalandį. Per metus susidaro net 182 val. Interjero dizaineriai ir vandens inžinerinių sistemų kūrėjai, gamintojai deda daug pastangų, kad šis kambarys iš tiesų taptų dar vienu kambariu namuose, o ne tik vieta, kur žmonės prausiasi, rūpinasi savo higiena.

 

Be to, jį siekiama sukurti itin jaukų ir intymų, nes daugeliui tai yra ta vienintelė vieta, kur gali pabūti visiškai vieni, patys su savimi, nurimti ir pailsėti.

Žiūrint iš techninės pusės, kurdami interjerą šiai namų erdvei, kurioje tiek daug vandens inžinerinių sistemų, dizaineriai ir architektai susiduria su daugiau kliūčių bei apribojimų. Inžinieriai teigia, kad bemaž kiekvieną kliūtį galima apeiti, jei turi pakankamai žinių apie šiuolaikines santechninės įrangos galimybes. Tos žinios lygiai taip pat padeda nesukurti naujų kliūčių ir išvengti klaidų.

 

Ką interjero dizaineris, architektas ir kiekvienas, pats nusprendęs įsirengti vonios kambarį, turėtų žinoti apie dušo zonos įrengimą?

Ar gali dušo zona nekristi į akis?

Interjero dizainerė Daiva Blaževičienė pastebi, jog tais atvejais, kai erdvės vonios kambaryje yra pakankamai daug, žmonės šiuo metu mėgsta įsirengti ir atskirą dušą, ir laisvai pastatomą vonią. Tam, kad erdvė kambaryje, kuriame yra dušo zona, liktų kuo mažiau suskaidyta, dušo atskyrimui dizainerė rekomenduoja naudoti berėmio stiklo konstrukcijas, naudoti tik dvi šonines stiklo sienas, jas tiesiog tvirtinant prie sienos ir grindų plytelių.

Vokiečių vandens inžinerinės įrangos gamintojos, kampanijos TECE prekybos padalinio Lietuvoje Komercijos direktorius Regimantas Mikučionis atkreipia dėmesį, kad vanduo duše tykšta 1,20-1,50 m. Taigi jei kambaryje gali būti tokio dydžio šlapia zona, kuri niekam netrukdys, pertvaros nereikalingos. Galima apsieiti ir tik su viena arba dviem skaidriomis stiklo sienelėmis, jei dušas montuojamas prie sienos.

Šildomos vienodo lygio grindys ir duše – misija įmanoma

Estetiškam kambario vaizdui svarbu visose zonose vienoda grindų danga, spalva, medžiagiškumas, raštas ir aukščio lygis. Tuomet jis suvokiamas kaip vientisa, vizualiai didesnė erdvė.

Kartais dušo zonoje, net ir naudojant dušo latakus, grindys yra pakeliamos, nors latakai buvo sukurti kaip tik tam, kad būtų galima išlaikyti vienodą grindų lygį, išsaugoti erdvės vientisumą. Taip yra daroma baiminantis, kad ten, kur dušo zonoje įrengiamos šildomos grindys, nuo šilumos „nušokinės“ plytelės.

Pasak R. Mikučionio, kad taip nenutiktų, reikėtų laikytis technologinių reikalavimų. Kad grindys būtų viename lygyje, dušo zonoje šildymo įrangai reikalingi 7-9 cm. 1 arba 3 cm storio apatinis šilumą izoliuojantis putų polistirolo sluoksnis, 12-20 mm vamzdeliai  ir apie 4,5 cm betono sluoksnis virš vamzdelių. Ant jo klijuojamos plytelės. Nuo šilumos, kai betono sluoksnis per plonas, skilinėja ne plytelės, bet per plonas betono sluoksnis.

Įrengiant vonios kambarį, pakankamai ankstyvoje statybos stadijoje turi būti pasirūpinta pakankama vertikalia erdve dušo zonoje. Be to, maždaug tiek pat vietos, arba gylio po grindimis, reikia dušo latako sifonui. TECEdrainline dušo latakai turi 4 skirtingos talpos horizontalius ir vieną vertikalų dušo sifoną.  

 

 

Koks ryšys tarp sifono ir dušo galvos?

Nuspręsti, koks yra reikalingas dušo sifonas, irgi reikia pakankamai anksti. Ir derinti jį reikėtų ne tik prie turimos erdvės gylio iki bendro grindų lygio, bet labiausiai prie būsimos dušo galvos galingumo, kad į jį spėtų subėgti vanduo.

„Kartais žmonės nusprendžia įsirengti krioklio galingumo dušo galvą, bet nepagalvoja, apie sifono pralaidumą. Arba jiems niekas nepatarė. Laiku nesuderinus šių prietaisų, vieną tenka keisti. Dažniausiai aukojama dušo galva, nes sifoną pakeisti gali būti sunku arba išvis neįmanoma. Gerai, jei toks dušas nebuvo žmogaus gyvenimo svajonė, dėl kurios jis statėsi namą“, – ironiškai pastebėjo R. Mikučionis.

Norint užsitikrinti, kad vanduo iš dušo tikrai nepasklis po visą vonios kambarį, dušo lataką galima dėti ne prie sienos, bet priešingoje pusėje. Svarbu išlaikyti tinkamą nuolydį – 1 cm/ 1m. Didesnio nereikia, nes stovėti kaip ant šlaito nebus malonu, patekus muilui – slidu.

Pasak vandens inžinerinių sistemų specialisto, dušo zonoje galima įrengti ir du latakus.

„Sprendimų yra daug. Visi jie sukurti siekiant didesnio estetinio ir funkcinio komforto. Svarbu, kad žmonės, kurie projektuoja ir įrenginėja vonios kambarius, apie juos žinotų. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje turime informacinius biurus, mielai konsultuojame kiekvieną, kuris kreipiasi. Bendradarbiaudami su inžinieriais architektai ir interjero dizaineriai gali ne tik išvengti klaidų. Jie gali  nustebinti savo klientus, pasiūlyti tai, apie ką jie nė nedrįso svajoti“, – sakė R. Mikučionis.

Daugiau informacijos: tece.com/lt