Kauno NT perspektyvos
Tekstas: Vytauto Gurevičiaus
Nuotraukos: Kauno m. savivaldybės
Vileišio tiltas
Per pastaruosius kelerius metus Kaunas kryptingai kuria į vandenį atsukto miesto tapatybę. Investuojama ne tik į atskirus objektus, bet į visą infrastruktūrą: jungtis per upes, sporto ir mokslo centrus, viešąsias erdves prie Nemuno, Neries ir Kauno marių. Šiandien jau galima kalbėti apie aiškų Kauno infrastruktūros ir NT plėtros stuburą, formuojamą aplink vandenį.
Miestas jungiasi per upes
Vieni ryškiausių Kauno infrastruktūros pokyčių vyksta Neries pakrantėje – ties P. Vileišio tiltu formuojamas naujas susisiekimo mazgas bei pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas. Po šiuo tiltu jau montuojamos spraustasienės, kurios laikys būsimą gatvę, o visai šalia pradėti pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, sujungsiančio Brastos gatvę su Senamiesčiu, paruošiamieji darbai. Neries pakrantė iš „tranzitinės zonos“ taps vis labiau urbanistiniu koridoriumi, kuriame bus galima planuoti viešąsias erdves, rekreacijos zonas ir gyvenamuosius kvartalus.
Bendras požiūris į transporto srautus į vieną grandinę susieja keletą investicinių projektų. Vilijampolės transporto mazgas – tai dar vienas žingsnis į kompleksiškesnį miesto planavimą. Numatyta, kad baigus sankryžų ir naujos gatvės įrengimą, susisiekimas su miesto centru taps sklandesnis, o tranzitinis eismas bus išskirstytas racionaliau. Šios investicijos neišvengiamai pakeis miesto judumo dinamiką, atvers galimybes aplinkinėms teritorijoms – tiek būsto, tiek komercinių projektų plėtrai. Tai rimta tolimesnio dešiniojo Neries kranto konversijos proceso prielaida.
Vileišio tiltas
Veiksmas Nemuno saloje
Pirmoji kregždė – „Žalgirio arena“. Apie ją savo žurnale rašėme dar 2007 m. Kauno tuometinei valdžiai besiginčijant dėl būsimos jos vietos. O vėliau, architektus iš Prancūzijos nugalėjus arch. Eugenijaus Miliūno biuro projektui ir buvusio „Kauno sąvartyno“ salą nusprendus vystyti kaip centrinį traukos magnetą, ledai pajudėjo.
Greta arenos 2022 m. rugsėjo 7 d. Nemuno saloje oficialiai atidarytas, to paties biuro suprojektuotas, vandens sporto centras su olimpiniu baseinu – vienas moderniausių vandens sporto objektų Lietuvoje. Naujoje erdvėje įrengtas Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis 50 metrų olimpinis baseinas su dešimčia takelių, taip pat papildomas 25 metrų baseinas su dviem sekliais takeliais, skirtais vaikams mokytis plaukti. Baseinas pritaikytas tarptautinėms varžyboms, o jo tribūnose varžybas gali stebėti per 500 žiūrovų. Be sporto infrastruktūros čia įrengta SPA zona: 11 pirčių, sūkurinės, masažinės vonios, muzikinis baseinas, restoranai ir kavinės.
2024 m. gruodžio 13 d. atidaryta unikalios, bendros SMAR Architecture Studio ir „G.Natkevičius ir partneriai“ architektūros, šiuolaikinės muziejinės koncepcijos Mokslo sala – interaktyvi erdvė, kurioje lankytojai gali patys išbandyti eksponatus, susipažinti su technologijomis, tvarumo ir ateities miestų temomis. Šeimoms ir moksleiviams tai tampa regiono traukos objektu, o miestui – aiškus signalas, kad Kaunas save pozicionuoja ne tik kaip sporto, bet ir kaip mokslo bei inovacijų centrą.
NT rinkos požiūriu, toks objektas stipriai didina aplinkinių teritorijų patrauklumą. Gyventi ar vystyti projektą šalia salos, kur vienoje vietoje susitelkę
Mokslo sala
Žalia šviesa M. K. Čiurlionio koncertų centrui ant Nemuno kranto
Vienas naujausių ir ambicingiausių projektų – M. K. Čiurlionio koncertų centras. Architektūrinį konkursą laimėjo „Paleko archstudijos“ projektas. Čia suprojektuotos: didžioji koncertų salė, kamerinė salė, repeticijų ir edukacinės zonos bei viešosios erdvės miestiečiams. Pastatas turėtų tapti nauju Kauno kultūros simboliu ir dar vienu nacionalinės reikšmės objektu Kaune. 2025 m. lapkričio 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė skundą ir patvirtino, kad Kauno savivaldybė rangovą – bendrovę „Autokausta“ – parinko teisėtai. Tikėtina, kad netrukus sulauksime statybų pradžios.
NT požiūriu, M. K. Čiurlionio koncertų centras gali tapti katalizatoriumi platesnei Nemuno pakrantės konversijai – nuo Aleksoto šlaitų iki Senamiesčio prieigų. Tai reiškia ateities investicijas į viešbučius, kultūros ir konferencijų infrastruktūrą, gyvenamuosius loftus ir mišrios paskirties kvartalus.
M. K. Čiurlionio koncertų centras
Virsmas iš uždaros teritorijos į atvirą erdvę
Kauno marių Neptūno įlankoje rugsėjo 6 d. buvo oficialiai atidaryta moderni „Bangpūčio“ buriavimo bazė, kurią suprojektavo „Šarūno Kiaunės projektavimo studija“. Šis projektas svarbus, nes paverčia ilgus metus buvusią uždarą („už tvoros“) teritoriją į atvirą, visiems prieinamą viešąją erdvę. Tai iškart kilsteli ir gretimų terasinių, individualių bei rekreacinių NT projektų potencialą – tiek Kauno marių pakrantėje, tiek Aukštųjų Šančių ir Rokų kryptimis. Sporto mokyklos „Bangpūtys“ kompleksas skirtas profesionaliems buriuotojams ir jauniesiems sportininkams ugdyti. Čia įrengta sporto salė, mokomoji klasė, rūbinės, specialios buriavimo aprangos džiovyklos, elingai laivams bei inventoriui, kapitonatas, dirbtuvės. Greta pastato – terasa vasaros renginiams, kavinei ir inventoriaus parduotuvei skirtos zonos. Tai ir kol kas didžiausias vidaus vandenų uostas Lietuvoje, kuris talpina net 420 laivų. Čia pat įrengta degalinė ant vandens, stacionarus kranas burinėms ir motorinėms jachtoms, sutvarkytos krantinės. Rytinėje ir vakarinėje prieplaukose įrengtos pontoninės prieplaukos su serviso kolonėlėmis, nuo kurių į prisišvartavusius laivus tiekiama elektra ir vanduo.
Sporto mokyklos „Bangpūtys“ kompleksas
Įžvalgos ir scenarijai Kauno NT ir miesto plėtrai 2026–2030 m.
Upių ir marių pakrančių urbanistinis intensyvinimas
Neries, Nemuno ir Kauno marių pakrantėse laipsniškai daugės mišrios paskirties projektų: gyvenamoji statyba derės su viešosiomis erdvėmis, sportu, kultūra ir edukacija.
Infrastruktūros ir NT sinergija
Nauji tiltai, sporto bazės ir koncertų centras sukurs taškus, aplink kuriuos natūraliai kompaktiškės plėtra, – ji nevyks chaotiškai.
Specializuotų kvartalų formavimasis
Žaliakalnyje – sporto ir sveikatingumo, Nemuno saloje – mokslo, kultūros ir laisvalaikio, Kauno marių pakrantėje – rekreacijos ir vandens sporto kryptys.
Stiprėjantis Kauno konkurencingumas
Turėdamas tokį infrastruktūros „branduolį“, Kaunas gali sėkmingiau konkuruoti su artimiausiomis sostinėmis Vilniumi ir Ryga dėl tarptautinių renginių, konferencijų, sporto čempionatų, o tai tiesiogiai veikia investicijų pritraukimą.
Linkime sėkmės Kaunui.
Baseinas
Žalgirio arena