Projekto autorius: Office Mass
Klientas: privatus
Vieta: Dzingdedženas (Jingdezhen), Kinija
Įgyvendinta: 2018 m.
Nuotraukos:
Chen Hao
Tekstas: architekto Tomo
Milkamanavičiaus
Keramikos ir dizaino centras Dzingdedženo mieste, Kinijoje, yra kokybiškos architektūros gamtoje pavyzdys. Statinys yra lengvas ir ažūriškas tūris, sklendžiantis virš upės vingio. Jo forma įkvėpta tradicinio kinų indo, naudoto nuo Songų dinastijos laikų, kuriame būdavo formuojami keramikos dirbiniai. Pakilusi virš upės ji organiškai išsilenkia pagal natūralų reljefą, formuodama du skirtingus ir aiškiai išreikštus grindų lygius pastato viduje. Architektai siekė panaudoti esamas gamtines sąlygas statinio koncepcijai sustiprinti. Kartu buvo siekiama sukurti stiprų ryšį su keramika kaip meno rūšimi. Atsakymas – abstrahuota archetipinė forma, kuriai suteiktos architektūrinės savybės.
Pastato fasadas lengvas ir skaidrus, praleidžiantis šviesą ir kuriantis charakteringus atsivėrimus, kviečiančius užeiti vidun. Ažūras susideda iš kabamosios vario plytelių sistemos. Puslankiu išlenktos plokštelės pervertos per plieninį trosą. Ekrano pavidalo fasadinė struktūra kontroliuoja patenkančios dienos šviesos kiekį, o nuolat rūdijantis varis vis labiau primena tradicinio indo spalvą ir tekstūrą.
Radialinės struktūros suplanavimas padiktuotas gamtinės aplinkos veiksnių, tokių kaip reljefas ir upė, bei ritininio indo užduodamų žaidimo taisyklių. Pagrindinės lygiais išskirtos erdvės suformuotos dviejuose pusapskritimiuose. Reljefo kilimo kryptimi atsiranda laiptai, jungiantys šias platformas. Viduryje pastato atsiveria tekančios upės vingis. Šis momentas primena legendinį amerikiečių architekto Franko Loydo Wrigto namą virš krioklio, kuriame vanduo, o konkrečiau – krioklys, integruojamas į gyventojų kasdienybę.
Visa vidinė erdvė traktuojama kaip vientisa, ji nedalijama ir neskirstoma pertvaromis. Taip išsaugomas formos švarumas ir vientisumas. Bendroje erdvėje įkurdinta keramikos ekspozicija. Tačiau funkcinis poreikis atskirti esmines zonas, kaip antai tualetus, susitikimų kambarius ir sandėliavimo patalpas, visgi yra. Šiuo atveju architektai šį uždavinį išsprendė daugumą techninių patalpų dislokuodami po žeme. Skaidraus stiklo susitikimų kambariai suprojektuoti kaip atskiri mažesni tūriai ir išdėstyti bendroje ekspozicinėje erdvėje.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik suplanavimas, bet ir konstrukcinė schema seka ritinio formos užduotą radialinę struktūrą. Iš centro į šonus išeinančios sijos pereina į fasadą lygiomis dalimis sudalijančias kolonas. Toks integralus visų dalių pateikimas suteikia statiniui vientisumo ir aiškią koncepciją.
Keramikos ir dizaino centro objektas yra itin aukšto lygio architektūros pavyzdys. Pastatas išsiskiria ne tik aiškia ir istoriškai bei urbanistiškai kontekstualia forma, bet ir tuo pačiu principu paremtu erdviniu, planiniu ir konstrukciniu sprendimais. Racionaliai logiškai sutverta struktūra pasižymi labai jautria bei organiška kompozicija ir turi itin paveikią poetinę dimensiją. Tokie objektai iš pažiūros atrodo labai paprasti, tačiau slepia ilgą ir kantrų projektavimo procesą, kuris šiuo atveju išsaugojo pirminį idėjinį lengvumą.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas „Centras“