LOJOTEKA. EDUKACINIS MEDIJŲ CENTRAS

 

Tekstas: Dovilės Patackienės
Interjero architektai: „Inblum“ architektų komanda
Vieta: Vilnius, Lietuva
Įgyvendinta: 2020 m.
Plotas: 900 m²
Fotografas: Norbert Tukaj


VIETA. Vilniaus senamiestyje, tarp Šv. Kazimiero bažnyčios ir gimnazijos, kuri yra Vilniaus jėzuitų vienuolyno pastatų ansamblio dalis, pernai buvo baigtas statyti ir lankytojams duris atvėrė naujas Medijų centro pastatas. Jį projektavo UAB „Senamiesčio projektai“ komanda. Pastato išorinė senamiesčio siena yra senoji pastatų komplekso dalis. Buvusi tvora suremontuota ir prie jos pastatytas naujasis priestatas. Žvelgiant į statinį iš vidinio kiemelio pusės, jo konstrukcija primena knygomis užpildytas lentynas.

 

architektai Laura Malcaitė ir Dmitrijus Kudinas


OBJEKTAS. Tai šiuolaikiška edukacinė pažinimo erdvė, skirta gimnazijos bendruomenei, jėzuitų vienuoliams ir visuomenei, pavadinta Lojoteka. Įprastoje mokykloje ši erdvė vadintųsi biblioteka. Jėzuitų gimnazijos komplekse įsikūrusi Lojoteka išplėtė tipinės mokyklos bibliotekos ribas – tai moderni, kūrybiškumą skatinanti pažinimo ir edukacinė  vieta. Išskirtinio dizaino biblioteką-medijų centro interjerą projektavo „Inblum“ architektai: Laura Malcaitė, Dmitrijus Kudinas ir Marija Stonytė. 

Medijų centrą sudaro knygų saugykla, skaitykla, konferencijų, susitikimų, laisvalaikio zonos, garso ir vaizdo įrašų bei fotografijos studijos, jaukios individualių ir grupinių darbų patalpos, Jėzuitų bibliotekos fondų katalogo saugykla, lauko terasa. Erdvė moderni, atvira ir lengvai pritaikoma individualiam ar grupiniam ugdymosi procesui, edukaciniams eksperimentams, jaukiems susibūrimams, saviugdai, bendravimui ir turiningam laisvalaikiui.

 

 


PAVADINIMAS. Atskiro dėmesio vertas bibliotekos pavadinimas – Lojoteka – tai Romos Katalikų Bažnyčios Jėzuitų ordino įkūrėjo Ignaco Lojolos pavardės ir žodžio graikiško „theke“ (liet. rinkinys, saugykla) junginys. Šį naujadarą mokyklos bendruomenė planuoja užregistruoti „Lietuvių kalbos žodyne“ kaip naują terminą.  

PRIEŠISTORĖ. Jėzuitų gimnazija ilgus metus turėjo problemą – mokyklai trūko bibliotekos erdvės. Po keleto nesėkmingų bandymų gimnazijos patalpose įkurti biblioteką jie ryžosi kreiptis į architektų biurą ir įgyvendinti ilgalaikę viziją – sukurti patogią, modernią ir daugiafunkcę erdvę visai jėzuitų bendruomenei.

ATMOSFERA. Naujojoje bibliotekoje įrengtos patalpos unikalios ne tik architektūriniais sprendimais, bet ir funkciniu modernumu. „Inblum“ architektai istorinių bibliotekų erdvinę tapatybę papildė šių laikų edukacijai aktualiomis funkcijomis. Knygų lentynas iš faneros architektai išdėstė pagal visą pastato perimetrą.  Erdvinei struktūrai formuoti naudojamos ne tik horizontalios plokštumos, bet ir vertikalūs erdviniai ryšiai – knygų šuliniai, apglėbiantys visas sienas. Taip sukuriamas savitas erdvės charakteris. 

FUNKCIJA. Tik įėję į pastatą, patenkame į pirmąjį bibliotekos aukštą. Tai yra bendruomeninė erdvė, skirta ir mokiniams, ir jėzuitams, ir visuomenei. „Patalpa daugiafunkcė, lengvai pritaikoma įvairiai veiklai: susitikimams, pristatymams, konferencijoms, knygų skaitymui. Erdvėje įrengtos skirtingų tipų stacionarios darbo vietos – vienos jų iš dalies uždaros, todėl gali funkcionuoti nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi veiklos centrinėje zonoje. Visoje patalpoje išdėstyti mobilūs, lengvai transportuojami, trinčiai atsparūs minkštieji baldai. Pro sieninius vitrininius langus matome vidinį Jėzuitų vienuolyno komplekto kiemelį, kurio aplinka ir augalija reguliariai rūpinasi vienuoliai. Šiltuoju metu bibliotekos lankytojai galės naudotis ir erdvia kiemelio terasa, į kurią patenkame tiesiai nuo medinės bibliotekos pakylos pro stiklines duris“, – pasakoja interjero autorė Laura Malcaitė.

Antrajame pastato aukšte sukurta darbo-skaityklos erdvė. Skirtingai nei pirmame aukšte, ji stacionari, pritaikyta pagrindinei funkcijai – ramiam  darbui. Prie įėjimo suformuota laisvo skaitymo zona, o patalpos gilumoje – didelis grupinio darbo stalas ir akustinėmis sienelėmis atskirtos skaitymo vietos. Tarp pirmo ir antro aukšto perdangų ertmės užpildytos įtemptu tinklu. Tai kitokia skaitymo ir poilsio vieta, verta mokinių konkurencijos. Perdangų ertmės leido išsaugoti vizualinį ryšį tarp aukštų ir pro stoglangius regėti išskirtinio grožio Šv. Kazimiero bažnyčios fasadą. Taip unikaliu būdu buvo sukurtas šiuolaikinės aplinkos ryšys su istorija ir pastato kontekstu. 

Trečioji pastato erdvė – rūsys – yra architektūrinė jungtis su kitais ansamblio pastatais: bažnyčia ir gimnazija.  Tai istoriškai išlikusi pastatų ansamblio dalis, buvusi vežiminė ir dirbtuvės. Rūsio erdvės išimtinai skirtos mokinių saviugdai. Jo koridoriuose eksponuojami  gimnazistų darbai, todėl rūsio sienos išskirtinai baltos ir gerai apšviestos kryptiniais prožektoriais bėgeliuose. Visas patalpas čia funkciškai sujungia meninės medijų krypties – fotografijos, vaizdo, garso – studijos. Jas įrengti buvo nemenkas iššūkis, nes siekta sukurti kokybišką garso akustiką. Atsižvelgiant į esamą patalpų struktūrą, atviresnės erdvės naudojamos kaip savarankiška mokinių saviugdos zona, uždaros patalpos – medijų studijoms. Pusiau atviros erdvės reguliuojamos puslankio formos bėgelio akustinių užuolaidų sistema. Foto- ir videostudija, garso įrašų studija ir montažinė, kino salė – funkcinės erdvės, kuriomis gali naudotis mokiniai tiek pamokų reikmėms, tiek asmeninei saviraiškai. Rūsyje, kino salės patalpoje, architektai išsaugojo ir įkomponavo istoriškai likusios atkastos krosnies fragmentus.

 

 


IŠŠŪKIS. Pasak projekto architektės Lauros Malcaitės, daugiausia dėmesio ir jėgų reikalavo funkcinių zonų suskirstymo ir patalpų saugumo klausimai: kaip patogiai suskirstyti erdvę per tris aukštus? Kaip suderinti trijų interesų laukų – mokinių, vienuolių ir visuomenės – srautus ir lanksčias lankymo valandas? Kaip užtikrinti saugų knygų išdavimą ir tausojantį bendradarbiavimo santykį?

ĮDOMYBĖ. Bibliotekos knygų lentynose skirtingose vietose įkomponuota nedidelė, kintanti kolekcijos „Misijų stotelė“ dalis. „Misijų stotelė“ – tai knygų, žurnalų, laiškų, audio- ir videoeksponatų, egzotiškų rakandų ir kitų artefaktų kolekcija, pasakojanti apie įvairias kultūras bei lietuvių misionierių veiklą visame pasaulyje, per daugiau kaip pusšimtį metų surinkta kunigo Antano Saulaičio SJ, jo draugų ir bendražygių.  Uždara plokštuma su akute – interaktyvus eksponavimo būdas. Beieškant knygų, galima netikėtai rasti vieną tokių stotelių ir pramogai susipažinti su jos eksponatu per akutę durelėse. Planuojama, kad kolekcijos eksponatai bus nuolat atnaujinami.

PROCESAS. Ne mažiau įdomus dar 2017 m. prasidėjęs interjero kūrimo procesas. Laura Malcaitė atvira: „Darbo procesas buvo ilgas, bet labai malonus. Simbiozė tarp užsakovų ir architektų buvo akivaizdi ir dirbti kartu buvo lengva. Paskelbėme kūrybines dirbtuves, kurioms nuosekliai ruošėmės mėnesį.“ Kūrybinių dirbtuvių tikslas buvo įtraukti mokyklos bendruomenę į aktyvią diskusiją ir projektavimo procesą, sužinoti jos narių poreikius ir išgirsti jų idėjas. Remiantis išvadomis, buvo noras suformuoti bendrą interjero viziją. Taigi kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo septyniasdešimt Jėzuitų gimnazijos mokytojų ir administracijos narių, „Inblum“ architektai. Po jų buvo paruoštas projektinis interjero koncepcijos pasiūlymas ir pristatytas bendruomenei. Tada pradėtas kurti techninis projektas. Bendruomenės įtraukimas į pastato įveiklinimo procesą tęsiamas ir šiandien: kuriamas kintantis Lojotekos vizualinis identitetas (diz. Dovilė Džervutė Laurinkienė), po karantino bus organizuojamos įvairios veiklos, kurių sumanytojais ir vykdytojais bus patys gimnazijos mokiniai. 

REZULTATAS. Smulkmeniškai apgalvoti architektūriniai ir dizaino sprendimai leido įkūnyti Lojotekos viziją – erdvė skatina bendruomenės kūrybingumą, bendradarbiavimą ir smalsumą. Lojotekos vadovė Rūta Grišinaitė pasakoja, kad pernai rugsėjo mėnesį pradėjusi veikti biblioteka yra gimnazistų traukos centras. „Vaikus reikėdavo iš čia išvaryti. Dabar visi nekantriai laukia karantino pabaigos, kada vėl galės čia būti ir mokytis. Visuomenei šios patalpos bus atviros tik po karantino: vasarą dalyvausime Kultūros nakties festivalyje, o didesnis Lojotekos atidarymo renginys planuojamas rugsėjo mėnesį.“ 

„Užsakovų pasitikėjimas ir pagarba architektams lėmė viso proceso bei rezultato sėkmę, kuria dabar galime dalintis su kitais“, – džiaugiasi „Inblum“ komandos nariai.  

Žurnalas „Centras“