Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) ir startuolis „Mindletic“ pirmą kartą Lietuvoje atliko muziejų poveikio lankytojų emocinei savijautai tyrimą. Mėnesį trukusiame eksperimente dalyvavo ir savo potyriais prieš ir po apsilankymo parodose pasidalijo 544 lankytojai. Tyrimas vyko penkiuose vis gausiau lankomuose LNDM padaliniuose Vilniuje: Nacionalinėje dailės galerijoje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Radvilų rūmų dailės muziejuje ir Vilniaus paveikslų galerijoje.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Gintarės Grigėnaitės nuotrauka
Muziejus – kultūrinė erdvė žmonėms
LNDM savo veiklą atveria vis platesnei visuomenei. Siekia, kad muziejaus teikiamą naudą galėtų patirti ir įpratę čia lankytis žmonės, ir tie, kuriems apsilankymai muziejuose nėra įprasta arba dėl įvairių priežasčių nutolusi, bet labai reikalinga patirtis.
„Muziejų dovanojamos unikalios estetinės, kultūrinės, emocinės patirtys turi būti prieinamos kiekvienam žmogui ir ypač tiems, kurie stokoja pilnaverčiam gyvenimui palankių potyrių, malonių emocijų ar kurių kasdienėje veikloje kūrybiškumas yra svarbus komponentas. Nesenai sužinojome, kad mūsų muziejaus ekspozicijos Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje pirmą pusmetį pritraukė dvigubai daugiau lankytojų nei pernai. Todėl džiaugiuosi ne tik ženkliai išaugusiu LNDM muziejų populiarumu, bet ir tuo, kad vis daugiau žmonių, kaip dabar jau žinome, patiria didelę emocinę naudą“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Muziejus, siūlydamas edukacinių užsiėmimų programą „Savas muziejus“ individualių poreikių dėl negalių ar amžiaus turintiems lankytojams, aktyviai įsitraukdamas į Kultūros ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą „Socialinio recepto“ projektą – vadovaujasi moksliniais tyrimais. Bendradarbiavimas su „Mindletic“ yra dar vienas progresyvus žingsnis geriau pažinti Lietuvos muziejų lankytojus.
Tyrimo rezultatai
Tyrėjos ir muziejus, prieš pradėdami apklausas, kėlė dvi hipotezes. Ieškota patvirtinimo, kad meno kūriniai, muziejaus aplinka maloniai veikia emocinę savijautą. O taip pat norėta sužinoti, ar savarankiškas apsilankymas muziejuje yra toks pat paveikus kaip ir vedamas muziejaus gido. Norėdami tai išsiaiškinti, muziejus ir tyrėjai prašė lankytojų užpildyti anketas prieš pradedant kelionę po veikusias parodas ir po jų.
Organizacinės psichologės Ievos Šapalaitės ir duomenų mokslininkės, psichologės Ievos Žeromskaitės atliktas tyrimas patvirtino, kad apsilankymai muziejuje stipriai ir teigiamai veikia žmonių emocijas. Net 95 proc. savarankiškai muziejuje besilankiusiųjų ir 93 proc. apsilankiusiųjų su gidu teigė besijaučiantys labiau įkvėpti, patenkinti ir džiugūs nei prieš įžengdami į muziejų. O svarbiausia, kad tokios emocijos kaip susierzinimas ir nerimas po susitikimo su meno kūriniais visiškai išnyko lankytojų emocinėje atmosferoje. Taigi meno kūriniai, ekspozicijos, muziejinė aplinka sustiprina malonias ir sumažina nemalonias emocijas.
Ypač ryškius emocinės gerovės pokyčius tyrėjos pastebėjo lankytojų, kuriuos muziejuose lydėjo gidai ir gidės, grupėje. Pasitikimas, sudominantys pasakojimai, patraukliai perteikta informacija ir skatinimas pasidalyti savo įžvalgomis teigiamai veikė emocinę savijautą. Po tokių apsilankymų muziejuje dar daugiau lankytojų jautėsi įkvėpti, patenkinti, laimingi ir džiugūs. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad gidų tarpininkavimas ir bendruomeniškumas, kurį lankytojai jaučia dalyvaudami grupinėje ekskursijoje, sustiprina meno poveikį emocinei gerovei.
Šiek tiek tyrimo statistikos:
• savarankiškai besilankančių dalyvių malonumo lygis kilo 7%, o energijos - 8 %;
• gidų vedamų lankytojų malonumo lygis kilo 8%, o energijos – 11 %;
• 18% savarankiškai besilankančių ir 25% gidų vedamų lankytojų jautėsi įkvėpti bei patenkinti;
• džiugesys abejose šiose lankytojų grupėse pakilo 3%.
• tyrimo duomenys taip pat rodo meno galią skatinti laimės pojūtį ir ekstazę;
• irzulio ir nerimo emocijos visiškai dingo iš emocinės atmosferos.
Tyrėja: menas turi unikalią savybę sužadinti emocijas ir sukelti bendrumo jausmą
„Mane, kaip psichologę, žavi stiprus meno poveikis žmonių emocinei būsenai. Naujausias emocinio poveikio tyrimas, kurį atlikome kartu su LNDM patvirtino, kad susidūrimas su menu, gali sustiprinti malonumo ir energijos pojūčius. Vienas iš galimų šio poveikio paaiškinimų yra tas, kad menas turi unikalią savybę sužadinti mūsų emocijas ir sukelti bendrumo (temai, kūriniui, kūrėjui) jausmą,“ – sako „Mindletic“ vykdančioji direktorė ir psichologė I. Šapalaitė.
Anot I. Šapalaitės, vaizdiniai ir estetiniai meno elementai gali stimuliuoti mūsų pojūčius ir sukelti emocines reakcijas, todėl pakyla nuotaika ir pagerėja savijauta. „Taip pat, menas dažnai pasižymi simbolinėmis, netiesioginėmis žinutėmis, kurios leidžia žmonėms tyrinėti ir apmąstyti savo patirtis, o šios asociacijos su savo gyvenimu, sukelia atitinkamas emocijas. Įdomu ir tai, kad, ekskursijos su gidais ir grupe gali sustiprinti emocinį meno poveikį. Gidai suteikia įžvalgios informacijos, kviečia aptarti savo patirtį bei skatina bendruomeniškumo jausmą. Šio tyrimo išvados rodo, kad menas yra galinga emocinės išraiškos, ryšio ir asmeninio augimo priemonė, prisidedanti prie mūsų bendros gerovės,“ – pasakoja vykdančioji direktorė ir psichologė.
Dalyvavusių tyrime laukia prizai
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir „Mindletic“ dėkoja visiems tyrimo dalyviams. Atrinktiems ir atrinktoms burtų keliu bus įteikti muziejaus suvenyrai, o vienam laimingajam atiteks galimybė pasirinkti ekskursiją 10-iai žmonių viename iš LNDM muziejų ir dar kartą patirtį jau užtikrintą emocinę naudą. Loterijoje dalyvaus savo kontaktus apklausose palikę lankytojai. Su laimėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai.
„Dabar jau tvirtai žinome, kad kiekviena ir kiekvienas mūsų muziejaus lankytoja (-s), susitikę su meno kūriniais bent kelioms valandoms išsivaduoja nuo nerimo ir streso, kaskart patiria emocinę naudą ir įkvėpimą, kuris atveria galimybę stiprinti žmonių kūrybiškumą ir prisidėti prie sveikesnės ir išradingos visuomenės kūrimo. Džiaugiuosi, kad šiame procese itin reikšmingą vaidmenį atlieka muziejų gidai. Muziejai yra svarbūs švietimo sistemos dalyviai, o po šio tyrimo tikiuosi, kad muziejus kaip įkvėpimo ir streso prevencijos erdves atras ir vis daugiau verslo organizacijų,“ – sako LNDM generalinis direktorius dr. A. Gelūnas.