Šių metų Milano dizaino savaitės renginiuose, kaip ir kasmet, buvo pristatyta gausybė kūrybinių idėjų ir inovatyvių dizaino sprendimų. Varginančio informacijos pertekliaus sąlygomis daugybėje savaitės renginių pavyko rasti nemažai įdomių projektų, susijusių su naujų medžiagų paieškomis arba senųjų vertybių adaptavimu šiandienos reikalavimams.
Tvarumas bet kokiu oru
Kompanijos Arper tapatybės kertiniu akmeniu galėtume laikyti lengvų sėdimųjų baldų seriją Catifa 46 (diz. Livre A. Molina, 2004 m.). Nuo pat debiuto ji iš naujo apibrėžė baldų dizaino kalbą, pasitelkdama eleganciją ir universalumą. Šiemet Catifa (RE) 46 kolekcija buvo gerokai atnaujinta: sėdimoji baldų dalis pradėta gaminti iš 100 proc. perdirbto poindustrinio plastiko. Jis ne tik išsiskiria tvarios architektūros įkvėpta sodria tekstūra, bet ir suteikia baldams grakštų siluetą, pabrėžiantį kėdžių formos lengvumą ir harmoniją. Naujoje baldų serijoje, skirtingai nuo ankstesnės, yra keletas visiškai aptrauktų modelių, kurių paminkštinimo audinys tvirtinamas prie pagrindo be klijų – tai palengvina kėdžių utilizaciją. Be to, kai kurie modeliai turi specialią sėdynės paminkštinimo dangą, tinkamą naudoti lauko sąlygomis, ir, aišku, taip pat lengvai utilizuojamą.
Keturios kojos plius magnetas
Minkštųjų baldų sektoriaus naujienoms galima būtų priskirti žinomo švedų gamintojo Blå Station baldų komplektą Rutan (diz. Bernstrand & Borselius). Iš pirmo žvilgsnio jo modulinėje struktūroje nėra nieko naujo: vienodų dydžių kampiniai, tiesiniai moduliai su atlošu ir pufai. Naujas yra jų sujungimo būdas, kuriam naudojami minkštos dalies šonuose pritaisyti pastovieji magnetai. Tas pats jungimo būdas galioja ir moduliams su ratukais – sėdynių aukštis sutampa. Kadangi baldų kojelės atvirai tvirtinamos išoriniuose modulių kampuose (savotiškas omažas Le Corbusier), jas taip pat galima naudoti gretimiems moduliams jungti tarpusavyje: tokiu atveju kojų skaičius vienam moduliui sumažėja nuo 4 iki 2. Tik kaip čia po kurio laiko prisiminti, kur tos dvi nereikalingos kojos buvo padėtos...
Neblėstanti „Puikiojo stalo“ klasika
Viena laukiamiausių šio sezono kompanijos Alessi dizaino „reinkarnacijų“ tapo stalo serviravimo indų komplekto La Bella Tavola gamybos atnaujinimas. Postmodernizmo korifėjaus Ettore Sottsasso 1993 m. sukurtas servizas tapo pirmuoju porceliano rinkiniu Alessi gamybos programoje. Šis rinkinys buvo sumanytas kaip „visuotinio stalo“ projektas – daugybės specializuotų stalo objektų visuma, kurios elementai galėjo harmoningai sąveikauti tarpusavyje; tuo metu tai buvo stebėtinai novatoriška mintis.
Naujo leidimo rinkinį sudaro įvairios paskirties stalo serviravimo indai; visi jie yra dviejų versijų: baltos ir su išskirtiniu geometriniu mėlynu dekoru, kurį sukūrė pats Sottsass. Naujojo leidimo dizainas išsaugo aukštą originalaus servizo kokybę. Ją užtikrina gamyba Saksonijoje – Vokietijos regione, garsėjančiame šios srities meistrystės tradicijomis.
Skylėmis į išorę
Viena neįprastų šio sezono naujovių medžiagų apdorojimo srityje – dizainerio Paolo Uliano projektas Carisco, atliktas įmonės Antonio Lupi užsakymu. Tai yra laisvai pastatoma marmurinė kriauklė, įkūnijanti itališką natūralaus akmens apdirbimo meistriškumą.
Carisco koncepcija kyla iš idėjos atverti į išorę gręžimo skyles, kurios paprastai lieka paslėptos marmurinių kriauklių ir vonios indų viduje. Šiame projekte jos tampa išskirtiniu dizaino bruožu: gręžiant ruošinį iš apačios, kolonų išorėje atsiveriančios skylės suformuoja didžiules kaneliūras ir sukuria sudėtingą korinę struktūrą iš marmuro briaunų ir tuštumų.
Kitas dekoratyvus Antonio Lupi kūrinys – kriauklės stovas Tramediterra, pramintas mineral embroidery (angl. „akmens siuvinėjimas“|) – yra gaminamas „tradiciniu“ trimačio spausdinimo iš porceliano masės būdu.
Stiklo pasakos
Savo veiklos 70-mečio proga italų firma Gallotti&Radice surengė parodą Tales in Glass, kurioje pademonstravo nuoseklią kūrybinio proceso evoliuciją. Stiklas tebeužima centrinę vietą šios įmonės dizaino projektuose, tačiau kiekvienais metais jo panaudojimas įgauna vis kitokias formas.
Fotelis Half-Pipe (diz. Francesco Meda ir Davidas Lopezas Quincoces) sukurtas iš perdirbtų stiklo miltelių BonBon Glass. Presuotas stiklo kompozitas turi korėtą pusiau peršviečiamą struktūrą ir yra šiek tiek lankstus. Pirkėjams kol kas siūlomos tik dvi spalvos; taip pat galima įsigyti smėlio atspalvio versiją, pagamintą iš travertino miltelių. Iš tų pačių medžiagų daromas ir šoninis stalelis Dock (diz. Marialaura Rossiello Irvine), primenantis dvitėjinės sijos fragmentą. O „jubiliejinėje“ stalelio Haumea serijoje tamsinto grūdinto stiklo stalviršis derinamas su travertino ir nikeliuoto metalo laikančiąja kolona.
Skaitmeninės plytos
Antrą vietą šių metų Salone Satellite dizaino konkurse užėmęs IOUS studijos (Nyderlandai) trimačių plytų projektas iš naujo apibrėžia pastatų fasadų dangų koncepciją. Čia molis ne modeliuojamas rankomis, o tiesiog spausdinamas, pasitelkiant skaitmeninį valdymą. Vertinimo komisija įžiūrėjo šiame projekte „naująją skaitmeninę meistrystę“, kurioje precizinis įrangos tikslumas derinamas su molio medžiagiškumu.
Glacier (Ledynas)
Tai įmonės Glas Italia žemų stalų kolekcija, pagaminta iš lieto stiklo, aplydyto aukštoje temperatūroje (diz. Patricia Urquiola). Viršutinis stalviršio sluoksnis kuriamas tirpinant laisvai formuotą spalvoto stiklo plokštę ant skaidraus stiklo pagrindo, todėl susiformuoja netolygus reljefinis paviršius. Stiklas praranda vientisumą, įgauna ryškesnę faktūrą. Stalviršis vizualiai suminkštėja ten, kur jis gula ant atraminės konstrukcijos, šiek tiek praskysta ir švelniai prilimpa prie jos. Pagrindas padarytas iš 12 mm storio klijuoto skaidraus stiklo, kuris vizualiai pabrėžia viršutinės dalies lengvumą.
Opalia
Tai Patricijos Urquiolos šiemet išplėsta staliukų, konsolių ir knygų lentynų kolekcija, kurios vertikalieji elementai daromi iš lydyto stiklo atraižų su specialiais priedais, suteikiančiais stiklui burbuliuotą ir banguotą netaisyklingą struktūrą. Kontrasto principu horizontalieji lydyto vitrininio stiklo paviršiai gaminami be oro burbuliukų, o aukštesniųjų stalų – dar ir matinami rūgštimi. Vieninteliai spalviniai akcentai – anoduoto aliuminio jungtys ir kojelės.
Babar
Ta pati Patricia Urquola, bendradarbiaudama su Glas Italia, tęsia eksperimentus su perdirbtu stiklu: naujoji Babar kolekcija – tai apvalių aukštų ir žemų staliukų serija, pagaminta iš specialaus perdirbto stiklo ir stiklo šukių mišinio. Ši medžiaga yra šiurkšti, porėta ir labiau primena perdirbtą plastiką nei stiklą. Kiekvienas gaminys yra formuojamas rankomis, pasižymi nevienalyčiu paviršiumi ir išplaukusiais kontūrais. Dramblotos kojos yra lengvai nuimamos, kad palengvinti transportavimą. Pirkėjai gali rinktis vieną iš penkių spalvų, kuriomis žaliava nudažoma perdirbimo metu.
Vaza ant sienos
Tyrinėdama medžiagiškumą ir jo grafinius aspektus, prancūzų dizainerė Clémentine Long kuria unikalių objektų seriją, kuri balansuoja tarp meno ir dizaino. Naudodama keramiką kaip pagrindinę kūrybos priemonę, autorė semiasi įkvėpimo iš utilitarių formų, primenančių kasdienę miesto aplinką. Gauti tūriai įgyja utilitarines funkcijas, bet jie perkeliami į neįprastą kontekstą – pavyzdžiui, vaisiai serviruojami ant vertikalios sienos plokštumos.
Viens, du – ir pervilkta!
Dar vienas su tvarumu susijęs come back’as – dvivietė, trivietė arba keturvietė sofa Express su pastorintu aptraukimo audinio kampų profiliu, sukurta Vico Magistretti 1988 m., šiandien tapo kompanijos Campeggi projekto Vico Collection dalimi. Ši iniciatyva – tai 2025 m. pradėtas projektas, kuriuo siekiama populiarinti žymiojo italų dizainerio kūrybą.
Įvairių spalvų audiniu aptraukta ir juosmens pagalvėlėmis papildyta Express sofa savitai interpretuoja transformacijos idėją: esminis pokytis įvyksta ne dėl mechanizmo, keičiančio sofos funkciją, o dėl lengvai nuimamo užvalkalo, keičiančio baldo įvaizdį. Apmušalus galima lengvai nuimti ir pakeisti, todėl sofos išvaizdą nesudėtinga greitai atnaujinti be didelių investicijų. Paprastas ir nepelnytai pamirštas sprendimas, atliepiantis šiandieninius tvarumo reikalavimus.
Strypas, bet su lentynomis
Address – nauja laisvai pastatoma įmonės Cattelan Italia knygų lentyna (diz. Paolo Cattelan), primenanti medį, kurio atskiri lapai gali pasisukti 360 laipsnių kampu aplink vertikalią ašį. Grakščios medžio masyvo lentynos laisvai juda vertikaliuoju strypu, todėl galima atskirai pasirinkti kiekvieno paviršiaus aukštį ir posūkio kampą (visos lentynos yra apvalios, bet išcentruotos). Dėl teleskopinio strypo aukščio reguliavimo ir tvirtinimo prie lubų Address įmanoma montuoti palei sieną arba naudoti kaip subtilų erdvės perskyrimo elementą. Tiesa, kyla klausimas: ar ši lentyna išties skirta tik knygoms? Net reklaminėje nuotraukoje matyti, kad apvalūs butelių ir stiklinių tūriai lentynose atrodo kur kas natūraliau nei knygų stačiakampiai. Ir kitas klausimas, išplaukiantis iš pirmojo, – ar paragavus butelių turinio, kam nors nešaus į galvą mintis, kad tvirtam Address strypui lentynos išvis nereikalingos?
Šviesa, formuojanti erdvę
Olandų bendrovė Established & Sons sugrįžo į Milano baldų mugę su dizainerės Luizos Guidi debiutiniu projektu Maya – šviestuvų kolekcija, kuri kryptingais šviesos pluoštais paverčia sieną dinamišku, iliustratyviu paviršiumi. Kūrėja iš naujo interpretuoja saulės šviesą, sukurdama tokius ryškius siluetus, kad atrodo, jog spinduliai formuoja sienoje trimatę erdvę. Trijų dydžių elementai, autonominis LED šviestuvų maitinimas ir į kitą pusę persukami pakabinimo vyriai leidžia lengvai ir tiksliai pritaikyti Mayą prie įvairių erdvių.
Siuvimas ir nėrimas bendrame rėme
Filet – tai nauja lauko širma, sukurta kompanijai Roda bendradarbiaujant su dizaino studija UnPizzo (diz. Agnese Selva ir Bettina Colombo), lakoniška amatinio meistriškumo ir dizaino sintezė. Čia rankomis supinami kelių skirtingų pločių diržai – jie gali būti vienspalviai arba dvispalviai. Ant anoduoto aliuminio rėmo besisluoksniuojantys elementai sukuria vizualiai įspūdingą trimatį raštą, kuriame jungtys ir tuštumos, šešėliai ir skaidrumai kaitaliojasi pagal dizainerių sumanymą, formuodami liaudiško stiliaus ornamentą.
Priklausomai nuo atraminių padų tvirtinimo, Filet gali būti montuojama horizontaliai arba vertikaliai. Be to, numatytas detalių rinkinys keliems moduliams sujungti tarpusavyje.
Krėslai neformaliam dialogui
Madingosios retro stilistikos įkvėpta Vela baldų kolekcija (gam. Roda, diz. m2atelier) išreiškia dviejų architektūrinių elementų, transformuotų į sėdimąjį baldą, stiprybę: įstriža jų sujungimo linija suteikia korpusui įtampos ir dinamiškumo, šiuolaikiškai interpretuodama Jeano Prouve pasvirusios geometrijos baldus. Kolekciją sudaro dvi poilsio krėslų versijos – viena labiau atlošta su aukštu atlošu, kita statesnė ir santūresnė. Jos abi sukuria subtilų dialogą tarp atsipalaidavimo, apmąstymų ir bendravimo veiksnių. Krėslų konstrukcijos pagrindą sudaro aliumininis karkasas, perpintas tekstiliniais diržais ir uždėtas ant iroko (afrikietiškojo tikmedžio) medžio rėmo.
Sulankstomas klasiko palikimas
Šiemet Milane B&B Italia pristatė Nena – pakartotinį prancūzų dizainerio Richardo Sapperio (1932–2015) 1984 m. sukurto sulankstomą fotelio leidimą. Sapperis, vienas garsiausių XX a. pabaigos modernizmo atstovų, kūrė įspūdingus objektus. Jie tapo dizaino istorijos dalimi ir pelnė autoriui daugybę apdovanojimų, įskaitant 2014 m. Compasso d’Oro už viso gyvenimo pasiekimus.
Nena – tai sudėtingų eksperimentinių tyrimų rezultatas. Jos struktūros pagrindą sudaro aliuminio vamzdžių rėmas, suteikiantis baldui mechaninio tvirtumo. Konstrukciją papildo lengvas fanerinis atlošas ir sėdynė, audiniu arba oda aptrauktos pagalvėlės, taip pat preciziškai atliktos lieto aliuminio šarnyrinės jungtys, leidžiančios Neną neįtikėtinai lengvai ir elegantiškai sulankstyti.
