Autoriai: M. Vroblevičius, P. Vroblevičius, D. Birutis, M. Dagys
Architektūros laboratorija (ARCHlab)
Nuotraukos: Leonas Garbačauskas
Vieta: Vilnius, Lietuva
Tekstas: Gytautė Ivanauskaitė
Modernų gyvenamąjį namą pušyno pašonėje drąsiai galima vadinti architektūriniu manifestu, liudijančiu darną tarp žmogaus sukurtos struktūros ir natūralios aplinkos. Projektas, subtiliai integruotas į kraštovaizdį, išsiskiria ne tik estetiniu vaizdu, bet ir komfortabiliu gyvenimu gamtos apsuptyje.
Pastato architektūra alsuoja modernizmu – būdingos aiškios linijos, lakoniška forma, statinys puikiai priderintas prie vietovės topografijos. Tūriai sukomponuoti tarytum natūralus reljefo tęsinys: pastatas tarsi pakibęs virš šlaito, iš dalies remiasi ant atramų, o jo terasos natūraliai pereina į natūralios aplinkos peizažą, sakytum, būtų iš jos išaugusios.
Vienas ryškiausių architektūrinių sprendimų – per stogą ir terasą pereinantys medžiai. Tai ne tik drąsus estetinis sumanymas, bet ir simbolinis pagarbos gamtai ženklas. Namo tūriai pasyviai įsilieja į reljefą, tačiau aktyviai formuoja gyvenimą viduje: atviri kampai, dengtos terasos ir įgilintos aikštelės suteikia pojūtį tarytum name gyvenimas tekėtų po atviru dangumi.
Pastato fasade vyrauja juoda metalizuota apdaila, aliuminio ir betono deriniai bei stiklas. Juoda spalva leidžia tūriams subtiliai išnykti tarp medžių, o stikliniai intarpai tarsi ištrina ribas tarp vidaus ir išorės. Vitrininiai langai, užimantys didžiąją dalį fasado, padeda gamtai tarsi įžengti vidun ir tapti neatsiejama interjero dalimi.
Kuriant interjerą laikytasi nuoseklaus tęstinumo principo: čia naudojamas betonas, mediena, natūralios spalvos ir tekstūros. Visose erdvėse aiškiai juntamas saikingumo, apgalvotumo ir estetinės drausmės braižas. Suprojektuotas apšvietimas ne tik funkcionalus, bet ir sukuria atmosferą, vakare leidžiančią namui virsti gamtos prieglobstyje subtiliai švytinčiu patraukliu objektu.
Viduje karaliauja minimalizmas ir šiluma. Per vitrininius langus atsiveria vaizdas į mišką, tvenkinį, vakarais sužaižaruoja akį traukiantys saulėlydžiai. Dėl tokio pasirinkimo pastatą supanti gamta tapo nuolat besikeičiančiu interjero fonu. Svetainės, valgomojo ir virtuvės zona suplanuota atviro plano principu, kuris šviesai ir vaizdams leidžia nevaržomai tekėti.
Baldų pasirinkimas byloja apie rafinuotą gyventojų skonį – viskas kuriama taip, kad leistų atsiskleisti erdvei, šviesai ir, svarbiausia, gamtai. Miegamieji irgi suprojektuoti taip, kad rytinė šviesa juos pasiektų švelniai ir natūraliai, o atsiveriantys vaizdai į gamtos panoramą padeda atsiriboti nuo išorinio pasaulio.
Šis projektas – akivaizdus įrodymas, kad įmanoma suprojektuoti namus, kurie leistų laisvai ir patogiai gyventi gamtoje, tačiau jos neužgožti, nedominuoti joje. Dėl sprendimo aukščiau pakelti tūrį atrodo, kad namas lengvai prigludęs prie grunto, o stikliniai fasadai vizualiai išplečia interjerą.
Aplinkos apželdinimas projektuotas atsižvelgiant į miško estetiką – paliktos natūralios augavietės, uolienos, pasirinkta lakoniška takų ir terasų architektūra, neapkraunanti, o priešingai – papildanti erdves. Dirbtinis kraštovaizdžio apšvietimas vakare sukuria magišką atmosferą – pro augalų šakas krentanti šviesa pasakoja dailininko teptuko vertas nuolat kintančias šešėlių istorijas.
Namas išsiskiria ne tik apgalvotais estetiniais, bet ir inžineriniais sprendimais. Pagal konstrukciją požeminė erdvė skirta techninėms ūkinėms patalpoms ir automobiliams statyti, o tai leidžia visą pagrindinę erdvę skirti tik gyvenimui ir estetikai.
Šis gyvenamosios paskirties projektas neabejotinai yra dar vienas iš pavyzdžių, įrodančių, kad šiuolaikinė architektūra nesiekia konkuruoti su gamta, o ieško, kaip subtiliai į ją įsiterpti. Projekto autoriai sukūrė namą, kuriame svarbu ne tik gyvenamoji erdvė, bet ir išgrynintas dizainas bei supanti aplinka. Kiekvienas jų sprendimas byloja apie pagarbą erdvei, gyvenimo kokybei ir miško tylos bei gamtos ritmo įkvėptam natūralumui.
