Interjero autorius: Dmitrij Borodin
Namo autorius: architektas Tomas Lapė
Nuotraukos: Beno Šileikos
Tekstas: Gytautės Ivanauskaitės
Istoriniame Vilniaus Antakalnio rajone įsikūręs šeimos namas – tai nuosekli modernistinės architektūros principų interpretacija, kurioje interjeras ir pastato architektūra papildo vienas kitą. Namo autorius – architektas Tomas Lapė. Jo suformuotą architektūrinę idėją organiškai interjere pratęsė architektas Dmitrij Borodin. Vadovaujantis principu „mažiau yra daugiau“, kiekvienas sprendimas namuose yra apgalvotas, išgrynintas ir pagrįstas funkcija.
Namo tūris išsiskiria aiškia geometrija ir santūria išraiška. Uždara, monolitiška forma, dailiai išryškėjanti iš paukščio skrydžio, slepia privatų kiemą, o pro didelius vitrininius langus atsiveria gamtos panorama. Vakare apšviestos erdvės tampa matomos iš išorės – stiklas čia veikia kaip tarpininkas tarp architektūros ir kraštovaizdžio. Griežtos linijos, plokščias stogas ir sklypo struktūra suformuoja šiuolaikišką, tačiau aplinkai jautrų architektūrinį objektą.
Interjero koncepte dominuoja trys natūralios medžiagos – betonas, medis ir stiklas. Monolitinio betono sienos ir lubos paliktos atviros, jų paviršius ne maskuojamas, o pabrėžiamas.
Tai ne tik estetinė, bet ir konstrukcinė idėja: kūrybiškai suprojektuoti inžineriniai mazgai leido paslėpti komunikacijas ir išlaikyti švarią, vientisą plokštumą. Neutralus, tvirtas, ilgaamžis betonas čia tampa gyvenimo fonu.
Šilumos ir jaukumo suteikia natūralaus medžio apdaila. Tamsaus tono medinės plokštumos puošia sienas, formuoja nišas. Svetainėje medis subtiliai apgaubia medinių žaliuzių dengiamą langą – jis ne tik pabrėžia erdvės gylį, bet ir tampa dekoro elementu. Medis veikia kaip kontrastas betonui – kurdamas jo balansą minkština griežtumą.
Pirmojo aukšto patalpų planuotė atvira ir aiški. Svetainė, valgomasis ir virtuvė išdėstyti vienoje erdvėje, tačiau natūraliai zonuojami baldais ir apdailos elementais. Vitrininiai langai atveria vaizdą į kiemą ir sujungia vidaus erdvę su terasa ir želdynais. Natūrali šviesa išsisklaido per visą aukštą ir dienos metu kuria nuolat besikeičiantį interjero charakterį.
Virtuvė – asketiška ir funkcionali. Lygūs paviršiai, spustelėjus korpusiniai baldai, kaitlentė su integruotu gartraukiu padeda išlaikyti švarią erdvę. Ją papildo medžiu dekoruotos sieninės plokštumos, už kurių paslėpta buitinė technika, todėl vizualinis triukšmas sumažintas iki minimumo. Net stogo šlaito langai panaudoti kaip architektūrinis elementas – jie įleidžia papildomos šviesos ir sustiprina erdvės geometriją.
Laiptai – dar vienas konstrukcinės estetikos pavyzdys. Betoninės plokštumos, stikliniai turėklai ir mediniai pakopų intarpai sukuria lengvą, skaidrią struktūrą. Laiptai tampa ne tik jungtimi tarp aukštų, bet ir interjero kompoziciniu akcentu. Antrajame aukšte dizaino koncepcija subtiliai pereina į poilsio erdves, o trečiame į SPA zoną.
Namus puošia gero dizaino baldai, tokie kaip Ludwig Mies van der Rohe ir Lilly Reic sukurta Barcelona chair sofa, itin dailiai suderanti su odiniu juodu suoliuku šalia lauko durų. Interjerą galutinai užbaigia ir galerijos atmosferą sukuria šeimininkės tapyti paveikslai.
