Nacionalinis dizaino konkursas „Geras dizainas ’22“

Interjeras

Restoranas, kokteilių baras „Babble“

„2XJ architects“: interjero architektė Jurga Marcinauskaitė, architektas Laimis Valančiūnas  

UAB „Novista“

Restoranas įsikūręs istoriniame, saugomame kultūros paveldo pastate Gedimino prospekte, Vilniuje. Šurmulys, sugrįžęs į istorijos kupinas erdves, šiandien vadinasi „Babble“. „Babble“ – tai ilgo vakaro idėja, vieta, kur nereikia skubėti. Tai tarsi buvimas namuose su draugais ar šeima. Čia užsukę svečiai gali rinktis ilgą vakarienę restorane arba skanų kokteilį bare.

Juvelyrika

„Viskas ir niekas“

Dalius Ilginis, Rasa Ilginė

Viskas ir niekas, pradžia ir pabaiga, balta ir juoda – nuolat mus lydintys klausimai. Savęs ieškojimas šiuolaikiniame ritme dažnai mus staiga pakylėja iki dangaus arba nuleidžia žemiau, negu tikimės. Nuolatinis laviravimas tarp kontrastingų būsenų, išbalansuoto pasaulio suvokimas atitraukia mus nuo šalia plaukiančio ramaus gyvenimo. Tai viena pagrindinių jausminių patirčių, persekiojančių šiuolaikinį žmogų, blaškančių tarp realybės, savo siekiamybių ir savęs suvokimo. Naudojamos medžiagos atspindi užsiduotą temą: niekas – anglies kristalai su sidabru vaizduoja pabaigą. Viskas – kiaušinio lukštas – simbolizuoja pradžią. Viskas ir niekas – savęs suvokimo atspindys.

Multimedijos dizainas

„TechFusion“ generatyvus dizainas 

Adomas Jazdauskas, Justina Čiačytė, Mindaugas Dudėnas 

Všį „Vilnius“

„Vilnius TechFusion“ yra miesto iniciatyva, siekianti pritraukti talentų, investicijų, startuolių ir paversti Vilnių technologijų epicentru. Vizualinis prekių ženklo stilius yra įkvėptas sintezių ir susiliejimų, kurie įvyksta tarp skirtingų asmenybių, startuolių, disciplinų – tarp to, kas įžiebia naujų idėjų. Mes sukūrėme visuomet kintantį „Vilnius TechFusion“ identitetą, kuris reprezentuoja dinamiškumą, vykstantį technologijų pasaulyje. Skirtingi formų, spalvų ir iliustracijų deriniai atspindi netikėtą ir begalinį technologijų inovatyvumą. Tam, kad išlaikytume vientisumą, mes sukūrėme generatyvią technologiją, leidžiančią keisti grafinį elementą, neperžengiant numatytų logotipo ribų. Visai kaip Vilnius, „Vilnius TechFusion“ vizualinis identitetas yra gyvas ir nuolatos besikeičiantis.

Leidinio dizainas

William Kentridge „That Which We Do Not Remember“

Gytis Skudzinskas

Kaunas 2022 m.

„That Which We Do Not Remember“ yra Williamo Kentridge’o retrospektyvinės parodos katalogas, sukurtas „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ rengėjų užsakymu. Pagrindinė knygos struktūros idėja – „never ending book“, leidžianti ją versti iš abiejų pusių, koreliuoja su W. Kentridge’o kūrybos idėjomis, kalbančiomis apie istorijos ir įvykių cikliškumą. Knyga susideda iš dviejų blokų, sujungtų per nugarėlę ir atskiriančių vizualinę medžiagą nuo tekstinės. Spalvinis knygos kodas (juoda, balta, raudona) parinktas pagal W. Kentridge’o darbuose naudojamą koloristiką. Leidinyje tai atskleidžiama per pasirinktas medžiagas bei įrišimą. Katalogo principas yra kaip išplėstinė paroda ir namie telpanti galerija, kurianti savarankišką parodos naratyvą.

Baldai

34ND1

Emilė Kaškauskaitė

Bakalauro darbas, VDA

Nuotraukų autorius: Mindaugas Lapšys

Lietuvoje kasmet išardoma apie 50–60 tūkst. tonų senų automobilių, iš jų apie 30 proc. (15–18 tūkst. tonų) sudaro nevertingas plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekas. Viename automobilyje yra apie 45 kg stiklo. Šio stiklo negalima mesti į bendrojo naudojimo konteinerius, jie turi būti atiduoti sertifikuotiems atliekų tvarkytojams. Dažnai už tai imamas mokestis, todėl didžiuliai kiekiai nugula sandėliuose, pamiškėse ar tiesiog yra sudaužomi. Todėl ir kilo idėja juos prikelti antram gyvenimui, nes jie yra saugūs, patvarūs, įdomių formų ir skirtingų spalvinių sprendinių. Taip gimė kavos staliukų kolekcija 34ND1. Pagrindinis šio projekto tikslas – įprasminti automobilių stiklus kita forma ir parodyti žmonėms, kokių netikėtų sprendimų gali gimti iš paprastos idėjos.

Interjero elementai, šviestuvai ir indai

Vitrina „Matau / nematau“

Architektė: Miglė Nainytė 

Nuotraukų autorė: Karyna Karavaya

Kauno senamiestyje įsikūrusiai optikai „Glasses on“ sukurta daugiasluoksnė vitrina. Vitrinos objektas – stiklas – pasirinktas neatsitiktinai. Jis atliepia optikos prekių medžiagiškumą. Perregimas stiklas papildomas reflektuojančiu sluoksniu. Veidrodis gaminamas rankiniu būdu, ant stiklo liejant cheminių elementų mišinį (sena veidrodžio gaminimo technika). Tokia technika leidžia kurti atspindžius su ištirpstančiomis ribomis, manipuliuoti vaizdo perteikimo galimybėmis. Trinamos aiškios ribos tarp atspindžio ir tiesioginio vaizdo. Objektas tampa tiesiogiai susijęs su aplinka ir kontekstu. Stebėtojui judant pėsčiųjų taku keičiasi vitrinos vaizdas: žiūrėtojo atspindys – aplinkos atspindys – veidrodžio atspindys, matomas kaip dėmė, – veidrodyje aptinkama perregima erdvė, esanti už jo. Tai tarsi žaidimas su matymu: _pasaulis-atspindys; pasaulis-miražas; dualus pasaulis; _matoma/nematoma; įžiūriu / neįžiūriu; fokusas / ne fokusas; _periferinis vaizdas; rūkas, migla, miražas; _matyti „daugiau“, „plačiau“; _matyti.

Produkto / industrinis dizainas

„Dancer“ 

UAB „Vėjo projektai“

Nuotraukų autorius: Ainas Kazlauskas

Lengviausias ir energetiškai efektyviausias pasaulyje „Dancer“ autobusas yra nuo nulio sukurtas įmonės viduje. Jis turi 6 minučių supergreito įsikrovimo sistemą. Lenktos šoninės sienos, pagamintos naudojant perdirbtus PET butelius, suteikia jam papildomo struktūrinio stabilumo. Suapvalintas kėbulas suteikia autobusui daugiau manevringumo mieste. Autobuse įrengtos galinio vaizdo kameros, įtaisyta automatinė neįgaliųjų rampa, įdiegta 360 laipsnių infraraudonųjų spindulių naktinio matymo funkcija. Naudojant pantografą, galima visiškai automatizuotai pakrauti ir iškrauti krovinius. Vairuotojo darbo vietoje įrengta individualiai naudoti pritaikyta informacinė-pramoginė sistema. Keleivių erdvė išsiskiria itin dideliais langais, stoglangiu ir erdviu, minimalistiniu salonu. Galinis išorinis ekranas gerina matomumą kitiems vairuotojams arba gali būti naudojamas reklamai.

Paslaugų, socialinis dizainas ir edukacija

Vaizduoklių kortelės

Dizainerė: Neringa Orlenok

Produkto idėjos koncepcijos kūrėja: Vita Markevičiūtė

„edu2“

Nuotraukų autorius: Karolis Milaševičius 

Idėja sukurti „Vaizduoklių“ korteles kilo iš abstrakčių vaizdinių žaidimų, kurie būtų suprantami vaikams, o suaugusiesiems – mąstysena „lenkiančių“, trūkumo. Grafinės kompozicijos svajingos ir unikalios. Jos buvo sukurtos nuosekliai pridedant to paties stiliaus ir technikos figūras, besiskiriančias pagal prasmę ir žinutę. Šis principas suaktyvina skirtingas žaidėjų stygas: kiekvienam žmogui jos sukelia galybę įvairių asociacijų. Kiekvienoje „Vaizduoklių“ kortelių kaladėje yra 50 klausimų tiems, kurie išdrįsta įsivaizduoti ir augti. Kiekviena kortelė pasižymi unikaliu abstrakčiu dizainu, atspindinčiu mūsų vidinį svajonių, patirčių, istorijų ir idėjų pasaulį. Visi klausimai yra sutelkti į vaizduotę ir mąstymo augimą. Jie privers jus juoktis, susimąstyti, stebėtis ir svajoti. 

Kortelės turi dvi vienodai svarbias puses. Abstraktūs vaizdai vienoje pusėje yra skirti vaizduotei ir asociacijų žaidimams. Kitoje pusėje esantys klausimai skirti įkvėpti lengviems, juokingiems ir giliems, net filosofiniams pokalbiams su šeima, draugais ar savimi. Ugdykite savo vaizduotę ir auginkite mąstymą!

Vizualinė komunikacija ir identitetas

LRT vizualinio identiteto atnaujinimas 

„Not Perfect Vilnius“

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Atnaujinant vizualinį identitetą, didžiausiai Lietuvoje nacionalinės žiniasklaidos grupei – LRT, valdančiai septynis televizijos, radijo ir interneto kanalus, svarbiausias keliamas uždavinys buvo atskleisti kiekvieno kanalo savitumą, tačiau kartu grafinės išraiškos priemonėmis komunikuoti jų priklausymą tam pačiam motininiam prekių ženklui. Atnaujintas vizualinis identitetas turėjo išspręsti ir kitas, praktines, prekių ženklų komunikacijos problemas: prasto antrinių prekių ženklų skaitomumo ir komplikuoto jų naudojimo rėmimuose, prireikus vienu metu eksponuoti kelis kanalų ženklus. Sukurta bendra dizaino sistema, kurioje kiekvienas kanalas įgavo individualią vizualinę kalbą per jam priskirtą spalvą ir antrinės grafikos elementus. Dizainas atspindi kanalo charakterį ir mediją, kurioje jis veikia.

Atnaujintas vizualinis stilius įgavo daugiau lankstumo, pritaikomumo įvairiems formatams skirtingose medijose. Parinkta beserifė tipografija leidžia būti vienodai gerai įskaitomai tiek skaitmeninėje, tiek fizinėje erdvėje ir kartu suteikia ženklui nepavaldumo laike savybių. Nauja LRT valdomų prekių ženklų grafinė išraiška taip pat leidžia varijuoti – lengvai konstruoti grafinius darinius, sujungiant kelis kanalus į vieną ženklą, esant specifiniams rėmimams ir panašiai.

Pakuotės dizainas

„La Petite Patisserie“ kepyklėlė

Emilija Užukauskienė

UAB „Aš kietas“

Prancūziškas tradicijas puoselėjanti kepyklėlė „La Petite Patisserie“ garsėja traškiomis bagetėmis, sviestiniais raguoliais, gardžiais desertais ir kitais išskirtinės kokybės kepiniais. Grafiniai elementai, spalvų paletė ir kiti komponentai buvo kruopščiai parinkti, siekiant sukurti išskirtinio jaukumo ir svetingumo tapatybę, kuri tinkamai perteiktų žinią apie šviežios duonos bei kepinių svarbą ir tradicijas. Grafinis identitetas yra vizualiai šviežias ir patrauklus, pabrėžiantis pagrindinę žinutę. Jį kuriant stengtasi naudoti mažiau dėmesį blaškančių dizaino elementų. Tapatybės esmė – naujas logotipas ir pakuotės. 

Buvo sukurtos keturios skirtingos konditerijos gaminių pakavimo dėžutės, trijų dydžių popieriniai maišeliai duonai ir užkandžiams bei dviejų dydžių pirkinių maišeliai. Visų popierinių pakuočių vidinė pusė padengta specialia apsauga nuo riebalavimosi, užtikrinančia ilgalaikį gaminio šviežumą ir estetišką pakuotės išvaizdą. Pakuotės funkcionalumas buvo itin svarbus kriterijus, todėl originalios konstrukcijos tortų dėžutės yra savaime užsifiksuojančios, lengvai surenkamos, be klijų, o pyragai ir kepiniai supakuojami itin patogiai ir paprastai. Konstrukcija leidžia lengvai įdėti arba išimti gaminį tiesiog atlenkus priekinę dėžutės sienelę. „La Petite Patisserie“ vizualinis identitetas ir pakuočių dizainas reprezentuoja prancūziškų skonių tradicijas ir grožį.

Mados ir aksesuarų dizainas

Mados dizaino projektas-kolekcija „Portmantò“

Emilija Jasiulytė

VDA

Nuotraukų autorius: Mantas Platūkis. Modelis: Agata Stupakova

„Portmantò“ yra apie žmogaus psichologiją, jausmus – nerimą dėl ateities, nežinomybę ir saugumo paiešką. Kadangi savisauga ir pasiruošimas nebėra laikomi distopiniais – asmeninės apsaugos idėja svyruoja nuo funkcionalios ar praktinės apsaugos iki emocinio saugumo, nes visgi – sentimentai ir komfortas išlieka prioritetu. Kolekcijos asortimentas apima tiek kasdienę, tiek iliustratyvią madą. Gaminiai įgalina vartotoją daryti savarankiškus dizaino sprendimus, nulemtus specifinio furnitūros pasirinkimo ir jos išdėstymo  gaminiuose. Vartotojas yra laisvas interpretuoti gaminius pagal asmeninį santykį su tema – apnuoginti dalį kūno, atverti skyles, suveržti drabužius, lyg besisukant į kokoną, kurti gaminio skulptūriškumą ir iliustratyvumą. 

Aksesuarai tampa svarbiomis metaforomis: nešuliai – aliuzija į prieraišumą praeičiai; pirštinės paryškina rankas – nuorodą į artumą ir žmogiškąjį prisilietimą. Kolekcija sujungia ir įvelka jausmus į gaminius. Šie tampa praeities, išgyvenimų, kuriuos nešamės su savimi į ateitį, refleksija. Kolekcijos pavadinimas „Portmantò“ gimsta iš prancūziško žodžio „portmanteau“, turinčio dvi prasmes: pirma – kelioninis lagaminas, atsidarantis į dvi dalis, – sąsaja su kolekcijoje atsirandančiais sentimentų nešuliais. Kita reikšmė – lingvistinė priemonė, leidžianti sujungti du žodžius į vieną – aliuzija į projekte harmonizuojamas dvi temas – saugumą ir nežinią. 

Koncepcija

„Deo“ prietaisų serija kurtiesiems

Eglė Alejevaitė

VDA

9 iš 10 klausos negalią turinčių vaikų gimsta girdinčiųjų šeimose, o, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2050-ųjų beveik 2,5 milijardo žmonių turės tam tikrų klausos sutrikimų. Klausos negalią turinčias šeimas nuo vaiko gimimo lydi tokios problemos kaip: psichologinė krizė, nelaimingi atsitikimai, integracijos ir socializacijos trūkumas visuomenėje bei švietimo įstaigose. Kasdien jie susiduria su baime, išgąsčiu, patyčiomis, stresinėmis ir pavojingomis situacijomis, patiria sunkumų buityje ir atvirose erdvėse.

„Deo“ – tai prietaisų serija, padedanti komunikuoti klausos negalią turintiems žmonėms šeimoje ir išvengti pavojingų, stresinių situacijų atvirose erdvėse ir buityje. Klausos sutrikimų turintiems vaikams ji padeda integruotis į bendrojo lavinimo mokyklas, mažina patyčių galimybę, neapriboja vaikų laisvės ir leidžia jiems tapti savarankiškesniems, tėvams palengvina ruošą ir atžalų priežiūrą atvirose erdvėse. 

„Deo“ seriją sudaro 4 prietaisai: mažamečiams skirta apyrankė, tėvų arba vaikų apyrankė su ekranu, mokytojo prietaisas ir belaidis įkroviklis. Apyrankės yra susietos tarpusavyje ir reikiamu momentu tėvai, mokytojai arba vaikai paspaudę mygtuką gali perduoti vibracijos signalą iš vieno prietaiso į kitą ir taip apsaugoti klausos negalią turintį žmogų nuo nelaimingo atsitikimo, kai svarbi kiekviena sekundė. Apyrankės padeda atitraukti vaiko dėmesį tėvams bendraujant su aplinkiniais ar nutolus, pakviesti pagalbą, sumažinti patiriamą stresą šeimoje, kai vaikas neišgirsta, kad yra kviečiamas. „Grąžinti“ užsisvajojusį mokinį pamokoje mokytojai gali nekeldami balso ir netrikdydami bendraklasių ir paties moksleivio. Apyrankės leidžia atsisakyti ilgų raštelių, bandant apibūdinti pasimetusį vaiką. Naudojant prietaisą, galima aptikti, kurioje vietoje yra mažametis. „Deo“ prietaisų serija skirta neverbaliniam bendravimui klausos negalią turinčių žmonių šeimose ir ugdymo įstaigose. Ji apsaugo nuo sužalojimų ar nelaimingų atsitikimų ir suteikia saugumo jausmą.