Tekstas: Mariaus Dirgėlos
Projektas išrinktas viena iš penkių geriausių Lietuvos 2023–2024 m. realizacijų ir konkurse „Žvilgsnis į save“ apdovanotas 1,5 metro prizu.
Pastato plotas – 211 m²
Statybos metai – 2023
Projektuotojai – Inblum: Laura Malcaitė, Dmitrij Kudin, Margarita Podagelytė, Ricardo Rodrigues, Renata Mickevičiūtė, Laurynas Liberis.
Nuotraukų autorius: Norbert Tukaj
Kiekvienas architektūrinis projektas iki realizavimo ir po jo yra dialogas. Namas Žvėryne yra dialogų serija – tarp architektūros ir vienos šeimos istorijos, tarp pastato ir jo urbanistinės aplinkos, tradicinio amato ir inovacijų, kruopštaus rankų darbo ir naujausių technologijų.
Tarpukariu sklypo Vilniaus Žvėryno rajone viduryje buvo pastatyta dviejų aukštų medinė vila, o už jos, ties riba – aptarnaujančiojo personalo statinys su ugniasiene. Tai įprastas rajono pastatų išdėstymas. Senoji vila bent jau išoriškai beveik nesikeitė, tačiau pagalbinis pastatas buvo nuolat pritaikomas vis kitai paskirčiai, kol galutinai prarado vertę. Todėl apsispręsti kapitaliai rekonstruoti jį nebuvo sudėtinga; šliejant prie autentiškos ant sklypo ribos, pastatytos ugniasienės.
Viena ryškiausių pastato savybių – konstrukcijai ir apdailai pasirinkta CLT (sluoksniuotų medienos plokščių) technologija, pasaulyje gana plačiai naudojama ir daugiaaukščių daugiabučių, ir individualių namų statybai. Projekto vyriausioji architektė Laura Malcaitė aiškina, kad CLT technologija taikyta dėl kelių priežasčių.
Tai moderniausias medinės statybos, kuri buvo natūralus pasirinkimas Žvėryno kontekste, būdas. Dėl to statybos procesai tapo greitesni, švaresni ir tylesni, beveik be atliekų statybos aikštelėje. Projektavimas yra kitoks, nepaliekantis (gerąja prasme) laiko ir erdvės improvizacijai objekte, paskutinės akimirkos „patobulinimams“. Kitaip pasiskirsto laiko sąnaudos. Projektuotojai priversti mąstyti ir nesiblaškyti, nes architektūrinės dalies projektavimas vyksta vienu metu su konstravimu, inžinerija ir planuojant patį statybos procesą. Šios dalys daug labiau priklausomos viena nuo kitos, nei mums įprasta. Kitoks ir architekto darbas statybos aikštelėje, kai viskas gula į savo vietas tiksliai, kaip numatyta.
Technologijos privalumai akivaizdūs, bet apsispręsti vis dėlto nebuvo taip lengva. Drauge su klientu apvažiuoti ir įvertinti bent kiek panašūs Lietuvoje jau pastatyti objektai, suformuluotas siekiamas rezultatas, pastato programa ir estetiniai sprendimai. CLT yra du paviršiaus kokybės lygiai – dailusis (visual quality) ir standartinis (non-visual quality), tinkamesnis ten, kur bus panaudota dengianti apdaila, pavyzdžiui, gipsas. Bet ir visual quality įvairiose šalyse – nuo Austrijos iki Skandinavijos – suprantamas skirtingai. „Viską apsvarsčius, mums tinkamiausias pasirodė estų požiūris, jų gaminiuose daugiau medžio gyvybės, paviršius tapybiškesnis“, – aiškina L. Malcaitė.
Kitokia yra ir pati statyba. Procesus statybos aikštelėje koordinavo tas pats žmogus, dailidė, o prireikus – stalius, įsigilinantis iki mažiausių detalių, viską darantis su meile ir atida. Medis – natūrali medžiaga, pasitaiko skilimų, iškritusių šakelių, pažeidimų transportuojant. Architektai kartu su užsakovu pasirinko maksimaliai eksponuoti medieną, todėl pataisymai labiau priminė restauratoriaus darbą nei tradicinio apdailininko. Pasak architektės, medžio meistras buvo kertinis žmogus šioje statyboje.
Mediena saulės šviesoje, veikiama drėgmės, natūraliai keičia atspalvį. Ir interjero, ir eksterjero sienos padengtos specialia šviesinančia alyva. Tokius paviršius nėra sudėtinga prireikus atnaujinti, net nušlifuoti ir naujai alyvuoti.
Interjeras ir eksterjeras šiame projekte yra nedalomi tiek vizualiai, tiek konstrukciškai, tiek medžiagiškai: jie – vienas kito tęsinys. Namas suprojektuotas ir pastatytas iš vienos medžiagos – klijuotos eglės medienos.
Šis namas įsiūtas į Žvėryno urbanistinį audinį ir su juo nedisonuoja nei dydžiu, nei medžiagiškumu, nors neabejotinai tiktų ir gamtiniame karkase. Kartu tai radikaliai šiuolaikinė medinės architektūros interpretacija, šiek tiek primenanti fachverko statinius su Tolimųjų Rytų prieskoniu: natūrali, matomos tekstūros mediena ir interjeruose, ir išorėje, eksponuojamas konstruktyvas, dideli tarsi japoniškos pertvaros stumdomieji langai; tuo pat metu autoriai itin daug dėmesio skyrė iš pirmo žvilgsnio nepastebimiems, bet reikšmingiems niuansams, padedantiems sukurti ypač švarią, minimalistišką estetiką. Vizualiai lengvas aliuminio įstiklinimas atitrauktas nuo masyvių CLT konstrukcijų, preciziškai integruoti fasadiniai roletai bei apšvietimas, betoninės terasos briauna kilstelėta nuo žemės ir suploninta, net apsauginiai turėklai perkelti į interjerą. Asimetriškas planas liudija dėmesį funkcionalumui.
Namo šiaurinė siena yra išsaugota senoji ugniasienė, besiribojanti su kaimyniniais sklypais. Gyvenamosios erdvės per vitrininius langus orientuotos į vis kitą Žvėryno veidą: svetainė bei virtuvė žvelgia į senąją medinę vilą, miegamasis – į pušyną, vaikų kambariai – į sklypą supančią urbanistinę įvairovę. Anot architektės, nors pageidaujama pastato programa, užstatymo plotas ir leidžiamas aukštis smarkiai ribojo galimus pasirinkimus, pavyko sukurti funkciškai ir erdviškai subalansuotą interjerą. Viena ryškiausių jo savybių – vienoda, bet dėl savo natūralumo nemonotoniška sienų ir grindų medžiaga, santūriai įrėminanti išorinį pasaulį. Maksimaliai integruoti baldai, durys, šildymo, vėsinimo sistemos, kurias išduoda tik specialiai pagamintos grotelės, didžiulis virtuvės gartraukis slepia ir visos patalpos inžineriją. Tuo pat metu vengiama standartinių sprendimų, eksponuojamos medinių perdangų briaunos, stogo langai užima perdangos plokščių tarpus, atsikratydami funkcionalaus trivialumo. „90 procentų inžinerinės įrangos pavyko paslėpti, kas liko – integruoti“, – sako L. Malcaitė.
Šiame apskaičiuotame ir suplanuotame mikropasaulyje atsiranda vietos ir regimai neracionaliems dalykams, tačiau ir jie turi savo paaiškinimus. Pavyzdžiui, krūmas žalumos salelėje yra lygiai ten, kur jį iš vaikystės prisimena šiame kieme užaugęs užsakovas; seni vaismedžiai yra sodinti jo ir protėvių. Tai tarsi viso projekto kontekstualumo ir tęstinumo simboliai.