Tekstas: Vytauto Gurevičiaus
Dėkojame už nuotraukas UAB „Veritas Ana“

GAM. Museum

Peržvelgdamas šių metų interjero projektus, atkreipiau dėmesį į akmens paviršius – jų naudojimas interjere tapo įprastiniu reiškiniu. Tai rodo interjero architektų ir užsakovų norą naudoti kuo tvaresnes medžiagas bei atsiradusiais technines galimybes tuos norus įgyvendinti.

Akmeniu dekoruotas interjeras visada atrodo įspūdingas, ilgaamžis, atsparus, brangus ir kilnus. Tai drąsiai galima vadinti pagrindine bet kokio akmens paviršiaus funkcija. Natūralus akmuo ir jo pakaitalai naudojami namų ir butų sienų apdailai, grindų dangai, virtuvės stalviršiams, židinių apdailai, dekoratyviniams sienų akcentams. Vonios kambaryje tiek dubenys, tiek stalviršiai dažniau daromi iš dirbtinių analogų – lieto akmens arba porceliano plokštės. Paletė šiuo atveju beveik visada paremta natūraliais tonais: baltas, juodas ar pilkas akmuo vonios interjere derinamas su kitomis neutraliomis spalvomis ar metalinių prietaisų paviršių atspalviais. 

Vonios kambario apdailoje medžiaga gali būti naudojama plokščių, plytelių ir net mažų mozaikų pavidalu. Grįžkime į gyvenamojo kambario interjerą. Norėdami pasirinkti tinkamus natūralaus akmens ar jo dirbtinių analogų kompanionus, atsiminkite tekstūros ypatybes. Bet kokia akmens žaliava yra šalta, todėl ją patartina derinti su šiltomis ir jaukiomis tekstūromis, o matiniai paviršiai geriau atrodo šalia tokių pat arba pusiau blizgių.

Akmuo ir mediena laikomi klasikine pora. Šis derinys tinka bet kokiam stiliui ir gali egzistuoti bet kokiomis proporcijomis. Nors, žinoma, dažniausiai interjero dizaine daugiau medinių elementų, o akmeniniai naudojami kaip akcentai. Kelių rūšių akmenys taip pat puikiai atrodo kartu. Tačiau čia svarbu pasirinkti viena kitai tinkančias tekstūras. Pavyzdžiui, marmuras ir travertinas derės, o šiurkštus skalūnas ir poliruotas oniksas rėš akį. Kaip kompanionas akmeniui tinka betonas, tačiau tokius šaltus derinius būtinai papildykite šiltesnėmis ir jaukesnėmis faktūromis bei spalvomis. Jei norite suteikti lengvumo ir šviesos, rinkitės stiklo elementus: pavyzdžiui, pertvaras ar stiklo blokelių intarpus, permatomus stalviršius, dekoratyvinius spalvoto stiklo šviestuvus.

Gražiausiai interjere akmuo dera su kitomis natūraliomis medžiagomis. Tačiau ne visuomet įmanoma visą apdailą, baldus ir dekorą padaryti iš natūralių medžiagų. Pasirinkimo variantų paletė gali būti pati įvairiausia: nuo ​​kavos staliuko ar pakabinamos lentynos iki virtuvės salos ar baro. Tačiau problema yra ta, kad natūralaus akmens paviršius sunku prižiūrėti, ypač jei jie pagaminti iš dekoratyviųjų akmens rūšių, tokių kaip marmuras ar agatas. Pirma, ant „minkštesnio“ jų paviršiaus gali atsirasti įbrėžimų. Antra, gaminiams reikia kruopščios priežiūros be agresyvių cheminių medžiagų, be to, šie paviršiai nėra atsparūs maistinėms rūgštims, gali nusidažyti išliejus raudono vyno taurę.

Dirbtinis kvarco akmuo. Lauryno Mitrulevičiaus nuotr.

Natūralus kvarcitas. Leono Garbačausko nuotr.

Marmuras. Leono Garbačausko nuotr.

Gamintojo nuotr.

Kas gali pakeisti natūralų akmenį?

Akmens masės plytelės. Dabar tai viena populiariausių apdailos medžiagų ne tik vonios kambariams, bet ir koridoriams, virtuvėms. Skirtingai nei klasikinės keraminės plytelės, akmens masės plytelės dažniausiai gaminamos įvairių natūralių faktūrų imitacijos pavidalu. Paviršius gali atrodyti kaip marmuras arba oniksas, mozaikinis betonas (terazzo), granitas, betonas.

Lietas akmuo. Jis pagamintas iš akrilo dervų, mineralinio užpildo ir dažančio pigmento derinio. Rezultatas yra graži, sąlyginai patvari medžiaga. Dažniausiai ji naudojama stalviršiams. Iš jo galima suformuoti vientisus, lenktus ar kitokius sudėtingos formos gaminius. Tačiau lietas akmuo turi ir rimtą trūkumą: paviršiuje greitai atsiranda įbrėžimų, tad jei virtuvėje naudojate akrilą, maistą reikia pjaustyti tik ant lentos. Įbrėžimus galima panaikinti reguliariai perpoliruojant paviršių.

Kvarcinis aglomeratas arba porceliano plokštės. Pagrindinis šių medžiagų pranašumas yra didelis stiprumas, be to, dideli formatai atveria plačias panaudojimo galimybes. Plokštės gali būti itin plonos, net iki 3 mm storio. Tai leidžia jas naudoti baldų fasadams ar net vietoje stiklo. Tačiau ši saybė vienu metu yra ir privalumas, ir trūkumas, nes kietas, didelių gabaritų medžiagas labai sunku pjauti ir apdoroti, o tai daro įtaką galutinio gaminio kainai. Vizualiai jis gali imituoti bet kokius natūralius mineralus: nuo malachito iki granito.

Linkiu pasidomėti visomis šių nepigių medžiagų savybėmis prieš nusprendžiant, kur ir kokiu tikslu jas naudosite, nes šios klaidos gali labai brangiai kainuoti.

GAM. Museum

GAM. Museum

212