Teksto autorius: UAB „Statybos procesų valdymas“ direktorius/ekspertas, Erikas Lenkevičius
Labai dažnai praktikoje patalpų vidaus apdailos darbai atliekami jau po naujo statinio statybos, rekonstrukcijos arba kapitalinio remonto darbų užbaigimo procedūros. Kalbant apie daugiabučius gyvenamuosius namus, bendrosios erdvės kone visuomet jau būna užbaigtos ir butų savininkų atsakomybėje lieka tik pačių butų vidaus apdailos klausimas. Kitas dalykas, kai kalbama apie visuomeninės paskirties statinius: prekybos centrus ar administracinės paskirties pastatus, kuriuose be vidinės apdailos paliekamos būsimų nuomininkų erdvės. Šiuose objektuose geriausiu atveju vidaus apdaila įrengiama tik bendrosiose erdvėse ir tuose nuomojamuose plotuose, kuriuose yra aiški patalpų paskirtis ir vidaus apdailos sprendiniai.
Dažniausiai nuomojamo ploto patalpų apdailos projektą (interjero projektą) rengia nuomotojo pasamdytas projektuotojas, kuris nėra viso pastato projekto ar jo dalių rengėjas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostata, statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, kurie, pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas, yra: statytojas (užsakovas); tyrėjas; statinio projektuotojas; statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas; rangovas; statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas ir statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas.
Remiantis šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 8.3.2. ir 8.3.3. punkto nuostatomis, viso statinio techninio projekto, architektūrinės dalies rengėjas turi pateikti reikalavimus darbams ir produktams (gaminiams ir medžiagoms), įskaitant ir interjero elementus, kai tai numatyta sutartyje ar užduotyje.
Pagal šio statybos techninio reglamento 9 priedo 2.3.3.14. punkto nuostatas, rengiant statinio architektūros dalies darbo projektą, brėžiniuose taip pat turi būti pateikti ir interjero elementų (detalių) brėžiniai. Tačiau šie brėžiniai taip pat rengiami tuomet, kai tai numatyta sutartyje ar techninėje užduotyje. Praktiškai šie statybos techninio reglamento reikalavimai dažniausiai yra apeinami ir interjero sprendiniai netgi nėra derinami su viso statinio projekto rengėju. Neatsižvelgiama į viso statinio projektinius sprendinius, jau nekalbant apie tai, kad labai dažnai interjero projekto rengėjas netgi nėra tinkamos kvalifikacijos.
Taigi rengiant interjero projektą parenkamos specifinės grindų, sienų ir lubų apdailos medžiagos, kurios yra degios arba netinkamos degumo klasės. Labai dažnai yra keičiamas netgi patalpų suplanavimas, tuo pažeidžiant gaisrinės saugos reikalavimus, reglamentuojančius žmonių evakuaciją. Tai ypač aktualu prekybos centruose, kuriuose prekybos plotų nuoma vyksta ganėtinai dažnai ir evakuaciniai keliai yra išvis panaikinami, įrengiant juose nuomininkų sandėliavimo ar pagalbines patalpas, arba jie užblokuojami prekėmis.
Labai dažnai įgyvendinant interjero projekto sprendinius vitrinomis yra uždengiami gaisriniai čiaupai arba elektros skydeliai, tad, esant ekstremaliai situacijai, prie jų nėra galimybės prieiti.
Itin dažnai įgyvendinant interjero projekto sprendinius nėra atsižvelgiama į pagrindinio statinio projekto elektros instaliacijos, gaisro aptikimo ir signalizavimo, gaisrų gesinimo, šildymo ir vėdinimo sprendinius, jie yra keičiami vien tik dėl interjero projektuotojo ambicijų, netgi pažeidžiant esminius statinio gaisrinės saugos, naudojimo saugos bei higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Akivaizdu, kad, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir sumažinti galimos žalos dydį nekilnojamajam turtui, visais atvejais rengiant interjero projektą privalu atsižvelgti į bendrus pastato projektinius sprendinius ir gauti šio projekto autorių (projekto vadovo ar projekto dalių vadovų) pritarimą. Taip pat rekomenduotina, kad interjero projektą rengtų atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas.