|
|
Naujausiame žurnalo „Centras“ numeryje skaitykite:
|
 |
„Pagaliau dizaineris taip pat yra vartotojas“ Tekstas: Frankas A. Reinhardas Nors šveicaras Cuno Frommherzas (gim. 1963) baigė staliaus mokslus, noras kurti paėmė viršų. Ketverius metus praktinės patirties jis sėmėsi interjero dizaino studijoje, o nuo 1996 dirba kaip nepriklausomas dizaineris. Kuo įdomus šis kūrėjas? Jis net nebando koketuoti ir save vadina savamoksliu, o gyvena ir dirba dviejose vietose – 400 metų senumo dvaro rūmuose mažame Schwyzo miestelyje ir studijoje-lofte ketvirtajame dešimtmetyje statytame tekstilės sandėlyje Burgdorfe. Jei nesate girdėję apie tokį dizainerį, gal suintriguos kompanijų, su kuriomis jis bendradarbiauja, pavadinimai: „De Sede“, „Rolf Benz“, „Cassina“, „Leolux“. Vis dėlto žymiai įdomiau, ką jis kalba apie dizainą, tvarumą ir jų tarpusavio ryšį.
|
|
|
„Didžiausias iššūkis mums, kaip visuomenei, tai būti kartu...“ Pažvelgus į Julieno de Smedto visame pasaulyje įgyvendintų projektų sąrašą ir jų mastelį, šiek tiek glumina architekto amžius. Jam vos 35-eri, tačiau jis drąsiai kuria monumentalius projektus, kurie ne tik negailestingai laužo architektūros stereotipus, bet ir puikiai iliustruoja mokslinės fantastikos knygas. J. de Smedtas – architektas iš pašaukimo, todėl klausimas, kodėl pasirinko architektūrą, jam neskamba banaliai. Jam rūpi, kas dėjosi ir įvyko su pasauliu bei architektūra per krizę, o savo apmąstymus jis užfiksavo knygoje „Agenda“. Jei vėl neišsiverš ugnikalnis Islandijoje, architektas šią knygą pristatys ir Lietuvoje. Su žurnalo „Centras“ redaktoriumi Vaidu Norkumi J. Smedtas bendrauja elektroniniu paštu, skrisdamas lėktuvu kažkur tarp Meksiko ir Niujorko. |
 |
„Vila Dali“: vila, kurioje S. Dali niekada negyveno Projektas: „Vila Dali“ Vieta: Haga, Nyderlandai Projekto autoriai: „123DV architecture“ (Nyderlandai) Realizacija: 2009 Tekstas: Vaidas Norkus Foto: Christiaan de Bruijne (www.studiochristiaandebruijne.nl) Iki šiol buvau girdėjęs, kad Hagoje (Nyderlanduose) buvo teisiami Antrojo pasaulinio karo nusikaltėliai. Tačiau visai nieko apie tai, kad garsusis S. Dali čia būtų pasistatęs vilą. Kita vertus, juk neklijuoju pigių paveikslo reprodukcijų ant sienų ir turbūt normalu nežinoti, kad šis ekscentriškas siurrealistas Nyderlandų karalienės kaimynystėje turėjo susisukęs jaukų lizdelį. Tačiau stipriai klydau. Pasidomėjus paaiškėjo,kad taip skambiai savo vilą nusprendė pavadinti ambicingi šiuolaikiniai meno kolekcionieriai, besižavintys S. Dali kūryba. Prie šio projekto dirbantiems „123DV architecture“ architektams buvo pasakyta maždaug taip: „Būtų gerai, kad architektūrinis sprendimas šią aistrą atspindėtų, – ir dar pridurta, – kaip ir dar vieną – aistrą nardymui…“ Užsakovai taip pat susižavėjo uždarais baltai tinkuotais fasadais, būdingais ispanų architektūrai. „Jugendstil“ judėjimui būdingos formos, kurios XXI amžiaus žmogaus akimis gali atrodyti per daug manieringos, taip pat buvo įtrauktos į jau gana prieštaringą pageidavimų sąrašą.
|
 |
NAMAI Nuskambėjo kaip sensacija: septintą kartą surengta paroda-konkursas „Individualių namų architektūra 2010” dalyvių skaičiumi tapo rekordine - dėl geriausiųjų vardo rungėsi net 198 projektai. Bet neskubėkit šaukti „bravo“. Į vieną puodą suversti ir individualios architektūros realizuoti, ir projektiniai, ir idėjiniai darbai. Juos pateikė ir visiems žinomi profesionalai, ir architektūros studentai iš visos Lietuvos. Žodžiu, realybė ir svajonė, profesionalai ir norintys jais tapti. Tad ar tikrai ir su kokiomis namų architektūros tendencijomis supažindina ši paroda-konkursas? Įdomus faktas, kad šių metų parodoje-konkurse daugiausiai dalyvavo realiam užsakovui parengtų, bet dar neįgyvendintų, individualaus namo projekų, kurių pateikta 77. Individualaus namo realizuotų darbų – 74. Praktiškai po lygiai. Kaip bus kitąmet? Ar projektai virs realizacijomis, o gal liks įkalinti kietuosiuose diskuose? |
|
|
Tiems kas nebuvo iSaloni ir Zona Tortona Milane Pateikiame nedidelią dalį geriausių Europos gamintojų šių metų naujienas, kuriose atsispindi principas: mažiau yra geriau. Suvokimas apie dizainą ne tik išskirtinių sluoksnių privilegija, kiek gero skonio ženklu. |
 |
Pasivaikščiojimas po virtuvės ateitį Tekstas: Vytautas Gurevičius Jau kelintus metus iš eilės vykdamas į Milano „Eurocuchina“ ieškau tendencijų, apie kurias norėtų išgirsti užsakovai ir skaitytojai, tačiau jas labai sunku apčiuopti ir vienareikšmiai apibendrinti. Stengiuosi į viską pasižiūrėti šiek tiek „iš viršaus“ – iš niekada nepatenkinto vartotojo pozicijų (juk klientas visada teisus), kuris savo teises žino daug geriau už bet kurį besistengiantį „išsišiepti“ prieš jį gamintoją. Dažnos šypsenos virsta tiesiog išsiviepimu arba grimasa, į kurią žiūrint gaila abiejų pusių – tiek besistengiančiojo , tiek tikinčiojo, kad jis toks išskirtinis, kad net „super brandai“ negaili savęs dėl jo vienintelio ir nepakartojamo. Realiai - vyksta pataikavimas: pas vienus esančiųjų pinigų perviliojimui kitiems. Tai labai ciniška, bet esminė vartojimą grindžianti išvada. Taigi tarp pragmatiškų „tendencijų“ pabandysiu išryškinti tas esmines – kur link judės virtuvė, nepaisydama viliotinio, per artimiausius 5–10 metų. |
