Naujas žurnalo „Centras“ numeris – 2011 m. Nr.1

Žurnlo
  "Centras" 2011 m. Nr.1 viršelis

Naujausiame žurnalo "Centras" numeryje skaitykite:

  • Dizaino naujienos;
  • "Aido namas" - gyvenamojo namo renovacijos projektas Otavoje, Kanadoje;
  • "Balta irgi spalva" - biuro patalpų transformacija į gyvenamąsias patalpas;
  • "Konceptuali ir ironiška dviejų postindustrinių loftų dizaino simetrija"
  • "Apartamentai Paryžiuje pagal Charlottę Macaux Perelman"
  • AEDES, arba architektūra - kaip mąstymo proceso rezultatas
  • Dizainas Vilniuje pagal A. Zuoką
  • SPRING tai daugiau negu pavasaris Vilniuje
  • Dizaino miestas Sent Etjenas
  • IMM 2011
  • Tiesiai iš pasaulinės virtuvės
  • Karštos naujienos iš Paryžiaus
  • Seniai išrastas, tačiau ne visiems atrastas 3D grafikos įrankis

...

 

Namo
 Otavoje (Kanada) rekonstrukcijos projektas

AIDO NAMAS

Vieta: Otava, Ontarijas, Kanada

Dizainas: Paulas duBelletas Karioukas (vadovas); Chrisas Davisas (vyr. dizaino patarėjas); Susan Gardiner (vyr. dizaino patarėja); Cedricas Boulet'as (dizaino patarėjas); Josee Labelle (dizaino patarėja); Matthew Lahey (dizaino patarėjas); Toddas Duckworthas (dizaino patarėjas).

Užduotis: Suvienyti aštuoniasdešimt ketverius metus istorijos, integruojant šiuolaikinę, atvirą bei funkcionalią gyvenamąją erdvę į 1924 metų palikimą, žvelgiantį į Rido kanalą.

Projektinis iššūkis: Šios renovacijos atskaitos tašku tapo kuklus ir konservatyvus, prastos būklės namas su mažais langais ir tamsiomis interjero erdvėmis, kuriame kambariai atskirti vienas nuo kito. Tai būdingi tuo laikotarpiu, kai privatumas buvo kultūrinis prioritetas, pastatytų namų bruožai. Siekiant atsikratyti tuometinės senamadiškos visuomenės idealų, originalus kambarių išdėstymas paskatino pertvarkyti erdves atskiriant gyvenamąsias ir darbines patalpas.

 

Federico
 Delrosso loftai

 

Konceptuali ir ironiška dviejų postindustrinių loftų dizaino simetrija

Renovacija ir interjero dizainas, Milanas, 2007 m.

Vientisas objektas padalintas į du atskirus identiškus ir panašaus, bet priešingo, interjero tūrius. Tai projektas – ar „projektai“? Toks klausimas kyla apie šio dvigubo lofto postindustriniame Milane rekonstrukciją bei interjero dizainą, kurio autorius – Federico Delrosso. Darbas vyko buvusioje gamykloje pietinėje Milano dalyje, kuri kadaise buvo pramoninis priemiestis, dabar virtęs gyvenamuoju rajonu.

 

 

AEDES, ARBA ARCHITEKTŪRA – KAIP MĄSTYMO PROCESO REZULTATAS

Kai buvo ruošiamas šis straipsnis, į Lietuvos architektūrinio gyvenimo padangę  iškilo iniciatyva atgaivinti architektūros muziejaus veiklą bei įkurti Nacionalinį architektūros / dizaino centrą.

Matyt, būtų sunku parinkti geresnį laiką pristatyti žmogui, kuris prieš gerą trisdešimtmetį tuometiniame Vakarų Berlyne padarė tai, apie ką Lietuvoje kol kas tik svajojama, o, atsižvelgus į tuometinę situaciją, gal net ir daugiau. Ši asmenybė – architektūros tyrinėtoja Kristin Feireiss, 1980 metais įkūrusi pirmąją Vokietijoje privačią architektūros galeriją. Pavadintas mielu ausiai ir kupinu simbolikos vardu AEDES (lot. didingas pastatas, šventovė; tačiau sen. gr. bjaurus, nemalonus), naujasis kultūros centras iškėlė tikslą keisti architektūros suvokimo prigimtį. Ji pristatyta ne kaip skirtingai sudėliotų tūrių kompozicija (dažnai vertinama vien estetine ir visuomenei ne visada suprantama prasme), o kaip mąstymo proceso rezultatas. 

 

Artūras Zuokas

 

Dizainas Vilniuje pagal A. Zuoką    

Vilnius yra gimtasis mūsų žurnalo miestas, todėl manome, kad ir mes turėtume ir galėtume prisidėti prie valdžios, kurios verti mūsų skaitytojai, pažiūrų formavimo. Šis vyr. redaktoriaus Vytauto Gurevičiaus interviu su būsimuoju (tikimės) Vilniaus meru A. Zuoku – tai viešas, oficialus jo pažadas visai dizaino ir jam prijaučiančiai bendruomenei. Jei ir vėl išsirinksime kitus – tegu tai ir vėl lieka kaip svajonė – „O taip galėjo būti“.  

Jūs vėl ruošiatės tapti Vilniaus meru. Prisimename tuos laikus, kai Vilniuje virė gyvenimas, vyko grandioziniai projektai, kurie sukeldavo daug diskusijų. Ar ir toliau liksite toks nenuorama? Kaip kūrybiški žmonės galėtų įsijungti į tą veiklos tėkmę?

  

 

 

Dizaino miestas Sent-Etjenas

Pernai lapkričio 20 d. – gruodžio 5 d. Sent-Etjene vyko 7-oji dizaino bienalė. Jos metu UNESCO šį nedidelį ir dar neseniai vien savo industrija garsėjusį Prancūzijos miestą oficialiai paskelbė dizaino miestu. 2004 m. UNESCO įsteigtas kūrybingų miestų tinklas jungia miestus, kurie nori dalintis idėjomis ir patirtimi įvairiose su kūryba susijusiose srityse. Čia yra 7 kategorijos, iš kurių viena - būtent dizaino miestai. Tokių pasaulyje yra viso 9, bet Europoje šiuo titulu kol kas galėjo didžiuotis tik Berlynas. Tad nuo šiol jau bus ir antras „europietis“. Toks pavyzdys – akivaizdus atsakymas, jog dizainas gali stipriai ir pozityviai įtakoti miesto vystymąsi. Praėjus 12 metų nuo pirmosios 1998 m bienalės, čia įvyko labai daug gerų permainų. Kas du metai vykstanti paroda išgarsino šį miestą tarptautiniu mastu. O kai kažkada karinės pramonės gamykloms priklausęs didžiulis miesto kvartalas buvo reorganizuotas į dizainui vystyti skirtą teritoriją, čia prasidėjusi su kūryba susijusi veikla neatpažįstamai pakeitė miesto veidą. Dabar šis kvartalas, žinomas kaip „cite du design“(dizaino miestelis). Čia greta visų sparčiai vykdomų renovacijų kyla unikalūs naujos architektūros statiniai. Į šią teritoriją buvo perkelta meno mokykla. Vizitine teritorijos kortele tapęs ažūrinis apžvalgos bokštas prieš metus sulaukė naujutėlio kaimyno - gigantiško ir įspūdingo ekspozicijų centro „Platine“. Tai modernus stiklinis statinys su dominuojančiomis trikampių segmentų  konstrukcijomis. Šios bienalės metu jame pirmą kartą buvo surengta dalis teminių ekspozicijų  bei vyko konferencijos. Na, o statistikos mėgėjams - 2010 metų Sent-Etjeno bienalė sulaukė dalyvių iš 40 šalių. Čia buvo pristatyti 650 projektų, dalyvavo 450 dizainerių ir 150 įmonių.