|
|
DOVANA - pavasarinė Lietuvos architektų ir dizainerių spalvų paletė Naujausiame numeryje skaitykite: Mindaugas Žilionis. Be vargo sumazgytas dizainas Vytautas Nalivaika. Kai kojos tvirtai remiasi į žemę, o akys žiūri į žvaigždes... Viešosios erdvės patrauklumo garantas - saviti baldai Baldai - lyg ,,Lego" kaladėlės Struktūrinis sienų dekoravimas tinku Taisyklinga laikysena sėdint prie stalo Stiklas pagal nuotaiką KWC AVA - dizainas ir stilius vonios kambaryje Kur ir kaip išsirinkti tinkamą grindų dangą? Kaune atsidarė naujas (kitoks) interjero salonas "Interjero erdvė" Lubų sprendimai Pavasariška patalynė iš saulėtos Italijos Gero miego garantas - kokybiški patalai Susipažinkite - TENCEL® Plytelių glaistai ATLAS. Kas naujo? Plytelės, sukurtos didesnei kūrybos laisvei Ką pasirinkti - dušo lataką ar trapą? Žaliosios kartos prietaisai iš WHIRLPOOL Spalvoti "COLORIC" virtuviniai maišytuvai iš "GUSTAVSBERG" Netikėtos spalvos vonios kambaryje Naujos spalvos - moderniai spalvų estetikai vonioje Profesionalų diskusija pirties tema Žadeitas - kodėl jis unikalus? Naujausiose keramikos tendencijose - begalinis troškimas tobulėti Iš kilimų salono - su šypsena ir puikiu pirkiniu! Leiskite vaikui išsirinkti kambario spalvą REPORTAŽAI IŠ RENGINIŲ: Tarptautinės žiuri išrinkti Lietuvos interjerų kūrėjai keliaus į Milaną (reportažas iš ''Metų interjeras'09" konkurso apdovanojimų ceremonijos |
|
|
Mindaugas Žilionis. Be vargo sumazgytas dizainas Susitikimas su Mindaugu Žilioniu neprailgo. Akcentuodamas, jog geras dizainas priklauso ne tik išrinktiesiems, jis papasakojo apie tikrąją dizaino paskirtį, organiškas idėjas, išskirtinę techniką ir apie buvimą „viena koja priekyje“... Kodėl nusprendei tapti dizaineriu? Viskas prasidėjo mokyklos laikais. Svečiuodamasis pas bendraklasį, kurio tėvas buvo dizaineris juvelyras ir Dailės akademijos dėstytojas, stebėdavau lentynose sudėtus įvairius įdomius daiktus – studentų darbus. Ypatingai sužavėjo kinetiniai žaislai. Tada dar nelabai įsivaizdavau, kokia ta dizainerio profesija, bet jau septintoje klasėje tvirtai nusprendžiau, kad stosiu į dizainą. Užsibrėžiau tikslą ir niekada nesuabejojau. Kuri ir pramoninį dizainą ir virtuvės baldus. Kurioje srityje jautiesi labiausiai savimi? Arčiausiai širdies ta sritis, kuri atitinka mano viziją apie dizainą. Dizainas atsirado po antrojo pasaulinio karo, kuomet žmonėms trūko daug įvairių daiktų. Niekas nieko negamino, o reikėjo ir baldų, ir buitinių dalykų.... |
|
|
Kai kojos tvirtai remiasi į žemę, o akys žiūri į žvaigždes...
Sakoma, kad menininkas – tai žmogus, kuris mato tą patį, ką ir mes, bet suteikia tam daugiau reikšmės, paslaptingumo, stebuklo. Tai žmogus, žvelgiantis į pasaulį giliau. Tai liečia ir aplinką, kurioje jis gyvena, dirba. Menininkas sukuria aplink save tokią aurą, kuri stebina, traukia, įkvepia, sužadina mintis, galų gale aplinka, joje esantys daiktai, kūriniai yra ir savotiškas šeimininko veidas. Skulptorius Vytautas Nalivaika tokią – individualią – erdvę kuria ne tik sau, bet ir kitiems. Jo sukurti darbai atspindi ne tik autoriaus, bet ir užsakovo pomėgius, gyvenimo būdą, gal net įkūnija svajones... Su skulptoriumi kalbamės, kaip jis pats mėgsta sakyti, – apie viską: meną, gyvenimą, namus, pomėgius.
Papasakokite apie pačią pradžią. Kas paskatino pasirinkti skulptoriaus profesiją? Mama, būdama jauna, atvažiavusi į Vilnių, dirbo pas vieną žmogų – prižiūrėjo jo vaikus. Aš tuo metu buvau dar visai mažas, bet prisimenu, kad, be pagrindinės veiklos, tas žmogus dar ir tapė. Ištraukdavo drobes, rodydavo paveikslus. Man tai darė didžiulį įspūdį. Manau, kad tai galima pavadinti savotiška pasirinkimo pradžia. Vėliau lankiau keturmetę dailės mokyklą Vilniuje, bet ilgainiui pamačiau, kad toje mokykloje suteikiamos bendro pobūdžio žinios, o man jau norėjosi kažko daugiau, giliau, todėl pradėjau ieškotis, kur privačiai mokytis meno istorijos, tapybos, kompozicijos, skulptūros pagrindų. Pirmasis ir turbūt pagrindinis mokytojas buvo tuomet mokslus Vilniaus dailės akademijoje bebaigiantis pradedantysis skulptorius Dovydas Zundelovičius, vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pasitraukęs į Izraelį. Kodėl pasirinkau skulptūrą? Man tai atrodė įdomi ir vyriška specialybė. Jūsų diplominis darbas buvo „Žibintininkas“ – skulptūra šv. Jono gatvės pradžioje, prie „Medalių galerijos“. Vilniečiai bei miesto svečiai tikrai ją įsiminė. Papasakokite jos atsiradimo istoriją. Kaip Jums, vos mokslus akademijoje baigusiam pradedančiam skulptoriui, pavyko pasiekti, kad skulptūra atsidurtų sostinės centre? Diplominio darbo vadovas buvo šviesaus atminimo skulptorius Gediminas Jokubonis. Tuomet būdavo populiari darbo tema, todėl aš pasirinkau žibintininko profesiją. Tai realiai egzistavusi profesija, kurios atstovai vakarais vaikščiodavo turtingųjų kvartalais ir ilga kartimi nešini uždegdavo gatvėse žibintus....
|
