Parodos vizualas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Gegužės 7 d., antradienį, 17.30 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda „(Ne)akademikas. Boleslovas Ruceskas“, skirta dailininko 200-osiomis gimimo metinėms. Joje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas Romoje gimusio B. Rusecko gyvenimas ir kūryba. Paroda veiks iki spalio 20 d. 

„Atidaroma Boleslovo Rusecko kūrybos paroda ne tik supažindina su Lietuvos meno paveldu ir atveria galimybes mėgautis taikliais dailininko potėpiais, bet ir skatina atrasti kūrėjo asmenybę, susiformavusią nuolatinėje įtampoje tarp troškimo kurti pagal akademines taisykles ir nenumaldomo noro kurti laisvesniu mostu. Džiaugiuosi, kad kuratorės parengė išskirtinę šventę profesionalų ir meno mylėtojų akims,“ – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

„Ši paroda yra vienas iš ilgalaikės Vilniaus paveikslų galerijos veiklos strategijos žingsnių. Vienam dailininkui skirtomis parodomis siekiame pristatyti Lietuvos dailės aukso fondą, pasiūlyti naujai pažvelgti į mūsų kūrėjus, padaryti juos lengviau atpažįstamus, savus, aktualius šiandienos žiūrovui. Boleslovas Ruseckas – vienas tokių autorių, o būtinybę jį įvertinti naujai rodo gausus muziejuose ir archyvuose saugomas ne tik meninis, bet ir rašytinis palikimas, kuris iki šiol beveik netyrinėtas. Galbūt lankytoją kiek nustebins dokumentų ir eskizų gausa, bet taip norime parodyti, kad B. Rusecko atvejis suteikia itin retą galimybę pažinti dailininko gyvenimą, kuris vyko už studijos, ir kartu suprasti kontekstą, kuriame atsirado jo kūriniai“, – teigia LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė.

Talentingas, daugiabriaunis ir nepelnytai pamirštas

Iki šiol dažnam senosios Lietuvos dailės mylėtojui B. Ruseckas buvo žinomas tik kaip vieno ryškiausių XIX a. dailininkų Kanuto Rusecko (Kanuty Rusiecki, 1800–1860), nutapiusio žymiąją „Pjovėją“, sūnus. Dailininko, kolekcininko, visuomenininko B. Rusecko kūryba Lietuvoje iki šiol pristatyta tik fragmentiškai: 1993, 2001 ir 2014 m. surengtos nedidelės parodos, supažindinusios lankytojus su dailininko kūryba – piešinių albumu, vienu religinės dailės kūriniu ir Italijos įvaizdinimu. 

Surengti pirmąją B. Rusecko gyvenimo ir kūrybos retrospektyvą įkvėpė 2024 m. minimos 200-osios dailininko gimimo metinės. Parodos kuratorėms tai tapo proga ištirti Lietuvos ir užsienio atminties institucijose ir privačiose kolekcijose saugomą meninį, rašytinį B. Rusecko palikimą ir jį pristatyti visuomenei.  

Per aštuonias ekspozicijos sales nusidriekusi gyvenimo ir kūrybos paroda lankytoją supažindina su dailininko asmenybe, jo kūrybinio kelio pradžia, studijomis Peterburge, Italijoje praleistu laikotarpiu, meninių sprendimų paieška ir rezultatais, visuomenine, gyvenimo ir kūrybos erdve.

Iš skirtingų gabalėlių sudėliota B. Rusecko meninės kūrybos visuma atskleidžia sudėtingą kūrybinį procesą nuo idėjos gimimo iki rezultato ir jo metu užsimezgantį artimą santykį su vaizduojamu objektu. 

Dailininkas derino akademistinę ir realistinę stilistikas. Kūrė religines, alegorines kompozicijas, tapė portretus, eskizavo jį supusią kasdieną. Kūrybinis jo palikimas fragmentiškas, bet kaip tik tai suteikia galimybę pažinti dailininko kūrybinę virtuvę, pažvelgti į dingusių ar dar neidentifikuotų didžiųjų kompozicijų užuomazgas.  

Talentingas, daugiabriaunis ir nepelnytai pamirštas – taip LNDM Vilniaus paveikslų galerija pristato B. Rusecką.

Boleslovas Mykolas Ruseckas (1824-1913). Autoportretas. 1852 m. Drobė, aliejus. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Boleslovas Ruseckas. Žmonos portretinė studija paveikslui „Atnašaujantis Kristus“. XIX a. vidurys – antroji pusė. Drobė, aliejus. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Boleslovas Ruseckas. Borgezių karys. 1846. Popierius, anglies pieštukas. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Boleslovas Ruseckas. Moteris su vėduokle. 1840. Popierius, akvarelė, tempera. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Gyvenimas tėvo šešėlyje ir akademiko karjeros troškimas 

B. Ruseckas įkvėpimą, grožį, kurį, jo paties žodžiais tariant, „norėtųsi praryti akimis“, matė visur – mylimosios veide, Italijos valstiečių figūrose, Vilniaus kiemeliuose ir seno miško lapijoje. Jis gyveno daile. Net ir užvėręs studijos duris gilinosi į meno istoriją, ypač žavėjosi senaisiais italų meistrais, nazarėnų kūryba, o amžininkų buvo laikomas geriausiu Vilniaus meno mokyklos ekspertu, kolekcionavo jų kūrinius ir fotoreprodukcijas.

Anot parodos kuratorių, žvelgiant į B. Rusecko kūrybinį palikimą, laiškų eilutes, ryškėja įtampa, kurios išvengti, matyt, buvo neįmanoma. Dailininkas, nuo mažų dienų ugdytas  tėvo, vieno žymiausių XIX a. Lietuvos tapytojų K. Rusecko, sunkiai vadavosi iš autoriteto šešėlio. Įgytas išsilavinimas ir puoselėta asmeninė dailės samprata leidžia B. Rusecką laikyti akademinės krypties tapytoju, bet visos jo pastangos pelnyti akademiko vardą buvo nesėkmingos. Dar daugiau, akademikams įprastų daugiafigūrių kompozicijų kūrimas sekino, o didį malonumą ir polėkį patirdavo vos atitrūkęs nuo griežtų taisyklių, į kurias neretai pats save spraudė, kurdamas peizažus ar nedidelio formato portretus, lengvus, gyvybingus eskizus. 

Kūrybinis dailininko kelias 

B. Ruseckas gimė Romoje, čia praleido vaikystę. Kai jam buvo maždaug septyneri, šeima persikraustė į Lietuvą. Didžiausią žymę ankstyvojoje Boleslovo kūryboje paliko Vilnius ir tėvas Kanutas. Tai liudija išlikę eskizų albumai, kuriuose gausu Vilniaus panoraminių ar svarbių miesto objektų vaizdų, peizažų, šeimos narių ir neatpažintų asmenų portretų, natiurmortų, natūros studijų. Ankstyvieji piešiniai atskleidžia, kad jaunasis B. Ruseckas mokėsi ir kopijuodamas užsienio grafikų litografijas ir savo tėvo paveikslus.

1843–1850 m. laisvojo klausytojo teisėmis B. Ruseckas studijavo Peterburgo dailės akademijoje. Studijuodamas kūrė litografijas, tapė portretus. 1850 m. už iš natūros nutapytus portretus jam suteiktas laisvojo dailininko vardas. Baigęs studijas, nutapė „Autoportretą“ – vieną geriausių savo kūrinių. 1853 m. sukūręs alegorinį paveikslą „Neries susijungimas su Nemunu“ buvo pripažintas kandidatu į akademikus.

Baigęs studijas B. Ruseckas prašė leidimo išvykti į užsienį, bet jį pavyko gauti tik 1857 m. Dailininkas keliavo po Varšuvą, Krokuvą, Drezdeną, Prahą, Vieną, Triestą, Ankoną, trejus metus praleido Romoje. Kelionės metu aplankytas vietoves, architektūros ir dailės paminklus, italų buities scenas ir spalvingus nacionalinius kostiumus B. Ruseckas įamžino eskizų albumėliuose, o patirtus įspūdžius išsakydavo tėvui rašytuose laiškuose. 

Vaikystės mieste dailininkas išgyveno dvasinį pakilimą. Jis aplankė beveik visus miesto muziejus, galerijas, bažnyčias, lankėsi dailininkų studijose, kopijavo paveikslus, piešė ir tapė eskizus iš natūros. Vakarais eidavo į akademiją piešti gyvo modelio, o dienomis dirbdavo savo studijoje. Čia kūrė paveikslus „Boleslovo Narsiojo mirtis“ ir „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“. 

Dailininkas domėjosi istorija, savo krašto praeitimi, rinko archeologines iškasenas, istorines vertybes, buvo puikus senųjų meistrų, ypač italų, kopijuotojas ir žinovas, aistringas Vilniaus meno mokyklos tyrinėtojas. Per ilgus metus sukaupė šiuos interesus liudijusią kolekciją. Joje Guido Renio, Sassoferrato, Caraccio, Rossio, Mario de Fiorio originalais laikyti darbai, taip pat Leonardo da Vinci, Raphaelio, Veronese’ės, Rubenso, Tiziano paveikslų kopijos, Vilniaus kūrėjų – Pranciškaus Smuglevičiaus, Simono Čechavičiaus, Vincento Dmachausko ir kitų – darbai. Dalį B. Rusecko kolekcijos galės išvysti ir parodos „(Ne)akademikas. Boleslovas Ruceskas“ lankytojai. Jai skirta viena parodos salė.

LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytą parodą papildys edukacinė programa: dailės istorikių viešos paskaitos, ekskursijos su parodos kuratorėmis ir muziejaus gidais, moksleiviams, suaugusiesiems, šeimoms ir senjorams skirti edukaciniai užsiėmimai. 

Boleslovas Ruseckas. Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų. 1860. Drobė, aliejus. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Józef  Czechowicz (1818-1888). Tapytojo, kolekcininko, Vilniaus paminklų mylėtojo, visuomenininko Boleslovo Rusecko portretas.  1870. Collodion paper, kartonas. Nacionalinis muziejus Varšuvoje

Nežinomas XVI a. Venecijos  dailininkas.  Valerija Mesalina. Drobė, aliejus. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Boleslovas Ruseckas. Mirštanti moteris (pomirtinis žmonos portretas). 1866 (?). Popierius, pieštukas. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Organizatorius LNDM Vilniaus paveikslų galerija

Parodos kuratorės: Aistė Bimbirytė,  Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Dalia Tarandaitė, Joana Vitkutė 

Architektūra MOA

Dizainerė Elena Kanarskaitė

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Informacinis partneris „LRT Plius“

Rėmėjas „Audėjas“

Partneriai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Krokuvos nacionalinis muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, dr. Jaunius Gumbis, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

#Įvykiai #LNDM #Parodos

2024-04-30